){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ankstyvas trečiadienio rytas, įsukame į mokyklos kiemą. Kalbinsime direktorių - jis sėkmingai įveikė priklausomumą nuo alkoholio. Po interviu nusprendžiame užkąsti. Operatoriaus niekaip nepavyksta įtikinti, kad reikia pusryčiauti. Kol mes su pasimėgavimu kemšame pyragėlius su dešrelėmis, direktorius geria kavą ir užsimena, kad anksčiau galėdavo dešimtis tokių suvalgyti, dabar diabetas verčia sverti kiekvieną kąsnį. Su operatoriumi vėliau nusprendžiame, kad kiekviena priklausomybė iš žmogaus per daug atima. Tad ar verta pradėti?
Filmuodami rubriką “Vaistinėlė” visada žinome, kad kas nors turi nutikti. Juk sukeliame nemažai šurmulio: operatorius, lempos, režisierius, Lijana su gausybe lapų. Kai kurie žmonės tiesiog smalsaudami pasižiūri, kartais priėję paklausia, kada rodys laidą. Tačiau visuomet atsiranda labai jau savo rūpesčiuose paskendęs žmogus. Šį kartą vaistininkė Lijana visus nustebino. Pribėga prie jos moteriškė ir ima skųstis padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Lijana atsidūsta ir ima teirautis apie simptomus, siūlo čia vienų vaistų, čia kitų. Operatorius ir režisierius kuriam laikui sustingsta. Staiga operatorius paklausia: gal pafilmuojam? Nuskamba darnus visos kūrybinės grupės juokas, ir moteriškė apsižvalgiusi supranta, kad čia vyksta filmavimas. Ji taip pralinksmėja, kad išeina iš vaistinės nenusipirkusi vaistų - tikriausiai smagus juokas padeda išgydyti visus negalavimus.
Filmavimo diena. Iš tiesų filmavimo diena - daugiau nei “išprotėjusi”. Visi skubame, lekiame, prieš akis kaip kaleidoskope bėga įvairūs pašnekovai, problemos ir gausybė sudėtingų terminų. Būna akimirkų, kai negali likti nuošalyje ir galvoti apie kadruočių ilgį, geresnį rakursą ir panašius dalykus, esi priverstas būti tik šią akimirką. Lankėmės vaikų ligoninėje. Kaip visuomet operatorius sulaukė “gerbėjų” - du berniukai smalsaudami stebėjo kamerą ir klausinėjo, ar užeisime į kiekvieną palatą. Sužinoję, kad netrukus išvažiuosime, vyrukai pastebimai nuliūdo. Laidos vedėja Irena Pivoriūnienė pasidomėjo, ką tokie šaunūs vyrai veikia ligoninėje. Vieno atsakymas kuriam laikui sustabdė šypsenas mūsų veiduose - vaikui jau pusę metų nekrenta temperatūra ir niekaip nepavyksta diagnozuoti ligos. Irena mirktelėjo operatoriui, šiek tiek juos pakalbinome, pasiteiravome, ką jie daro, kai jiems skauda pilvus. Matėme, kad jie “po filmavimo” labai patenkinti - mojo rankomis ir ėjo į savo palatas. Tikrai nebuvo gaila tų kelių jiems skirtų minučių, nors ir pavėlavome į kitą filmavimo seansą.
Antroji filmavimo diena. Tą dieną teko patirti nepamirštamų emocijų - greitosios pagalbos mašina lėkėme Vilniaus senamiesčiu. Norėjome atlikti bandymą ir tuo pačiu priminti vairuotojams, kad būtų atidesni kelyje. Ne mažiau išbandymų teko patirti ir sėdintiesiems automobilyje, t.y. mums. Aš nepamiršau prisisegti, o štai Irena atsisėdo ant tokios kėdutės, prie kurios nebuvo saugos diržo. Nors ir buvau prisisegusi, tačiau vis tiek abiem rankomis laikiausi, kameros štatyvas laisvai lakstė iš vieno mašinos krašto į kitą. Mačiau, kad Irena labai susikaupusi. Vėliau ji prisipažino su nerimu žiūrėjusi į operatorių. Tik vėliau, žiūrėdama filmuotą medžiagą, supratau, kodėl ji nerimavo. Vairuotojas skubėjo kaip pas tikrą ligonį, tad sukosi gana staigiai. Mačiau, kaip per posūkius operatorius “prilimpa” prie durų.
Ketvirtadienio vakaras, tiksliau - toks laikas, kai visi jau guli lovose ir žiūri žinias. Vyksta įrašas. Visi tikrai pavargę ir mažiausias žodelis galėtų įžiebti konfliktą, tačiau vyrauja kažkokia isteriško juoko atmosfera. Jau paskutiniai dubliai, Irena turi pasakyti kito reportažo pristatomąjį tekstą. Reportažas bus apie hemorojų. Ji sako “dabar apie ligą, apie kurią nešnekama” ir tyliau priduria “hemorojų”. Nuskamba darnus visos kūrybinės komandos juokas, tai kartojasi kelis kartus, jai siūloma pašnibždėti paskutinį žodį, užrašyti jį ant lapo ir parodyti, galiausiai Irena neiškenčia ir pakeičia tekstą. Kai po vieno dublio niekas nesijuokia, režisierius nusprendžia, kad tekstas nuskambėjo pakankamai rimtai. Skirstomės namo. Rytoj - vėl darbas. Tačiau šypsenos veiduose lieka dar ilgai.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę