[klausimas]Šiuo metu žmonės labiau šliejasi prie gamtos: renkasi žalumą, statosi namukus priemiesčiuose, kitaip tariant, bėga iš miesto. Jūs anksčiau gyvenote priemiestyje ir grįžote į miestą. Kodėl?[/klausimas]
Vasarą labai smagu išeiti basam ir ant žolės atsigerti kavos, klausytis paukščių ir žiogų. Į užmiestį smagu kartais pabėgti, bet gyventi ten sudėtinga, nes miesto ritmas neleidžia tau būti toli nuo jo. Pasirinkimas grįžti gyventi į miestą buvo padiktuotas labai pragmatiškų motyvų: vaikai, susitikimai, prezentacijos, viskas mieste.
Jei ko sieki, esi užsiėmęs, visas „verdi“, tai kiaurą dieną vaikščioti su laistytuvu po kiemą tikrai nebus laiko. Dabar gyvenu Užupyje – čia yra truputėlis gamtos ir miesto pulsą jaučiu. Pro mano langus matosi upelis ir medžiai, čia daugiau šviežio, gaivaus, vaiskaus oro. Mes ne į visiškai asfaltuotą kiemą atsikraustėme. Turime subalansuotą kiekį gamtos ir miesto (šypsosi). Taip, kad grįžau į miestą ir, manau, ilgesniam laikui.
[klausimas]Esate labai veiklus žmogus. Kaip kovojate su stresu?[/klausimas]
Esu įsitikinęs, kad viską galima iškęsti. Aišku, būna momentų, kai būna sunku ir jautiesi pavargęs, jautiesi nervingesnis, kamuoja galvos skausmas, tačiau visada sau sakau, kad viskas bus gerai. Taip ir pavyksta išlikti.
[klausimas]Tai esate optimistas?[/klausimas]
Taip, tikrai optimistas. Leidžiu sau daug svajoti. Išklausę mano idėjas apie naujus projektus, žmonės man sakydavo, Tadai, tai neįmanoma. Kai pradėjau kurti skulptūras, ne kartą girdėjau tokią nuostatą. Bet aš manau, kad, jei turi idėjų, turi jas įgyvendinti. Kodėl reikia varžyti save keistomis nuostatomis, kad skulptūras turi kurti tik skulptoriai, o kilimai negali būti maži meno kūriniai?
Neleidžiu kitų žmonių neigiamoms emocijoms ir skepticizmui užgožti savęs. Man sakė, kad menininkai neišgyvena iš savo kūrybos. Aš išgyvenu. Be tikėjimo ir optimizmo vargu, ar kas gyvenime vyksta. Jei žmogus turi optimizmo ir tikėjimo – tai jo sveikumo garantas.
Aš manau, kad tai yra vienas iš kelių gyventi ir išgyventi. Būtent pozityvus požiūris į ateitį ir į gyvenimą.
[klausimas]Kur pailsite, atsigaunate, kur pasisemiate energijos ir stiprybės?[/klausimas]
Gamta – tai patikrintas būdas atsigauti, susigrąžinti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Nors nesu vienišius, pasisemiu gerų emocijų tiesiog bendraudamas. Man patinka ilgi pokalbiai su, kaip aš sakau, panašių vibracijų žmonėmis. Malonu kalbėti, kai jauti, jog pokalbis praturtina abudu, kažką gauni ir tu, ir tavo pašnekovas. Svarbu, kad žmogus tobulėtų, o ne sustotų ir toks liktų. Tobulėjimui, pasirodo, ne tiek daug reikia – geros nuotaikos ir kad būtum sveikas. Jeigu žmogus protingas, už tai bus dėkingas likimui ir niekada nesustos ties pasiektu.
[klausimas]Ar manote, kad sveikata – tai stichiškas reiškinys?[/klausimas]
Man dažnai gyvenime taip atrodydavo, kai ilgai neatstodavo neaiškios ligos. Ilgą laiką vargino pasikartojantis kosulys, sloga, skaudama gerklė. Siūlė operuoti anginą, vis neprisiruošiu…
Nors dabar po truputį imu suvokti, kad gali pats kontroliuoti savo savijautą. Mano du stuburo diskai išėję iš vietos, dažnai jausdavau skausmą, negalėjau kelti sunkesnių daiktų. Atradau masažą, dabar reguliariai atlieku masažų kursus. Trejus metus nugaros skausmas apie save neprimena.
Negaliu savęs pavadinti sveikuoliu, nes visur noriu kūrybiškesnio požiūrio. Tegul nesupyksta ant manęs sportininkai, bet kaip nuobodu toje treniruoklių salėje! Pusę metų buvau rimtai nusiteikęs sportuoti, turėjau visą priklausančią „amuniciją“, tačiau neištvėriau. Po tų pusės metų suvokiau, kad raumeningas kūnas ne visada patvirtina gerai žinomą posakį, kad „sveikame kūne sveika siela“.
Tik plaukiojimas teikia malonumo. Tada jaučiuosi susiliejantis su žuvies kūryba, suprantantis jos kasdienybę. Mano mėgstamiausia žuvis – upėtakis, ji dažnai figūruoja ir mano kūriniuose. Upėtakiai gyvena po vieną, taip, kaip menininkas: turi savo slėptuvę ir viską iš ten stebi, o ne stovi būry kaip silkės jūroj, milijonas vienoj vietoj. Upėtakis yra menininko prototipas. Ir upės.
[klausimas]Tai jums labiau patinka pasyvus laisvalaikis?[/klausimas]
Mano sportas – žvejyba. Upeliai, upės... Prieš akis keičiasi vaizdai, tu tarsi bendrauji su gamta... toks betarpiškas tas bendravimas. (susimąsto) Beje, tai irgi yra sportas, judėjimas. Kai reikia penkis ar aštuonis kilometrus per krūmus ir brūzgynus nueiti palei upę, tai prakaito prarandi dar daugiau negu sporto salėje geležis kilnodamas.
[klausimas]Sveika gyvensena – tai ir mityba. Gal ši sritis kūrybiškesnė?[/klausimas]
Na, čia irgi egzistuoja nemažai taisyklių, nors pats maisto gaminimas – itin kūrybiškas. Aš laikausi kelių taisyklių. Pirma, vakare nepersivalgau, po septintos valandos vakaro stengiuosi neužkandžiauti. Su cepelinais ir kugeliais maždaug prieš dvejus metus atsisveikinau. Jaučiu, kad to nereikia mano organizmui. Daržovės, vaisiai ir žuvis – mano raciono pagrindas. Ar aš sveikai maitinuosi (provokuojančiai šypsosi)?
[klausimas]Gal apkaltinsite stereotipiniu mąstymu, tačiau menininkai neįsivaizduojami be populiariausių žalingų įpročių – rūkymas ir alkoholis.[/klausimas]
Rūkyti pradėjau taip anksti, kad jau keturiolikos metų mečiau. Kai buvau vaikas, man labai rūpėjo suprasti, kas yra tas rūkymas, ir išbandyti. Kiek visokių nuotykių dėl to rūkymo nutiko. Pavyzdžiui, arbatžoles į lapą įvyniodavome ir rūkydavome. Buvau nusideginęs ir blakstienas, ir net antakius (juokiasi). Nors tikriausiai manęs rūkaliumi nepavadinsi, tai buvo vaikiški „pasibovijimai“. O su alkoholiu? Pamenu, mokykloje paskutiniais metais eidavome kur nors pasislėpę išgerti alaus, bet paskui reikėdavo ilgai vaikščioti, kad grįžus tėvai nepastebėtų.
Manau, kad tam tikromis progomis alkoholis padeda atsipalaiduoti. Alkoholis tikrai nėra pati didžiausia blogybė ar yda. Na, jeigu ir yra, tai šią nuodėmę sau leidžiu. Saikingai, žinoma. Jei vieną vakarą išgeriu, tai kitą – jau tikrai ne. Tačiau niekada nestoju prie molberto išgėręs. Alkoholis ir kūryba – nesuderinama.
[klausimas]Tapyba – tai būdas gauti energijos ar atiduoti?[/klausimas]
Vyksta pasikeitimas. Kaip su žmogumi – bendraudamas su pozityviu žmogum, tu gauni optimizmo ir pats jam kažką duodi. Jei tau sekasi tapyti, tai tu atiduodi savo dalelę ir, kai pamatai rezultatą, tada jauti grįžtantį gerumą. Gal dėl to apie mano paveikslus sako, kad jie šviesūs ir džiaugsmingi, ir optimistiniai, netiesmukiški.
Dabar šiuolaikiniame mene yra madinga mėgautis destrukcija, chaosu, įvairiomis socialinėmis katastrofomis, ypač tuo mėgaujasi fotografija. Tai toks menas, kur galima labai lengvai užfiksuoti ir nesunkiai padaryti įspūdį. Benamiai vaikai, karas, stichinės nelaimės, savižudybės, karo žiaurumai, kitokie baisumai – ar tikrai žmonėms to reikia? Gal vis dėlto nevertėtų kartoti to bjaurumo. Juk gyvenime ir taip gausu sunkumų, skaudžių ir nemalonių dalykų, gal geriau truputėlį pabandyti įnešti šviesos? Kad būtų linksmiau gyventi, kad suptų džiaugsmingesnė aplinka, kad vaikų miegamuosiuose nekabotų trafaretiniai mikimauzai, o svetainėje pilkoji, vadinamoji dokumentinė, fotografija. Kodėl savo namuose neapgyvendinti šiltesnių spalvų? Juk kokios emocijos mus lydi namuose, tokia nuotaika ir tokia savijauta mus lydės visą dieną, o gal net ir visą gyvenimą. Gal reikia išmokti suteikti savo gyvenimui šviesių, sveikų spalvų? Ir tikiu, kad sveikata nenorės apleisti tokių namų.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę