){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Išorinis kaulų vaizdas ir vidinė struktūra kinta ir persitvarko pagal mūsų amžių, gyvenseną, profesiją ir kt. Kaip ir visuose gyvo organizmo audiniuose, kauluose (nors ir lėtai) vyksta medžiagų apykaita, pasikeičia ląsteliniai ir kiti struktūriniai komponentai. Manoma, kad kas 2 mėnesius vidutinio amžiaus žmogaus kaulinis audinys beveik visiškai atsinaujina.
Gimęs žmogus turi apie 270 kaulų. Suaugusio žmogaus kūne, kai kuriems kaulams jungiantis, lieka per 200 nuolatinių kaulų.
Kaulai yra svarbi kūno atrama stovint, judant. Prie jų tvirtinasi raumenys, susitraukdami per sąnarius, jie judina kūną ar jo dalis. Kaulai formuoja įvairių kanalų, kūno ertmių (krūtinės, dubens, kaukolės smegeninės ir kt.) sienas, saugo smegenis, svarbius vidaus organus, kraujagysles, nervus. Kauluose kaupiasi organizmo gyvybinėms funkcijoms būtinų mineralų atsargos.
Apžiūrint kaulą gali pasirodyti, kad tai yra negyvas vientisas monolitinis organas. Iš tikrųjų taip nėra, ir tai geriausiai matoma kaulo pjūvyje. Jame matyti, kad kaulų išorėje yra balta kieta tankioji kaulinė medžiaga, po ja – korėtoji (kempinę primenanti) medžiaga (1 pav.).
Dažnai kaulų viduje būna įvairios formos ertmių. Didelę jų dalį užpildo kraujo ląstelių gamyboje nuolat dalyvaujantys raudonieji kaulų čiulpai.
Kitus (geltonuosius) kaulų čiulpus sudaro jungiamasis, riebalinis audinys. Tokia kaulų sąranga leidžia neprarandant tvirtumo sumažinti jų masę.
Gyvo žmogaus kaulinį audinį sudaro organinis (baltyminis) ir neorganinis (mineralinių medžiagų) komponentai. Organinį komponentą sudaro kaulų ląstelės, baltymai (kolagenas ir kt.). Organinės medžiagos suteikia lankstumą, elastingumą. Neorganinės medžiagos (kalcio, kalio, fosforo ir kt. druskos) sudaro mineralais prisotintą kaulų ląsteles supančią tarpląstelinę terpę, kuri suteikia kaulams kietumo tvirtumo.
Po mirties gana greitai suirus kitiems audiniams, kaulai išlieka ilgiausiai (šimtmečius, o retesniais atvejais dar gerokai ilgiau) ir archeologinių tyrinėjimų metu rasti kaulai mokslininkams teikia daug svarbių duomenų apie žmogų, jo amžių, ūgį, lytį, ligas ar traumas ir kt.
Abiejų kaulą formuojančių medžiagų santykis kinta metams bėgant, jų sąsaja kaule suteikia visiems žinomą kaulų tvirtumą, atsparumą gniuždymui, tempimui ir kt.
Kaulų išorę ir ertmių vidų beveik visur dengia antkaulis. Jis svarbus viso kaulo struktūrai ir funkcijai ir yra tarsi medžio žievė (ją nugramdžius medis nebeauga, džiūsta), jame daug kaulą maitinančių kraujagyslių, nervų, todėl, jį pažeidus, sutrinka kaulo gyvybingumas, struktūrinių komponentų atsinaujinimas. Antkaulyje yra dvejopų ląstelių, vienos iš jų ardo „senąją“, kitos gamina „naują“ kaulinę medžiagą.
Kaulai jungiasi kremzlėmis, plėvėmis, raiščiais ir sudaro struktūrinį funkcinį kompleksą vadinamą griaučiais. Kremzlės yra tam tikra jungiamojo audinio atmaina, kurios ląsteles – chondrocitus – supa kitokios negu kauluose sudėties tarpląstelinė medžiaga. Kremzlės dengia sąnarinius kaulų paviršius, sukuria elastingesnį, tvirtą, spūdų šio paviršiaus pobūdį. Kremzlės yra tarp vaisiaus kaukolės kaulų, tarp stuburo slankstelių, jungia dubenkaulius ir kt. Metams bėgant sąnarinės kremzlės kinta, „susidėvi“, sutrinka sąnarių paslankumas, dėl to neretai judesiai darosi skausmingi. Tarpusavyje besijungdami, kaulai sudaro daugybę įvairaus sudėtingumo ir laisvumo sąnarių. Anksti užsiėmus kūno gimnastika, sąnariai įgauna neįtikėtiną laisvumą (vadinamiesiems gutaperčiniams žmonėms).
Žmonių organizme judesius vykdo raumenys. Jie dengia griaučius, o, jiems susitraukiant, atrodo, tarsi po oda bėgioja pelytės (iš to kilęs ir lotyniškas raumens pavadinimas – muscus, musculus – pelytė, bei neretai vartojama sąvoka muskulatūra, raumenynas.)
Raumenų masė teikia kūno formą, grožį, įsitempdami spaudžia greta einančias kraujagysles (palengvina kraujo cirkuliaciją, todėl judant gerėja ir mūsų savijauta), formuoja kūno paviršiaus reljefą, adekvačias mūsų veido emocines išraiškas. Raumenų veikla nulemia mūsų kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, laikyseną, formuoja kūno kalbą.
Raumenų sandara. Raumuo yra organas, kurį sudaro specializuotos galinčios susitraukti (sutrumpėti), o po susitraukimo – atsipalaiduoti raumeninės ląstelės – miocitai. Jie formuoja raumenines skaidulas ir gana stambius akimi matomus skaidulų pluoštus, kurių išorę kloja plonytė jungiamojo audinio plėvelė. Visą kiekvieno raumens išorę taip pat dengia ir nuo kitų raumenų bei gretimų struktūrų atskiria kiek storesnė jungiamojo audinio struktūra – fascija. Tarp raumenų likusias įdubas užpildo purus jungiamasis, riebalinis audinys, kuriame tęsiasi kraujagyslės, limfagyslės, nervai.
Raumeninės skaidulos susitraukia tik jas paveikus nerviniams impulsams, darant įtaką ir kai kuriems (kalcis, kalis, natris, fosforas ir kt.) mikroelementams.
Sveiko sąmoningos būklės asmens raumenys yra tam tikros įtampos būklės. Tai yra raumenų tonusas. Jo buvimą gali pajusti kiekvienas, liesdamas stangrius savo kūno paviršiuje apčiuopiamus raumenis.
Didelė dalis kūno raumenų yra nevalingi, t.y. mes negalime paveikti jų veiklos. Tai vadinamieji lygieji raumenys. Jie išsidėsto vidaus organų (skrandžio, žarnų, bronchų ir kt.), kraujagyslių, įvairių liaukų latakų ir kt. sienose. Tokie raumenys susitraukia lėtai, jų jėga nedidelė.
Kiti raumenys yra valingi, vadinamieji skersaruožiai . Žmogaus kūne jų yra apie 600, dauguma – poriniai. Jie išsidėsto po oda, dauguma jų sausgyslėmis tvirtinasi prie kaulų (antkaulio) ar odos, siejasi su kūno ir jo dalių judesiais, visiškai ar dalinai formuoja kai kurių kūno ertmių (pilvo, krūtinės, burnos) sienas. Dalis tokių raumenų yra ir organuose – ryklėje, gerklose, gomuryje, liežuvyje, akies obuolio ar išeinamosios angos aplinkoje ir kt. Šie raumenys susitraukia greitai, išvysto didelę jėgą, bet gana greitai pavargsta. Jiems dirbant sunaudojama energija, susidaro apie 90 proc. mūsų kūno šilumos.
Kaip atskira skersaruožio, bet nevalinga raumens atmaina yra širdies sienos raumuo, ritmiškai susitraukiantis ir užtikrinantis nenutrūkstamą kraujo cirkuliaciją kraujagyslėmis.
Raumenų masė metams bėgant kinta – ji nedidelė vaisiaus ir naujagimio kūne, po gimimo, didėjant judesių apimčiai jų masė palaipsniui didėja. Suaugusio žmogaus raumenys sudaro didesnę kūno masės dalį. Dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant, raumenų masė didėja (vystosi hipertrofija). Nesant darbinio krūvio, raumenų masė mažėja, jie darosi silpnesni. Išnykus įprastinei gravitacijai, tam tikri raumenų masės mažėjimo ir raumenų silpnumo požymiai aptinkami, pvz., kosmonautų kūne po ilgai trunkančių kosminių skrydžių.
Kai kurių ligų atvejais, taip pat sutrikus raumeninių skaidulų metabolizmui, stokojant kai kurių mikroelementų, kyla laikini skausmingi raumenų susitraukimai, vadinamieji spazmai, ištinka mėšlungis.
Senstant raumenų masė palaipsniui ima mažėti, raumenys tampa silpnesni, nyksta raumeninės ląstelės, jų vietą užima jungiamasis, riebalinis audinys.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę