Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius doc. Juozas Pundzius: “mūsų durys atviros visiems”

Kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi docentu Juozu PUNDZIUMI. Kreipiamės Į Jus kaip į labai įtakingos ir pirmaujančios akademinės medicinos įstaigos vadovą. Norėtume informuoti žurnalo “Sveikas žmogus” skaitytojus, žmones, besidominčius medicina, ir medicinos paslaugų vartotojus, kokie pokyčiai vyksta šiuo metu medicinoje ir Jūsų vadovaujamoje įstaigoje, kaip šie pokyčiai paliečia medicinos paslaugų vartotojų interesus.
 

Kuo gyvena šiuo metu universiteto klinikos? Kuo skiriasi dabartinės universitetinės klinikos nuo kitų stambių medicinos įstaigų? Kokie esminiai pokyčiai įvyko klinikų veikloje per keletą pastarųjų metų?
Vien tik klinikų pavadinimas įpareigoja mus atitikti universitetinius standartus. Universiteto klinikos nuo kitų gydymo įstaigų visų pirma skiriasi savo dydžiu. Mes esame dvigubai didesni už antroje vietoje esančią didžiausią medicinos įstaigą: turime 2200 lovų, tuo tarpu Santariškių klinikos - 1000 lovų. Mūsų bazėje dirba 30 specializuotų klinikų, aprėpiančių beveik visas medicinos sritis, išskyrus infekcinių, venerinių, tuberkuliozės ligų stacionarus, tačiau ir šių ligų diagnostika atliekama. Mes galime funkcionuoti visiškai savarankiškai ir teikti Lietuvos gyventojams visapusišką pagalbą. Skiriamės ne tik dydžiu, bet ir diagnostiniu-gydomuoju potencialu, drįsčiau pasakyti, ir gydymo kokybe.
Prieš ketverius metus paskelbta personalo reorganizacijos programa duoda rezultatų: personalo darbo kokybė pagerėjo.
Gydytojus skatiname specializuotis tam tikroje siauroje srityje (ėmėme pavyzdį iš Europos, Amerikos). Suskirstėme skyrius, klinikas, sudarėme sektorius - gydytojų grupeles, kurios gilinasi į siauras sritis visais aspektais (mokslo, pedagogikos ir gydymo praktikos). Šiandien drįstu sakyti, kad sulaukėme geresnių rezultatų, nei buvo galima tikėtis.
Norėčiau dar paminėti slaugos atskyrimą nuo gydymo proceso ir tai, kad šiandien jau galime pasidžiaugti ypač pagerėjusia slaugos kokybe. Rezultatas - nauda pacientui, kuris gydosi mūsų ligoninėje.
Džiaugiuosi, kad pasisekė išlaikyti senas tradicijas: čia gyva pagarbos pacientui, jo poreikių tenkinimo dvasia. Pacientų apklausos rodo, kad psichologinis klimatas ligoninėje yra gana geras. Mūsų gydytojai net sunkiausiais periodais (pavyzdžiui, kai buvo sutrikęs finansavimas), neprarado orumo ir vykdė savo pareigas.
Kokią įtaką, Jūsų nuomone, akademinė medicina turės ateityje, ar ši įtaka didės, ar mažės? Kaip įsivaizduojate akademines klinikas po 5 ar 10 metų? Bus didesnės ar mažesnės?
Akademinė medicina bus autoritetas - aš tuo neabejoju, nors šiandien ji konkurentų nuvertinama. Mes pereiname į konkurencijos sąlygas, nes esame finansuojami iš ligonių kasų. Kartais pastebime bandymus diskredituoti mūsų įstaigą, bet stengiamės į tai nereaguoti ir dirbam savo darbą. Manau, po 5-10 metų klinikų įvaizdis turėtų tiktai pagerėti visuomenės akyse.


Ligoninės pastatų liks tiek pat - jų juk nenugriausi. Bet lovų bus mažiau, nes pertvarkant darbą mes ir dabar esame smarkiai sumažinę lovadienių trukmę, o ateityje ji dar trumpės. Turėtų užtekti mažiau laiko kokybiškai diagnozuoti ligą ir gydymas turėtų būti intensyvesnis - pagerės ir pacientų, ir darbuotojų higieninės sąlygos.
Kokie diagnostiniai tyrimai ir gydomosios procedūros atliekami tik Jūsų klinikoje? Kaip šiomis paslaugomis galima pasinaudoti? Kokias naujas paslaugas teiks universitetinės klinikos ateityje?
Mes vieninteliai Lietuvoje turime branduolinį magnetinį rezonansą. Turime kai kurių diagnostikos aparatų, laboratorijų, kurių Lietuvoje labai mažai. Vienas iš didžiausių mūsų ligoninės privalumų - subalansuota diagnostika ir gydymas. Mes ne tik galime atlikti bet kokį tyrimą, kuris atliekamas pasaulyje, bet ir pasirinkti, kuris tyrimas reikalingesnis, ieškoti racionaliausių alternatyvų, iki galo išnaudoti diagnostinį potencialą.
Visada galime priimti žmones, kurių negalima pagydyti kitose ligoninėse. Jeigu ligonis negauna siuntimo, jis gali kreiptis į mūsų polikliniką ir už patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos simbolinį mokestį gali užsiregistruoti pirminei apžiūrai. Mes siunčiame ligonį pas gydytoją ir nustatome, koks reikalingas tyrimų planas ir kokios reikalingos gydymo procedūros.
Manau, kad galėtume priimti 20 proc. daugiau ligonių nei dabar. Tuo labiau kad reorganizuojame struktūrą ir kuriame atskiras poliklinikas. Praėjusiais metais pradėjo veikti endokrinologijos poliklinika, šiais metais pradės veikti vaikų, neurologijos poliklinikos. Atsiras didesnė galimybė kokybiškai ištirti žmones ambulatorijos sąlygomis.
Kokios klinikų paslaugos mokamos?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą mūsų gydymo įstaigai neleidžiama plačiai teikti mokamų paslaugų. Nors kartais susidaro paradoksalių situacijų, kai žmonės linkę mokėti, kad gautų kokybiškas paslaugas, valstybė ir ligonių kasos nepajėgia kol kas padengti realių išlaidų, bet juridiniai aktai mums neleidžia to daryti. Kita vertus, pagal patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos kainyną gali būti mokama už kai kurias diagnostines procedūras, jeigu norime, kad jos būtų atliktos greičiau.
Ar užtenka laiko operuoti?
Aš stengiuosi, kad užtektų. Tuo labiau kad šis darbas leidžia pailsėti nuo administracinių darbų. Stengiuosi išlaikyti kvalifikaciją ir būdamas ligoninės vadovu įsisavinau kai kurias operacijas, kurių klinikose nebuvo daroma, ir tų operacijų dabar mokau jaunesnius chirurgus. Džiaugiuosi, kad turiu tokią profesiją.
Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas tapus tokios stambios įstaigos vadovu? Ar lieka laiko poilsiui, bendravimui su artimaisiais ir draugais?
Laiko poilsiui, bendravimui su draugais, su šeima lieka vis mažiau. Bet niekas manęs prievarta nevertė užimti šias pareigas. Aš pats sutikau dirbti šį darbą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai