Kalėdų stebuklo belaukiant

Artėja pats gražiausias šventinis laikotarpis – Kūčios, šv. Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai. Tai metas, kai susitinkame su šeimos nariais, draugais, puošiame eglutę, tvarkome namus, galvojame, kaip padengsime stalą, ir ruošiame savo dvasinį pasaulį laukdami stebuklo – Kristaus gimimo. Neužmirškime savo papročių, tradicijų, atleiskime vieni kitiems ir pabūkime šeimos židinyje.

 

Eglutės puošimas

 

Paprotys puošti eglutes įvairiaspalviais žaislais ir žvakučių ugnelėmis atėjęs pas mus iš tolimos senovės. Ir atsirado jis ne mūsų krašte, o Anglijoje ir Vokietijoje. Tais senais laikais susispiesdavo žmonės miške apie žaliuojančią eglę, užkurdavo prie jos laužus ir dainuodavo, šokdavo, išdaigaudavo ar dar kitaip linksmindavosi.

Kiti rašytiniai šaltiniai teigia, kad, pasak legendos, pirmasis eglutę papuošė protestantų judėjimo pradininkas Martinas Liuteris. Teigiama, kad naktį keliaudamas per mišką buvo sužavėtas, kaip nuostabiai pro eglių šakas šviečia žvaigždės, tad vieną eglutę parsivežė ir ją papuošė degančiomis žvakutėmis. Ilgainiui kaimo žmonės eglutes pradėjo puošti obuoliais, o šiais laikais tai virto įvairiausiais stikliniais ir kitokiais žaislais, burbulais. Lietuviai eglutes puošti pradėjo XVIII amžiuje. Eglutė buvo puošiama Kūčių dieną. Žaisliukus gamindavo iš įvairiausių gamtinių medžiagų: šiaudelių, gėlių žiedelių, smilgų, vytelių, sudžiovintų gėlių, kaštonų, šermukšnių, popierinių girliandų, kiaušinių lukštų, riešutų ir laukdavo Kūčių vakarienės.

 

Kūčių vakaras

 

Kūčios – tai šeimos šventė. Pasninkavimu pagerbiamas ir laukiamas Kristaus gimimas. Patekėjus danguje pirmajai žvaigždei, visi tvarkingai pasiruošę, švariai apsirengę, sėdamės prie balta staltiese uždengto stalo. Kai kur dar neišnykusi tradicija po staltiese paskleisti šieno, kuris simbolizuoja ir primena Kristaus gimimą tvartelyje. Vyriausias žmogus Kūčių vakarienę pradeda malda. Po maldos dalinamas kalėdaitis, kurio simbolinė prasmė – meilė namams, pagarba tėvams, visiems žmonėms. Laužiant kalėdaitį, linkima sveikatos, gerų metų, augti dideliam, sėkmingo mokslo, laimės ar susitaikoma, atsiprašoma už padarytas skriaudas. Prasideda visą dieną lauktas valgymas. Ant stalo turi būti ne mažiau nei 12 patiekalų, kurie simbolizuoja 12 apaštalų ir 12 metų mėnesių.

 

Štai keletas patiekalų, kurie tiks jūsų šventiniam stalui

 

Riešutais įdaryti obuoliai. Reikės 6 obuolių, 0,5 l maltų riešutų, 3 šaukštų medaus. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius. Padarykite ertmę ir sumerkite į parūgštintą vandenį. Išgriebę nuvarvinkite vandenį. Į tuščią ertmę pridėkite maltų riešutų ir medaus įdaro.

Plokštainis su grybais. Reikės 1 litro tarkuotų bulvių, 0,5 litro grybų, 1 stiklinės aliejaus, 3 svogūnų, pipirų, druskos, 1 morkos. Grybus išvirkite ir supjaustykite ruoželiais. Pakepinkite aliejuje kartu su stambiai sutarkuotais svogūnais ir supilkite į tarkuotų bulvių masę. Įdėkite pagal skonį druskos, pipirų ir viską išmaišykite. Sudėkite į paruoštą skardą ir kepkite orkaitėje, kol pagels. Supjaustykite gabalėliais, sudėkite į lėkštę ir apibarstykite stambiai sutarkuota morka. Patiekite karštą.

Lietiniai su žuvimi. Jums reikės 0,5 kg virtos žuvies, 2 svogūnų, pipirų, miltų, vandens, aliejaus. Į sumaltą žuvį įdėkite sutarkuotus svogūnus, įberkite pipirų, druskos ir išmaišykite. Iš miltų ir vandens paruoškite tešlą lietiniams, juos iškepkite. Lietinį užtepkite paruoštu įdaru ir sulakstykite į 4 dalis. Apkepinkite ir patiekite karštus.

 

Po vakarienės prasideda būrimai, kurie trunka iki giliausių išnaktų.

 

Šventos Kalėdos

 

Ankstų Kalėdų rytą vaikai skuba ieškoti dovanų po eglute, o tikintieji skuba į Bernelių mišias pasveikinti, pašlovinti gimusį Kristų. Sugrįžę po mišių, sėdasi prie sotaus Kalėdų stalo. Sakoma, jei per Kalėdas valgysi sočiai, būsi sotus visus metus. Tai diena, kai galima į namus kviestis svečius, kaimynus ir vaišintis.

 

Paskanaukite troškintos vištienos su bruknėmis

 

Reikės vištos, 0,5 l bruknių košės, 100 g sviesto, pipirų, lauro lapelių, kmynų, druskos, 1 svogūno, 1 l vandens.

Išvalytą vištą įtrinkite pipirų, kmynų ir druskos mišiniu. Į keptuvę dėkite sviesto ir apkepinkite vištą. Pakepintą vištą dėkite į skardą, užpilkite vandeniu, sudėkite lauro lapelius, druskos, žiedais supjaustytą svogūną ir kepkite orkaitėje vis palaistydami skysčiu, kol višta pagels ir mėsa bus minkšta. Po to supjaustykite gabaliukais, sudėkite į lėkštę, užpilkite skysčiu ir uždėkite po šaukštelį bruknių ant kiekvieno gabaliuko. Vietoj bruknių tinka kepti obuoliai, džiovintos slyvos.

 

Naujieji metai

 

Ne visur naujieji metai prasideda sausio pirmąją. Kai kurios pasaulio tautos laiką skaičiuoja pagal saulės-mėnulio kalendorių, ir metų pradžia išpuola kai kur rudenį, kai kur žiemą.

Senovės romėnai pirmuoju metų mėnesiu laikė kovą, mat tada prasidėdavo lauko darbai. Metus, anot jų, sudarė dešimt mėnesių. Kiek vėliau šis skaičius buvo padidintas iki dvylikos. 46 metais prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio pirmąją. Jo vardu pavadintas „Julijaus kalendorius“ paplito po visą Europą. Nuo tada daugelyje šalių ir švenčiami Naujieji metai žiemą, siaučiant už lango pūgai ar tyliai sningant.

 

Naujuosius metus galite pasitikti su naujametėmis spurgomis, kurioms paruošti reikės 3 pakelių varškės, 1 stiklinės razinų, 2 šaukštų cukatų, 2 šaukštelių geriamosios sodos, 4 kiaušinių, 1,5–2 stiklinių miltų, 1 pakelio vanilinio cukraus, 0,5 stiklinės cukraus pudros, aliejaus virti. Į dubenį sudėkite varškę, dukatus, nuplautas razinas, vanilinį cukrų, įberkite sodos, įmuškite kiaušinius ir viską išminkykite. Po to suberkite miltus ir vėl viską išmaišykite. Suformuokite norimo dydžio rutuliukus ir dėkite į verdantį aliejų. Virkite, kol iš visų pusių įgaus gelsvą atspalvį. Kiaurasamčiu išgriebkite, įdėkite į kokį nors indą, kelias minutes palaukite ir apibarstykite cukraus pudra.

 

Trijų karalių šventė

 

Trijų Karalių šventė švenčiama sausio 6-tą dieną. Trys Karaliai (Kasparas, Merkelis (Melchioras), Baltazaras), nešini mira, auksu ir smilkalais, aplanko daug namų, nešdami visiems gerąją naujieną ir linkėjimus. Jie skelbia, kad Betliejuje gimė Pasaulio Valdovas. Yra išlikusi tradicija sausio 6 dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo nelaimių. Šia diena užbaigiame ilgai trunkantį šventinį laikotarpį, taip pat tai diena, kai nupuošiama eglutė, su ja atsisveikinama iki kitų metų.

Gražaus visiems šventinio laikotarpio!

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai