Jonė iš lėto renka žodžius ir pasakoja, pasakoja. Tik ranka gal kiek per daug nervingai braukia savo trumpus, berniokiškai kirptus plaukus. Klasėje - ji ir aš. Visi kiti su auklėtoja nuėjo į salę. Linksminasi. Šoka (Dieve, jau 15 metų po mokyklos baigimo!). Kiek nejauku, kad su Jone likome dviese...
Mokyklos laikais nebuvome geriausios draugės. Tačiau abi mėgome pokštauti ir drįsdavome šiek tiek paerzinti “Barškuolę” - matematikę. Ji visiškai nesuprato humoro. Ir tai mus “kaitino”.
Beje, nė viena klasės mergaitė taip drąsiai nereiškė savo nuomonės kaip Jonė. Tai ji pirmoji mokyklos valdžiai pradėjo purkštauti: “Kodėl net pasilinksminimo vakarėliuose turime dabintis uniformomis?” Ir kartą ... pasirodė šokių salėje apsitempusi raudona palaidinuke ir juodu trumpu sijonėliu. Visų vaikinukų žvilgsniai taip ir paskendo joje...
Kad Jonė šįvakar su manimi taip atvirauja, savotiškai jaudina. Šimtą metų su niekuo taip natūraliai ir nuoširdžiai nesikalbėjau. Tik, keista, negaliu atsikratyti sapną primenančio jausmo. Atrodo, jog būčiau įkritusi į gilų išdžiūvusį šulinį. Virš jo - žvaigždėtas dangus. Ramu, nieko nebijau. Žvelgiu iš šulinio dugno į žvaigždes, ir tiek. Iš čia jos matosi ryškiausiai...
Kodėl aš? Už ką? Kodėl tai atsitiko su manimi? Kuo nusikaltau Dievui? - Jonė savo klausimų tirada išplėšia mane iš netikėtai aplankiusios vizijos. Klausausi, kaip ji, susitaikiusi su diagnoze (gimdos kaklelio vėžys, navikas išplitęs į gimdos kūną), dar ilgai užduodavo šiuos klausimus likimui. Tik jau nebelaukdavo atsako.
Andrius lengvabūdiškai neįtikinėjo jos, kad viskas bus gerai, ir Jonė greitai pasveiks. Jis nežaidė laimingos pabaigos “žaidimo”, o nuolat kartojo: “Tu labai reikalinga mūsų mažajai Rūtai ir man”. Beje, taip elgdamasis net nenutuokė, kad tuo metu Jonei šie žodžiai buvo pats patikimiausias gelbėjimosi ratas.
Po operacijos (pašalinta gimda) ir švitinimo grįžau namo. Jie buvo pasikeitę, kaip ir visas pasaulis. To, kam anksčiau teikiau reikšmės, visiškai nebereikėjo. Negalėjau klausytis rytmetinių radijo žinių. Pikantiškos laikraščių žinutės (kurias anksčiau permesdavau akimis prie kavos puodelio) erzino ir sėjo neviltį. Karjeros moterys, verslininkai vyrai, paauglės manekenės, nutvieksti šlovės spindulių, sukosi tuo pačiu ratu: iš leidinio į leidinį. Ir dalijosi salstelėjusiomis išpažintimis.
Reklamos skelbimai, rodos, tyčiojosi: “Kosmosas jūsų namuose. Neįtikėtinos jo gydomosios ir kitos savybės”; “Svajonių Džinė laukia savo Aladino”; “Parduodama užšaldyta kiaulių šoninė, šiek tiek apgadinta kelių eismo įvykio metu”... Paskui šią tuštybės mugę vilkosi vienadienės meilės ir laimės likučiai, geismo trupiniai, išblėsusi viltis.
Savaitėmis nebeprieidavau prie televizoriaus. Džiaugiausi radusi sau naują pramogą - pasisėdėjimus prie lango. Atsiveriu langą į sodą ir klausausi, kaip krenta obuoliai. Laukiu, kol vyras parves iš darželio Rūtelę. Kalbuosi su ošiančiais medžiais. Girdžiu, jie perspėja: “Negalima nugalėti iš karto ir visam laikui. Nugalėti reikia kasdien”.
Jonė pakyla nuo suolo, lėtai pereina klasę. Prieina prie lango. Žiūri į kiemo beržus. Tyli. Paskui neatsigręžusi klausia:
- Ar žinai, kas yra baimė? - ir nelaukdama mano atsakymo tęsia. - Baimė. Ji dvelkia. Vystančiomis šermenų gėlėmis. Ligoninės virtuve. Karboliu. Operacinės sterilumu. Mėtiniais čiulpinukais, kuriuos palatoje paliko Rūtelė...
Baimė. Ji daro su tavimi, ką nori. Atima žadą, sustingdo kraują, šiurpuliais veria kūną. Ji erzina, tyčiojasi, gniuždo. Bet taip pat suteikia jėgų. Verčia nepasiduoti. Ir kovoti su neganda. O gal likimu?
Baimė. Tai - nakties tamsoje pasiklydusi rauda. O gal drovi rytmečio šypsena (naktis praėjo be skausmo!)? Aklas įniršis? Pyktis? Ar begalinis noras gyventi?
Baimė - paikas draugų sutrikimas ir netaktiški klausimai: (“Kodėl taip stipriai viską imdavai į širdį? Gal todėl ir liga pakirto?”; “Kas tavo šeimoje sirgo vėžiu?”; “Ar jūsų giminės nelydi prakeiksmas?”). Sutrikusiems draugams (tik dabar supratau) atrodė, kad bus lengviau, jei kartu atrasime realų paaiškinimą...
Ir aš, ir jie mokėmės. Mokėmės atitolti nuo žeidžiančio tiesmukiškumo, nejaukios savijautos ir savosios baimės.
Jonė atsitraukia nuo lango. Sugrįžta prie suolo ir vėl jame susirango. Netikėtai paklausia, kodėl aš “taip kompleksuotai” klausausi jos pasakojimo. Ko gero, ji teisi. Šyptelėju prisiminusi, kaip skubėdama į susitikimą, ilgai vargau besistengdama delikačiai išprašyti įkyrią kaimynę. Tikra votis! Vos ne kas antrą dieną pristinga druskos...
Taip, esu kompleksuota. Nesugebu išsivaduoti iš priverstinio bendravimo (“Negražu atstumti vienišą kaimynę”; “Ką žmonės pasakys?”).
- Žinai, - Jonė nutraukia mano mintis. - Jei gerbi save, privalai sugebėti pasakyti “ne” bet kurioje situacijoje! Liga šio meno žaibiškai išmoko. Jau seniai nebedarau to, ko nenoriu. “Ką žmonės pasakys”, “privalau”, “turiu” - juk tai, viso labo, tik apspurusios sąvokos. Didelis muilo burbulas, kuris lengvai sprogsta. Ir išvaduoja tave nuo smulkmenų, įtampos, įtarumo.
Prisimenu, išėjusi iš ligoninės, ėmiau nerimauti. Kankinausi: ar dar ilgai Andrius neš savąją išmėginimų naštą? ar nepalūš? Nepaneigsi: sirgdama susilaukiau nuolatinio jo dėmesio, paramos ir meilės. Tačiau viskam yra riba. Žmogus - ne geležinis.
Kuo savo vyrą galėjau pradžiuginti? Slenkančių plaukų kuokštais? Ką jam galėjau dovanoti? Tik nuovargį, išsekimą ir nerimą. Ar po švitinimo dar įmanoma kurti intymaus vakaro planus? Kaip manai, ar lengva įžengti į miegamąjį, kai išimta moteriškiausia tavo kūno dalis...?
Suvokiau: jei nuolat apie tai galvosiu - sunaikinsiu save. Privalėjau susitaikyti: yra taip, kaip yra. Ir gyventi toliau. Žinojau: man pakaks ir vieno Andriaus komplimento, kad išgyvenčiau abejonių kupiną dieną.
O Andrius nenukrypdamas ėjo savo keliu - nuolat kartojo, kad viskas bus gerai, ir nešykštėjo gerų žodžių.
Nebekvaršinau sau galvos įvairiausiomis baimėmis, galimomis išdavystėmis ir panašiomis mintimis. Praregėjau: nelaimingas ne tas, kuris ligotas, o tas, kurio niekas nemyli.
Abi su Jone suklūstame. Salėje šokiai įsisiūbavo kaip reikiant. Buvusi vienuoliktoji “B” pašėlo. Ir gerai - pelenai dar nebyra!
- Įdomu, kas iš vaikinų šokdina “Barškuolę”? - užklausiu Jonės.
- Niekas. Ar negirdi seniūnės komandos: “Kviečia merginos!”
Ir staiga mus suima juokas. Dar sekundė - ir iškrisime iš suolo. Kaip kadaise, kai buvome dar mokinukės...
Psichoterapeutė
Jūratė LAŽINSKIENĖ
Ši istorija - puiki moters išgyvenimų raidos iliustracija. Ji, likimo valia atsidūrusi ant Būties ir Nebūties slenksčio, priversta žvilgtelėti, kas ten - Anapus. Deja, to niekas nežino...
Baimė. Ji suima kiekvieną, kam lemta atsidurti ties tuo slenksčiu. Moteris iš pradžių neigia mirties grėsmę. Vėliau pyksta, liūdi, baiminasi, puola į depresiją, kol pagaliau susitaiko su liga.
Žmogus, išgyvendamas netekties ar mirties grėsmę, gali “užstrigti” ties kuria nors anksčiau paminėta išgyvenimų stadija. Pavyzdžiui, jei jis “užstringa” depresijos fazėje, dažnai konstatuojama kliniškai sunki šios ligos forma. Toks ”užstrigimas” gali trukti ilgai (arba niekada nesibaigti). Tokiu atveju žmogus taip ir nesusitaiko su liga, nelaimė jo nesubrandina...
Galimi trys išeities iš krizinės situacijos variantai. Pirmasis - žmogus po krizės (artimo asmens netekties, sunkios ligos ir pan.) sugeba išlikti toks, koks buvo anksčiau. Antrasis - liga, nelaimė žmogų pakerta, sužlugdo. Jis jau niekada nebeatsigauna (prasideda įvairios ligos, keičiasi charakteris ir pan.). Trečiasis - žmogus po krizės tampa stipresnis, brandesnis negu buvo prieš tai. Ir paradoksas - džiaugiasi, kad liga jam leido pajusti akimirkos trapumą ir gyvenimo vertę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę