){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekspertai, nagrinėjantys pacientų skundus, įvertina, kad trečdalio konfliktinių situacijų ir blogų gydymo rezultatų buvo galima išvengti; medikai turėjo pakankami priemonių ir žinių, tačiau pristigo dėmesingumo, vengė atsakyti į, jų nuomone, smulkmeniškus savo pacientų klausimus.
Galime suprasti, kodėl gydytojas pavargęs, tačiau kodėl jis elgiasi arogantiškai – ne; galime suprasti, kodėl chirurgas, intensyviai dirbęs dešimt ir daugiau valandų, vakare neatėjo į palatą aplankyti savo ligonio. Tačiau negalime pamiršti atžagarumo, su kuriuo jis atėjo.
Kaip tai atrodo realiame gyvenime?
Pasakoja pacientai.
Apžiūra kojomis
Kaip mane operavo ir kaip operacijos bijojau, seniai pamiršau. Tik negaliu, nors norėčiau, pamiršti pirmojo vakaro ligoninėje. Guliu, man atlikta prostatos operacija, per žarneles į surinktuvą kapsi kraujingas skystis. Savijauta slogi, norėtųsi žinoti, ar operacija gerai pavyko, ar tai, kas vyksta, turi vykti. Ateina operavęs chirurgas. Žvilgteli ne į mane, o į jau artipilnį skysčio surinktuvą ir, turbūt norėdamas geriau matyti, kaip aš sveikstu, ...paspiria surinktuvą koja. „Aha, šitą daugokai padraskėme“, – pasako apie mane garsiai ir nusisuka.
Pyktis, apmaudas ir pažeminimas, atrodė, išvers iš patalo, griebčiau bet ką, kas po ranka.
Atjautos ir supratimo trūksta daugelyje sferų, bet itin aštriai tą pajaučiame susirgę, netekę sveikatos. Ar toks nelemtas epizodas būtų įmanomas privačioje klinikoje? Ar tik dideliame ligonių fabrike, t.y. didelėje ligoninėje, kur esi maža, nepastebima detalė?
Antanas
„Telefono nėra, nieko nekviesime“
Gyvenu vienas, kaime. Man septyniasdešimt, sveikata nebloga, kai labai prireikia, padeda geri kaimynai. Tą dieną jie buvo išvykę, o man ėmė skaudėti visą pilvą ir juosmenį – nežinau kur dėtis. Telefono neturiu, niekas neužeina. Po poros valandų pamažu išėjau iki artimiausios parduotuvės, ten juk žmonės, iškvies „greitąją“. Šiaip taip atėjęs prašau jaunos pardavėjos paskambinti greitajai. O man: „Čia ne valdiška krautuvė, tokio telefono čia nėra.“ Dirba keli žmonės, kas nors juk turi mobilųjį telefoną. Man silpna, kojos dreba, ir nėra kaip iškviesti pagalbos? Nei padėjo man, nei ką nors patarė. Sėdintį ant laiptų užkalbino jaunas vaikinas, netrukus atvažiavo medikai. Prisikankinau į valias, nes žmonės pagailėjo minutės pokalbio asmeniniu telefonu. Kaimynas sakė, kad tokie skambučiai nekainuoja. Turbūt ne visi žmonės tą žino.
Liudvikas
Atsivežti savo anesteziologą
Važiuoju į tėviškę, rajono centrą. Likimo ironija: būtent dabar ima stipriai mausti dešinysis šonas. Manau, nieko gera: penktadienio vakaras ir dar šventės. Skausmas privertė kreiptis į ligoninę, atlydėjo sesuo ir svainis. Man apendicitas.
Chirurgas netruko paguldyti ant operacinio stalo, mano šoną, atrodė, tik kažkuo atšaldęs. Palubėj šviečia lempa, jos kraštuose kaip veidrodyje atsispindi pjūvis, stebiu, kaip iš manęs bando išimti mėlynos spalvos žarnos gabalėlį. Brūkštelna instrumentu mano pilve – skausmas neapsakomas. Galva veikia lyg automatas, garsiai sakau, jog reikia didesnio pjūvio. „Jūs nesikiškite į mano darbą“, – atsako mano gelbėtojas ar, nežinau, kankintojas. Ir nebaigia pradėto kito sakinio: „Reiktų bendrinę nejautrą daryti, tik kad...“ „Kas yra?“ – klausiu. „Vakaras jau, anesteziologė namo išėjusi, nėra kam.“ „Kur ji gyvena?“ „Prie bažnyčios...“, – kalbamės. Matau, kad chirurgas jau visiškai šlapias nuo prakaito, ir jam ne pyragai. „Už durų lūkuriuoja mano giminės, jie atveš, tik pasakykit, kuris namas.“ Svainis greitai sulakstė, anesteziologė atliko, kas reikia, netrukus jau nebemačiau veidrodinės lempos. Pabudęs ir atsipeikėjęs stebiuosi, kodėl mano rankos ir kojos su mėlynėmis. Pasirodo, operacinės seserims teko mane ir jėga laikyti, rišti, nes labai neramus operuojamasis buvau... Kai nuėmė tvarsčius nuo žaizdos, apžiūrinėju randą. Jis lyg iš dviejų dalių: iš pradžių darytas nedidelis, toliau jo tęsinys.
Valdas
Pats sau daktaras
Tai atsitiko prieš kelis dešimtmečius: atsikeliu rytą, kažko savijauta nekokia. Galvon topteli, kad jausmas panašus, kaip ir prieš porą mėnesių, kai buvau gydytojų suvažiavime Čikagoje. Ten irgi negerai pasijaučiau. Ryt šeštadienis, turiu išvykti į dviejų savaičių kruizą Baltijos jūra. Jaučiu, kad širdis virpa, baladojasi. Šiandien penktadienis, dirba mano asmeninis gydytojas, skambinu, jis sako, kad gali mane tuoj priimti. Kai nuvykstu, apžiūri mane ir skiria silpno diuretiko (šlapimo išsiskyrimą skatinamųjų vaistų) – kad kojų patinimas atlėgtų. Aš taip negydyčiau, pagalvoju apie savo gydytoją, tikrai mielą žmogų. Penkias minutes skyręs mano apžiūrai jis nematė nieko grėsminga, patarė nieko nesibaiminti ir laimingai keliauti kur planavau. Aš jam pasakiau: mano širdies ritmas nėra geras. Daktaras: oi, kada gi mes darėme elektrokardiogramą? Prieš metus?.. Oi, reikia dabar užrašyti.
Aš pats turėjau gydytojui patarti, kaip atrasti mano negalavimo priežastis. Nesudėtingi tyrimai parodė prieširdžių virpėjimą, o tai yra didelė širdies infarkto ar insulto rizika. Mane reikėjo tirti atidžiau ir, užbėgant už akių infarktui ar insultui, iš karto skirti varfarino – vaistų kraujui skystinti – ir imtis kitų priemonių. O daktaras jau buvo mane beišlydintis su patarimu mažinti skysčių vartojimą. Liūdnas reikalas, be to, turiu atsisakyti jau apmokėtos puikios kelionės laivu, tiesiog ją prarasti. Teko rimtai gydyti širdį.
Kaip galėjo klostytis mano istorija, jei būčiau išplaukęs? Jei aš pats būčiau ne gydytojas ir tik paviršutiniška kolegos nuomone pasikliovęs, kelionės vandenynais tikrai nebūčiau atsisakęs. Kiek man žinoma, kruiziniuose pramogų laivuose medicinos pagalbai užtikrinti nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Samdomi gydytojai daug patirties neturėjo, jie labiau tiko, gražia jūrine uniforma pasirėdę, vakarais ponias pašokdinti, restorane už rankutės palaikyti.
Po daugelio metų atvykęs į Lietuvą – tai buvo pernai – patekau nemalonion situacijon. Apgailestauju ne dėl savęs, o dėl Lietuvos žmonių sveikatos apsaugos.
...Laikausi taisyklės periodiškai atlikti kai kurias sveikatos patikras. Kiek paviešėjęs ėmiau dairytis, kurgi atlikti kraujo tyrimą. Užėjęs į vieną iš aukštųjų medicinos mokyklų maloniai pasišnekučiavau apie studijas, darbus ir gyvenimą. Kai būdavau Lietuvoje sovietmečiu, visuomet padovanodavau tada deficitinio „Bajer“ aspirino. Tai būdavo labai geras ir lauktas „prezentas“. Šįkart kolegas pavaišinau, nes tradicijos, kiek patyriau, gajos, nieko be vaišių nepadarysi. Juk aš noriu gero patarimo dėl savo tyrimų. Patarimą ir adresą gavau, paėmęs taksi atvykstu į nurodytą įstaigą. O ten sužinau, kad tai ne praktikos, o mokslo centras. Nenoriu skųstis, bet... Jaunos specialistės man sako, kad tokie tyrimai čia neatliekami, neturime aparatūros, mėginį paimsime, bet ištirti siųsime, man aiškina, į kitą miestą. Paprasto kraujo tyrimo rezultatus aš gausiu tik po kelių dienų?! Neįsižeidžiau, atsiprašiau darbuotojų už trukdymą, kad mane ne čia pasiuntė. Negavau informacijos, nors kreipiausi į tos srities specialistus. Ti sugaišau laiką. Yra atvejų, kai prarastas laikas yra prarasta sveikata. Lietuva kenčia dėl savo žmonių nenoro vieni kitiems padėti, patarti.
Gydytojas Vladas Kaupas (JAV)
Mes nemanome, kad visose ligoninėse, poliklinikose ar reabilitacijos įstaigose – taip pat ir Amerikos – žmonės patenka tik į panašias situacijas. Tiesiog patirtą gėrį ir medikų pasiaukojimą pamirštame daug greičiau nei skausmą ir nepatogumus. Gerus atsiminimus ištirpdome, o blogi ir sunkūs, deja, turi savybę įsitvirtinti atmintyje ir tapti akmeniu ant širdies ar degutu medaus statinėje. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad pacientai į juos kreipiasi retokai, tačiau, šiems dar neprakalbus, aišku: kažkas ne taip, laukia nemalonus pokalbis. Ir labai retai – kaip šventės! – pas vadovus ateina besišypsantys ir gerą žodį apie gydytojo, laboratorijos darbuotojo ar slaugytojos atliktą darbą norintieji pasakyti.
O jeigu tada, kai šypsomės ir esame kupini padėkos žodžių, ateitume ir pasakytume?
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę