Pakenkti gali kilimas, televizorius ar žaislinis traukinukas

Visą gyvenimą mus supa įvairiausi daiktai: kasdien naudojame bent keletą buities prietaisų, indų, asmens higienos ir kosmetikos priemonių. Kambariuose stovi baldai, vaikai žaidžia su gausybe žaislų. Nors visa tai kuriama tam, kad žmogui būtų patogiau gyventi, komfortas turi ir kitą medalio pusę – daiktuose esančias ir mūsų sveikatai kenkiančias chemines medžiagas.

Plika akimi šių daugumoje mūsų naudojamų daiktų esančių medžiagų nematome. Bet tai nereiškia, kad gamybos procesuose neišvengiami priedai neegzistuoja ir nedaro žalos.
Šios dirbtinės sintetinės medžiagos kuriamos ir naudojamos kaip priedai, skirti tam tikroms gaminių savybėms pagerinti.
Į aplinką patekusios medžiagos teršia ne tik ją, kenkia ir mums. Cheminės medžiagos kaupiasi organizme, ypač riebaliniame audinyje. Jų randama kraujyje, motinos piene. Jos trikdo hormonų veiklą, gali sukelti nevaisingumą.
Dažniausiai pavojingas net mažas tų cheminių medžiagų kiekis. Be to, buityje yra labai daug gaminių, todėl nuodų kiekis sumuojasi.
Nors Europos Sąjungoje (ES) pačių pavojingiausių cheminių medžiagų gamyba ir naudojimas yra uždraustas arba ribojamas, yra labai daug produktų, pagamintų kitose šalyse. Visų jų ištirti ir sukontroliuoti beveik neįmanoma dėl jų gausybės ir proceso brangumo.
Dažna problema, kad dėl komercinių priežasčių, reguliavimų įstatymais nebuvimo ar per mažų kiekių tokios cheminės medžiagos retai įrašomos į gaminių etiketes.
Taigi labai svarbu savo buityje sumažinti kenksmingų medžiagų poveikį, naudojant tik būtiniausius daiktus, perkant ekologiškus gaminius ir pan.
Susipažinkime su kai kuriomis dažniausiomis pavojingomis medžiagomis. Šios žinios gali apsaugoti jus ir jūsų šeimą.

Ftalatai

Tai vienos iš dažniausiai naudojamų dirbtinių priemaišų. Naudojami plastikų gamyboje kaip minkštikliai. Įvairių plastikinių gaminių sudėtyje šių medžiagų būna iki 30 proc.!
Kiekvienas kasdien naudojame daugybę tokių plastikinių daiktų: dantų šepetėlį, įvairius indus, mobiliuosius ir paprastus telefonus, kompiuterius.
Ftalatų dedama ir į kvepalus, plaukų laką, medžio apdailos priemones. Jų taip pat gali būti sportiniuose kilimėliuose, dušo užuolaidose, dirbtinėje odoje, pvz., rankinėse, piniginėse, knygų įrišimuose.
Šios cheminės medžiagos lengvai ir nuolatos patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį. Upėse ir nuotekose ftalatai yra vieni iš dažniausių ir didžiausiais kiekiais randamų teršalų.

Kuo ftalatai žalingi?

• Padidina tikimybę susirgti sėklidžių vėžiu, mažina vaisingumą.
• Berniukams, kurių mamos labiau veikiamos ftalatų, gali blogiau vystytis genitalijos, pasikeisti hormonų kiekis.
• Gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaiko vystymąsi įsčiose ir vėlesnį lytinį brendimą.

{banner-25}

Kaip saugotis?

• Statydami ar remontuodami namus, venkite PVC (polivinichlorido) produktų. Jų gali būti langų rėmuose, grindų dangoje, duryse, stogo dangoje.
• Vaikams pirkite medinius ar medžiaginius, o ne plastikinius žaislus. Mažieji dažnai juos kramto, taigi jiems rizika dar didesnė.
• Naudokite mažiau asmens higienos, kosmetikos, kvepalų, kremų, priemonių nuo vabzdžių, rinkitės natūralias ir ekologiškas priemones. Ftalatai patenka ir per odą.
• Skaitykite etiketes ir atsiminkite šiuos ftalatus rodančius cheminių medžiagų pavadinimus ir santrumpas (DBP, DEP, DMP, DEHP, BBP).

Perfluorangliavandeniliai (PFC)

Kitos medžiagos, apie kurių poveikį turėtumėte žinoti, yra perfluorangliavandeniliai, sutrumpintai vadinami PFC.
PFC pagrindu pagaminti daiktai yra atsparūs aukštai temperatūrai, sunkiai suyra, nepraleidžia vandens, riebalų, nešvarumų. Taip gaminami nerūdijantys ir nesvylantys daiktai, pvz., puodai, keptuvės, laidų ir kabelių dangos, elektronikos prietaisai, puslaidininkiai ir t.t.
PFC žmogų veikia liečiant gaminius, įkvepiant jų dulkes, namuose turint specialia temperatūrai atsparia medžiaga aptrauktus baldus, kilimus, dėvint tam tikrus neperšlampamo audinio drabužius. Pavojų kartais kelia net ir kai kurios higienos ir buitinės valymo priemonės: šampūnai, dantų siūlai, denatūruoti valikliai.

Kuo PFC žalingi?

• Medžiagos yra toksiškos, veikia vystymąsi, hormonų sistemą, kūdikių svorį.
• Didina vėžio riziką.
• Mažina vyrų spermos kokybę, moterų vaisingumą.

Kaip saugotis?

• Venkite nesiriebaluojančių maisto pakuočių, kurios dažniausiai naudojamos parduotuvėse ir kavinėse, parduodančiose maistą išsinešti. Jas gaminant PFC naudojami siekiant pakuotes padaryti atsparias karščiui.
• Nenaudokite valymo priemonių, sukeliančių atsparumą dėmėms ar vandeniui.
• Venkite asmens higienos produktų su fluoru, perfluoru junginiais: jų dažnai būna kremuose, makiažo priemonėse, dantų siūluose.
• Venkite nesvylančių dangų puodų ir keptuvių. Rinkitės ketumi, keramika dengtas arba visai nepadengtas keptuves. Nenaudokite teflono indų. Nors jie labai patogūs naudoti, jiems įkaitus, pradeda sklisti nuodingos medžiagos, nuo kurių gali kilti karštinė, tefloninis gripas (drebulys, galvos skausmas, karščiavimas).

Polibrominti difenileteriai (PBDE)

PBDE naudojami beveik visiems elektros arba galintiems užsidegti prietaisams – televizorių korpusams, buitiniams elektronikos prietaisams, asmeniniams kompiuteriams, baldų porolonui ir t.t. – gaminti. Dėl šių medžiagų daiktai ne taip greitai užsidega, o, jiems užsidegus, ugnis nesklinda.
Kiekvienas savo namuose ras bent keletą gaminių, turinčių šių pavojingų medžiagų – tai ir čiužiniai, baldų apmušalai, indaplovės, mikrobangų krosnelės, įvairūs laidai ir kabeliai.
Nuo 2008 m. ES pagamintuose gaminiuose šių medžiagų negali būti, tačiau ankstesniuose ir iš kitų šalių atkeliavusiuose produktuose jų būti gali.
PBDE kaupiasi gyvuose organizmuose, ypač žuvyse, paukščiuose, jūros žinduoliuose.

Kuo PBDE pavojingi?

• Gali sukelti vėžį.
• Neigiamai veikia motorikos ir mokymosi galimybes.
• Kelia didelę grėsmę vaisiui ir vaikams.

Kaip saugotis?

• Sutvarkykite įplyšusius baldų apmušalus, iš po kurių matyti porolonas.
• Vartokite mažiau gyvūninės kilmės riebalų (PBDE kaupiasi riebaluose).
• Domėkitės gamintojais ir rinkitės tuos, kurie savo gaminiuose šių priemonių nenaudoja.

Organiniai alavo junginiai

Jie naudojami kaip stabilizuojamosios medžiagos, katalizatoriai, gaminant stiklo dangą, taip apsaugant stiklą nuo mikroskopinių įskilimų. Jie naudojami gaminant baldų poroloną, jais dengiami kilimai ir audiniai, siekiant apsaugoti nuo grybelio.
Svarbu atsiminti, kad organiniai alavo junginiai naudojami ir gaminant alergijų nesukeliančias pagalves, sauskelnes, higieninius įklotus, siekiant suminkštinti plastikus ir guminius daiktus, pvz., batų įdėklus, lietpalčius ir pan. Ne ES šalyse jie taip pat naudojami kaip pesticidai bulvių, cukrinių runkelių pasėliams, citrusiniams vaisiams, vynams, daržovėms, apyniams apsaugoti.

Kuo organiniai alavo junginiai pavojingi?

• Toksiškai veikia kepenis, nervų ląsteles, imuninę sistemą.
• Mažina vaisingumą.

Kaip saugotis?

• Venkite naudoti plastikinius gaminius.
• Nenaudokite preparatais nuo grybelių paveiktų drabužių ir avalynės.
• Rinkitės ekologiškas sauskelnes ir moters higienos produktus.

Alkilfenoliai (AP) ir alkifenolių etoksilatai (APE)

Šios cheminės medžiagos yra naudojamos gaminant popierių, tekstilę, apmušalus, žemės ūkio pesticidus, metalus ir plastikus. Jie yra daugelio pramonės šakų gamybos procesų tarpinis komponentas. Taip pat naudojami gaminant įvairias valymo ir dezinfekuojamąsias priemones, todėl taip per kanalizaciją pasiekia vandenis, o vėliau per užterštą žuvį patenka ir ant mūsų stalo. Medžiagos taip pat naudojamos gaminant kosmetikos ir higienos priemones.

Kuo AP ir APE pavojingi?

• Daro neigiamą įtaką endokrininei sistemai.
• Sukelia vėžį (krūties, sėklidžių, prostatos), diabetą, vaisingumo problemas.
• Skatina nutukimą.
• Neigiamai veikia nervų sistemą.

Kaip saugotis?

• Venkite ne ES pagamintos kosmetikos.
• Venkite ne ES pagamintų tekstilės gaminių, rinkitės ekologiškų produktų ženklus.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Atvirai apie masturbaciją

daugelis žmonių seksualinį gyvenimą pradeda nuo masturbacijos. tačiau retas...
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau