Meteojautrumas
Senovės rašytiniai šaltiniai (Indijos Rigveda – 2000 m. pr.m.e.; Babilono lentelės – 4000 m.pr.m.e.) teigia, kad jau tada žmonėms rūpėjo ne tik gamtos pokyčiai, bet ir tai, kaip aplinka veikia žmogaus savijautą ir sveikatą.
Patologinės organizmo reakcijos, išsivystančios kaip atsakas į oro pokyčius, yra vadinamos įvairiai: meteoropatija (Rudder B., 1931), meteotropizmu (Monihofer W,1959), dezadaptacine meteoneuroze (Danishewsky G.M., 1968) ir kitaip.
Įrodyta, kad gamtos veiksniai organizmą veikia per keletą mechanizmų:
• sukelia pokyčius organizmo viduje (kraujyje, limfoje, ląstelėse ir kt.), kas savo ruožtu moduliuoja audinių, organų ir sistemų funkcijas;
• meteoveiksniai veikia receptorius ir paskatina pokyčių kaskadą grandinėje: centrinė nervų sistema (vegetaciniai branduoliai) – periferinė vegetacinės nervų sistemos dalis – organai ir sistemos;
• meteoveiksniai tampa pokyčių priežastimi receptoriuose, kurie moduliuoja pogumburio funkcijas, hipofizės sekreciją, antinksčių aktyvumą ir, kaip to rezultatas, vyksta organų ir organizmo sistemų funkciniai pokyčiai.
Meteojautriems asmenims oro pokyčiai gali sukelti migrenos priepuolius, nugaros skausmą, virškinamojo trakto negalavimus, dirglumą, apetito praradimą, nuotaikos pablogėjimą ir kt. Ypač jautrūs sąnarių uždegimu sergantys žmonės – maždaug 2 dienos iki pasikeičiant orui jų savijauta pablogėja. Kartais netgi juokaujama, kad tokie asmenys turi „barometrus savo kauluose“. Asmenims, patyrusiems lūžius, išnirimus, nudegimus organizmas, keičiantis orams, taip pat „primena“ patirtas negalias.
Tačiau svarbu įsidėmėti, kad oro pokyčiai nepadaro žmonių meteojautrių. Jį lemia organizmo fiziologiniai ypatumai. Teigiama, kad stiprūs, sveiki, užsigrūdinę, pakeliantys sunkius stresus asmenys nepatiria jokių meteojautrumo požymių ar net diskomforto, keičiantis orams. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniausiai pasižymi dideliu jautrumu orų kaitai.
Orų kaita – stresas organizmui
Oro pokyčiai – bene seniausia ir žinomiausia stresinė situacija, kurią kada nors patyrė žmogus. Orai keičiasi kasdien, ir taip kasdien ateina naujos situacijos/naujas stresas, prie kurio organizmas turi prisitaikyti.
Didžiausią stresą organizmui sukelia besikeičiantys karšto ir šalto oro frontai. Ateinantis šalto oro frontas reiškia, kad kris temperatūra, keisis slėgis, vėjo kryptis, drėgnumas, gali kisti net oro užterštumas ar kietųjų ir radioaktyvių dalelių kiekis ore. Visai tai veiks ir žmogaus endokrininę, nervų ar širdies ir kraujagyslių sistemas.
Biometeorologas dr. De Rudder (Prancūzija) teigia, kad, keičiantis oro frontams, padidėja mirčių skaičius. Stiprios sveikatos žmonėms oro frontų pokyčiai gali sukelti laikiną diskomfortą, bet silpnos sveikatos, patyrusiems operacijas, taip pat tiems žmonėms, kurių aukštas arterinis kraujospūdis, gali reikšmingai pablogėti sveikata. Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta keičiantis oro frontams.
Oro pokyčiai ir organizmo reakcija
Meteorologai ir biologai nustatė, kad, keičiantis oro frontams:
• kraujas kreša greičiau prieš pat pasikeičiant frontams;
• fibrinolizė (kraujo krešulių tirpumas) padidėja iškart, praėjus šaltam frontui;
• šlapimo kiekis padidėja praeinant šaltam frontui ir sumažėja, kai karšto oro frontas jau būna praėjęs;
• keičiantis oro frontams, kinta cukraus kiekis, kalcio, fosfatų, natrio, magnio kiekis kraujyje;
• kraujo kiekis organizme ir eritrocitų nusėdimo greitis sumažėja praeinant šaltam frontui;
• staiga nukritus oro slėgiui, padidėja leukocitų skaičius.
Mūsų organizmo „termostatai“
Norint geriau suprasti, kodėl oras daro tokį stiprų poveikį mūsų organizmui, reikia žvilgtelėti į žmogaus vidų. Galvos smegenyse yra pogumburis (lot. hypothalamus), kuris veikia virškinimo procesus, vandens sulaikymą organizme, miego procesus, kūno temperatūrą. Pogumburio priekinė dalis nurodo, kada reikia sumažinti kūno temperatūrą, priversdama žmogų prakaituoti ir praplėsdama kapiliarus (smulkiąsias kraujagysles). Kadangi pogumburis kontroliuoja apetitą, miegą, keičiantis orams, paveikiamas apetitas, jautriai miegama. Vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis asmenų pogumburio funkcija pakitusi, taigi jie labai greitai sušąla orams nedaug atvėsus ir greit perkaista karštomis dienomis.
Toksinai kraujyje, netinkama mityba, kenksmingi maisto priedai ir pan. nepalankiai veikia mūsų organizmo „termostatą“ – pogumburį.
Hipofizė (posmegininė liauka (lot. hypophysis) – nedidukė endokrininė liauka, esanti smegenų pamate, kontroliuoja medžiagų apykaitos procesus karštu ir šaltu oru, vandens kiekį, reikalingą mūsų kūnui sušilti ar atvėsti. Užpakalinė jos dalis reguliuoja kūno temperatūrą pagal aplinką. Nuo jos priklauso ir kraujo temperatūra, prakaito išskyrimo procesai, porų atvėrimas ir užvėrimas odoje pagal tai, ar oras karštas, ar šaltas. Taigi, jei hipofizė funkcionuoja gerai, organizmas greitai ir lengvai prisitaiko prie oro temperatūros kitimo.
Sveikas gyvenimo būdas, reguliari mankšta, taisyklinga mityba, švieži, sveiki vaisiai ir daržovės geriausiai padeda išsaugoti hipofizę sveiką – kaip ir visą mūsų organizmą.
Kaip sumažinti meteojautrumą
Meteojautrumas metams bėgant kinta, atspindėdamas žmogaus sveikatos būseną. Kūdikiai ir vyresnio amžiaus asmenys yra jautresni oro pokyčiams nei paaugliai ir suaugusieji. Mažiausiai jautrūs vaikai.
Ar pastebėjote kada, kaip vaikai žaidžia ilgas valandas karštu saulėtu oru ir jų tai nenuvargina, jie mėgsta bėgti lengvai apsirengę į lauką žiemą? Vaiko organizmas – kupinas sveikatos, gyvybingumo, kuris geba „nekreipti“ dėmesio į oro sąlygas, tarsi nugalėti jas.
O ką gali padaryti suaugęs žmogus? Tai paprasta – reikia stiprinti savo fizinę sveikatą ir psichologinę būseną. Gali būti, kad jums teks keisti gyvenimo stilių ir požiūrį į pasaulį. Kokių taisyklių vertėtų laikytis? Štai keletas svarbesnių:
• mažinti priklausomumą nuo žmogaus sukeliamos klimato kontrolės (patalpų šildymo, kondicionavimo);
• valgyti natūralų maistą, laikantis sezoniškumo principo, pvz., švieži vaisiai ir daržovės tada, kai uždera Lietuvos daržuose ir soduose, žiemą – konservuoti (pvz., džiovinti obuoliai, rauginti kopūstai ir kt.) ar tie, kurie natūraliai išlaikomi ilgą laiką (pvz., riešutai);
• pasirinkti mitybos režimą, kuris „neužterštų“, neapsunkintų organizmo. Tai ypač aktualu sergantiesiems artritu, kuriuos vargina skausmai besikeičiant orams ar kitokio pobūdžio skausmai, taip pat varginamiems alergijų;
• kasdien ir reguliariai mankštintis lauke, net ir esant prastam orui (tada bent 5 ar 10 min.);
• stengtis kiek galima ilgiau būti lauke. Ilgas buvimas patalpose izoliuoja mus nuo natūralios/gamtinės aplinkos, ir tai didina jautrumą gamtos pokyčiams;
• be to, kad esate fiziškai jautrus oro pokyčiams, reikia įvertinti ir psichikos jautrumą ir imtis būdų jį mažinant.
Jautrumas oro ar gyvenimo pokyčiams?
Tam, kad organizmas lengviau prisitaikytų prie oro pokyčių, kaip minėta, gali tekti keisti gyvenimo stilių, įpročius. Deja, dažnai meteojautrumu pasižymintys asmenys labai nelankstūs ir nuo bet kokių, kad ir menkiausių oro pokyčių (kad ir žemesnės temperatūros) linkę užsisklęsti namuose, tikėdamiesi taip apsisaugoti. Pastebėta, kad meteojautrūs asmenys ganėtinai nervingi, jie gausiai prakaituoja, kai jaudinasi, supykę greitai ir sodriai išrausta ir retai sako besijaučią gerai. Ir gana dažnai kaltę dėl savo blogos nuotaikos, susierzinimo jie suverčia prastam orui.
Būna ir taip, kad jautrumas oro pokyčiams painiojamas su jautrumu pačiam gyvenimui, gyvenimo pokyčiams, įvykiams. Žinoti, kad esi jautrus oro pokyčiams ir koks tas jautrumas yra viena, o leistis, kad oro poveikis valdytų tavo gyvenimą, – yra kita.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę