){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Manoma, kad šilkas kilęs iš Kinijos. Seniausi žinomi šilko audiniai rasti Altajaus kalnuose ir priskiriami VI-V a. pr. Kr. Tai ploni, vienspalviai audiniai. Daugelį metų Kinija slėpė šilko gavimo paslaptį ir beveik 20 amžių buvo šio nuostabaus pluošto monopolininke. Korėja apie šilko gamybą sužinojo tik II a., o iš čia žinios išplito į Japoniją. Dar vėliau, apie IV a., su šilko gamyba susipažino Indija ir Buchara.
Žinoma, kad senovės Romoje ir Graikijoje buvo išvystyta kinų šilko perdirbimo į pusiau šilkinius audinius pramonė: atvežti plonyčiai audiniai buvo ardomi ir vietoj šilko ataudo buvo praklojami medvilnės ar vilnos ataudai. Tuo metu šilkinių audinių kaina buvo lygi aukso kainai, t.y. buvo atsiskaitoma tokiu pačiu aukso svoriu. Nors šilkinai audiniai buvo labai brangūs, jie tapo ir labai madingi tarp Romos didikų. 16 m. po Kr. imperatorius Tiberijus uždraudė vyrams dėvėti šilko rūbus, paskelbdamas, kad tai žemina jų vyriškumą, o tokio įsakymo šalininkai reikalavo visai uždrausti dėvėti tokius rūbus.
Egzistuoja legenda, kad vienuoliai slaptavietėje, įrengtoje bambukinėje lazdoje, atnešė šilkverpio kiaušinėlių iš Persijos į Bizantiją. Viduramžiais šilko gamyba buvo viena svarbiausių Venecijos (XIII a.), Genujos ir Florencijos (XIV a.), Milano (XV a.) pramonės šakų.
Buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje šilkas pradėtas gaminti V-VII a. - Vidurinėje Azijoje ir Užkaukazėje. Dar visai neseniai Lietuvoje šilkas į audinius buvo perdirbamas “Kauno Audinių” fabrike. Pagal šilko gamybą buvusi Sovietų Sąjunga užėmė III vietą po Japonijos ir Kinijos.
Šilverpiai auginami tik šiltuose pietų kraštuose, specialiuose fabrikuose, kur peteliškės poruojamos, vėliau atskiriamos, kad galėtų dėti kiaušinėlius. Padėti kiaušinėliai rūšiuojami - geri kiaušinėliai paliekami naujoms vadoms, o pažeisti sunaikinami.
Vasarą šilkverpio peteliškės patelės padėti kiaušinėliai laikomi 2-4oC temperatūroje ir 65-70 proc. drėgmėje iki kito pavasario.
Pavasarį, kai atsiranda šilkmedžio, pagrindinio šilkverpio maisto, lapeliai, šilkverpio kiaušinėliai pradedami gaivinti inkubatoriuose: kiaušinėliai išskirstomi plonu sluoksniu, temperatūra kasdien keliama puse ar vienu laipsniu - nuo 12-13oC iki 22-23oC. Esant drėgnai aplinkai, kiaušinėliai atgaivinami, pradeda brinkti ir formuotis vikšrai. Kai vikšras užauga iki 3 mm ilgio, jam atnešama šviežių šilkmedžio šakelių su lapais, ir kai jis, pajutęs kvapą, ant jų peršliaužia, pernešamas į kitas patalpas auginti. Vikšras labai jautrus aplinkai, todėl gerai vėdinamose patalpose ėsdamas dieną ir naktį, per 30-40 parų padidėja 10-12 tūkstančių kartų. Būsimo šilko kokybė priklauso nuo vikšro maitinimo.
Per tą laiką jie užauga iki 8 cm ilgio ir 1 cm storio. Prieš virsdamas lėliuke, šilkverpio vikšras iš liaukų, esančių po apatine lūpa iš abiejų pusių, pradeda leisti tam tikrą masę (fibroiną), kuri ore tuojau kietėja dviejų gijelių pavidalu. Išeidamos iš vikšro kūno, tos gijelės dar pasidengia tam tikra klijinga medžiaga sericinu, kuris abi gijeles sujungia į vieną.
Vikšras, prieš virsdamas lėliuke, siūbuodamas galvą įsivynioja į aštuoniukės forma išklostytą gijelių (siūlų) kamuolėlį - kokoną. Po kelių valandų nuo “darbo pradžios” jau matosi aiškūs “ būsimo namo” kontūrai, o po paros vikšro visai nebesimato. Po trijų dienų kokonas jau būna suformuotas, o vikšras per tą laiką sublogsta ir virsta lėliuke. Tokios būklės jis išbūna apie dvi savaites.
Po 12-16 dienų lėliukė virsta peteliške. Išskirdama specialų skystį, ji suminkština ir atitirbdo kokono klijus, prakiurdina jį ir išlenda į paviršių. Ciklas prasideda iš naujo: peteliškės poruojasi, po kelių valandų jau pradeda vėl dėti kiaušinėlius. Šilkverpio peteliškės neskraido ir gyvena ne ilgiau nei 15 parų. Deja, kiauras kokonas jau netinka perdirbimui, nes šilko siūlelis jau yra sudraskytas. Surinkus kokonus, juose esančios lėliukės nužudomos ne vėliau nei praėjus 6-7 dienoms nuo kokono susiformavimo, nes vėliau pradėjusios vystytis peteliškės sugadins kokonus.
Egzistuoja įvairių lėliukių marinimo būdų, bet dažniausiai naudojami garai arba karštas oras. Po šios operacijos kokonai rūšiuojami.
Tolimesnė siūlelio gamybos stadija yra kokonų išvyniojimas (nulenkimas). Viename kokone būna 800-2000 m šilko gijelės, bet nulenkti nuo kokono galima tik 300-800 m, likusi kokono dalis sunaudojama kaip atliekos. Iš kokonų likučių, atlikus visą seriją sudėtingų operacijų, gaminami šilko verpalai, kurių higieninės savybės yra analogiškos šilko siūlams, tik stiprumas ir tąsa mažesni.
Kokonų nulenkimo procesas yra taip pat labai kruopštus ir sunkus darbas, nes vienu metu nuo 5-25 kokonų, mirkstančių karštame vandenyje, nuvyniojamas atitinkamas gijų skaičius. Vienos gijos neįmanoma perdirbti dėl jos plonumo, be to, sudėjus kelias gijas į vieną, išsilygina būsimo siūlo storis ir savybės. Dar prieš nuvyniojimą kokonai yra mirkomi karštame tekančiame vandenyje. Jie išbrinksta, ištirpsta sericinas ir tik tada galima nuo jų nulenkti gijas. Nulenktos gijos suvyniojamos ant specialaus lanksčio į sruogas. Toks šilkas vadinamas žaliu šilku. Natūrali šilko spalva dažniausiai būna gelsva, retkarčiais balta arba žalsva. Toliau perdirbant gijos iš žalio šilko sruogų dar kartą nuvyniojamos, po to sukamos į siūlus. Siūlai, tinkantys audiniams austi, yra sukami nuo 300 iki 3200 sukių/m, sudaromi iš kelių šilko siūlų, juos susukant ir dar kartą susukant po kelis siūlus.
Šilko gijelės diametras yra apie 20-30 mikronų, t.y. apie du kartus plonesnis už plauką. Gijelė yra labai stipri ir elastinga. To paties storio šilko gijelės yra stipresnės nei medvilnės pluošto, o jų elastingumas beveik toks pats kaip vilnos pluošto. Šilkas yra labai tamprus, net 60 proc. elastinės deformacijos yra tamprioji, t.y. po pratempimo, sumažinus jėgą, siūlas vėl sugrįžta į pradinį ilgį. Todėl gaminiai iš šio pluošto nesiglamžo, yra patogūs dėvėti.
Kitame numeryje rašysime apie šilko audinio higienines
savybes.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę