){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paskutinioji LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus redakcija patvirtinta 2004 m. rugsėjo 16 d. SA ministro įsakymu Nr. 646 (lentelė). Kalendorius sudarytas atsižvelgiant į epidemiologinę šalies būklę bei valstybės galimybes skirti lėšų imunoprofilaktikai.
Kalendoriuje numatyta, kada ir nuo kokių ligų privalu skiepyti vaikus. Tačiau prievarta jokiu būdu negali būti taikoma. Tėvai turi teisę apsispręsti, ar skiepyti vaikus. Deja, neigiama tėvų nuostata pažeidžia vaikų teisę išvengti infekcinių ligų.
Jeigu neskiepijama atitinkama populiacijos dalis, gali kilti epidemijų grėsmė. Mūsų šalyje dėmesys profilaktiniams skiepijimams yra pakankamas. Vaikų vakcinavimo programos leido labai sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis.
2003 m. Lietuvoje registruoti 4 stabligės atvejai, 2004 m. – 1 atvejis.
2003 m. ir pernai difterijos atvejų nebuvo. 2004 m. vėjaraupiais sirgo 17 984 vaikų, tymais – vienas, epideminiu parotitu (kiaulyte) – 279. Bendras sergamumas gripu pernai – 1290,5 atvejai/10 tūkst. gyventojų.
2004 m. registruoti 49 kokliušo atvejai (2002 m. – per 200). Nuo kokliušo rekomenduojama paskiepyti vaikus iki pradedant lankyti mokyklą, o po 10 metų – revakcinuoti, nes paaugliams vėl yra didesnė rizika susirgti.
2004 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 187 hepatito B atvejai. Labai svarbu, kad nuo 1998 m. ši vakcina yra naujagimių ir 12 metų vaikų skiepų kalendoriuje. Ši liga vaikams dažnai yra slaptos formos, jos išaiškinamumas, manoma, nėra pakankamas.
Priminti bei paskatinti tėvus laiku paskiepyti savo vaikus turi šeimos gydytojas. Jo prerogatyva – paaiškinti tėvams, kodėl tai reikia daryti, įspėti dėl tikėtinų nepageidaujamų reakcijų, kurios, pastaruoju metu vartojant kokybiškas vakcinas, yra trumpalaikės ir nesunkios. Nepageidaujamų reakcijų sukeliami nepatogumai yra daug kartų mažesni nei (jeigu nesiskiepijama) galima grėsmė sveikatai, o kai kuriais atvejais – ir gyvybei. Jeigu skaičiuotume ne tik tiesiogines išlaidas ligoms gydyti, bet ir nuostolius dėl tėvų praleistų darbo valandų ir t.t., taptų akivaizdu, kad profilaktika padeda taupyti valstybės lėšas. Pasiskiepijus nesergama arba, jei ir susergama, tai lengvesne forma, greičiau sveikstama. Oponentai gali klausti, kodėl kartais ir paskiepyti vaikai serga. Vadinamasis imuninis atsakas būna 95–97 proc. atvejų, nes standartinė vakcina kai kuriais atvejais gali būti nepakankama imunitetui susiformuoti.
Gydytojas privalo patarti, informuoti apie rekomenduojamus ir privalomus skiepus net ir tais atvejais, kai skiepų naudingumas, jo asmeniniu įsitikinimu, yra abejotinas. Šeimos gydytojas turi rekomenduoti ir paskatinti pacientus dėl skiepijimo kreiptis į vaikų ligų, infektologijos ar imunologijos specialistus.
Tik specialistų kompetencija – skiepyti tinkamai, spręsti, kada ir kaip skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus.
Kai kurios vakcinos, numatytos kaip nemokamos Privalomųjų skiepų kalendoriuje, tėvams pageidaujant ir už jas sumokėjus, gali būti pakeistos mažiau šalutinių reakcijų sukeliančiomis vakcinomis arba skiepijama papildomai. Pavyzdžiui, pagal LR Vaikų skiepijimo kalendorių numatyta vakcinuoti ląstelinio kokliušo sukėlėjo komponentą turinčiomis vakcinomis, kalendoriuje žymimomis Pw. Jose yra visa kokliušo bakterija. Po vakcinacijos galimos reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas injekcijos vietoje, kūdikio neramumas ir verksmingumas, karščiavimas. Saugesnės yra naujos kartos neląstelinės kokliušo sukėlėjo vakcinos Pa. Jose yra ne visa bakterija, o tik jos dalis, reikalinga imunitetui sudaryti. Nepageidaujamų reakcijų būna 6–8 kartus rečiau, tausojama vaiko imuninė sistema.
Vėjaraupiai gali sukelti sudėtingas komplikacijas – odos infekcijas, plaučių bei smegenų pažeidimus. JAV ši vakcina apmokama valstybės. Imlumas šiai infekcijai yra 100 proc. (t.y. jeigu žmogus nesirgo šia liga arba nėra paskiepytas nuo jos, susidūręs su sergančiuoju vėjaraupiais, tikrai susirgs). Skiepijimo schema: vienkartinė vakcina arba ir papildoma revakcinacija po 1 mėn. pertraukos. Galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn.
Šią infekciją sukelia streptococus pneumonae bakterija. Vaikams iki 2 m. amžiaus ji sukelia pūlingus meningitus, plaučių, ausų, bronchų uždegimus. Lietuvoje yra vakcina, kuri tinka skiepyti vaikus nuo dvejų metų. Skiepijama vienkartine doze, jeigu specialistas rekomenduoja, kartojama po 5 metų.
Meningokokai būna A, B ir C, žinoma ir kitų ligos sukėlėjų. Jie gali sukelti ir gerklės uždegimą, ir sunkių formų meningitus, sepsį, kuris gali baigtis mirtimi (iki 30 proc.). Skiepijama nuo 1,5 m. amžiaus, esant reikalui, kartojama kas 3–5 metai.
Pasaulyje gripu kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Lietuvoje 2000 m. iš 10 tūkst. šalies gyventojų gripu sirgo vidutiniškai 2702,4. Gripo komplikacijos ypač pavojingos kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Tuo tarpu vakcinos nuo gripo veiksmingumas – iki 95 proc.
Vaikus galima skiepyti specialia vaikiška vakcina nuo 6 mėn. amžiaus. Tik tuomet, jeigu tikimasi, kad kūdikis išvengs kontaktų su sergančiaisiais, galima apsieiti be skiepų.
Būtina nuo gripo paskiepyti darželinukus ir mokyklinio amžiaus vaikus, studentus. Vaikams iki trejų metų, skiepijamiems nuo gripo, reikia dviejų vakcinos dozių (antroji – po mėnesio). Skiepijamiems ne pirmąjį kartą arba vyresniems nei trejų metų vaikams pakanka vienkartinės vakcinos.
Paskiepijus nuo gripo patikimas stabilus imunitetas susiformuoja per 3–4 savaites. Vaikus rekomenduotina skiepyti spalio mėn. Taip išvengiama ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Antra, rudenį vaikai dar stipresni po vasaros, o imunitetas geriau susiformuoja sveikame organizme. Tačiau, jei tai bus padaryta vėliau, net ir prasidėjus epidemijai, skiepijimas iš dalies apsaugos nuo gripo.
Pirmoji vakcina nuo EE rekomenduojama vasario mėn., kovą – antroji. Taip imunitetas susiformuoja iki erkėms pabundant.
Vaikams yra vaikiška vakcina, tinkama nuo vienerių metų amžiaus. Imunitetas suformuoja per metus, paskiepijant tris kartus. Vėliau skiepijama tik vieną kartą per trejus metus.
*****
Profilaktika – visuomet pigiau nei ligos gydymas. Tai aktualu įvertinti tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek gyventojams.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt
’’’Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.’’’
Ką galėtume tuo klaudimu pakomentuoti, ar kada domėjotės galimais šalutiniais poveikiais, ar yra ilgalaikiai vakcinacijų tyrimai (išskyrus 2 savačių)?
Pagarbiai