Pirmiausia apsidairykite, kur ir kaip sėdite.
Jūsų darbo stalo aukštis turi būti apie 70–75 cm, atstumas nuo veido iki monitoriaus –40–60 cm, o ekrano centras – tiesiai prieš akis. Geriausias apšvietimas – neryškus. Nepakanka vien stalinės lempos, turi būti įjungtas bendras (viršuje esantis apšvietimas). Higienos specialistai reikalauja, kad prie ekrano apšvietimas būtų 100–250 lx stiprumo, o prie darbo stalo – nuo 300 iki 500 lx. Per didelis kontrastas tarp aplinkos ir fono kenkia akims.
Prie kompiuterio turite sėdėti taip, kad nuo stalo krašto iki kūno būtų ne mažesnis nei 5 cm atstumas. Rankos turi laisvai gulėti ant stalo arba ant kėdės porankių ir turi gulėti abi (!) alkūnės – tuomet visų grupių raumenys būna įtempti tolygiai. Idealus kėdės atlošas – toks, kuris atkartoja nugaros linkį. Dirbdami šiek tiek palinkite į priekį – tai mažina stuburui tenkantį krūvį.
Jei nuo ryto iki vakaro dirbate prie kompiuterio, darykite pertraukėles – 50 minučių dirbate, 5–10 minučių ilsitės. Būtų idealu pertraukėlę pašvęsti pratimams – rankose pagniaužykite guminį rutuliuką arba tiesiog suspauskite rankas ir jas atleiskite. Tai sumažina įtampą ir padidina darbingumą.
Nuolat kontroliuokite savo laikyseną – pečiai turi būti nuleisti, sprando raumenys atpalaiduoti, o galva laikoma tiesiai. Tai labai svarbu, nes nuolat įtempti stuburo, kaklo raumenys ilgainiui sukelia galvos skausmus, didina nuovargį ir pan. Dirbant su klaviatūra arba pele, ranka ties alkūne turi būti sulenkta 90 laipsnių kampu. Pertraukėlių metu padarykite keletą pratimų – rankose pagniaužykite guminį rutuliuką arba tiesiog pagniaužykite kumščius.
Ilgai sėdint prie kompiuterio, pravartu šiek tiek keisti pozą ir prisiminti apie būtinybę atsipalaiduoti. Jei abejojate, ar šiuos priesakus prisiminsite, prie monitoriaus priklijuokite apie tai primenantį lapelį. Save kontroliuoti patariama kas 10–15 minučių, kol taisyklinga laikysena taps įpročiu.
Dirbdami kompiuteriu, mirksime 3 kartus rečiau nei skaitydami knygą ar laikraštį. Tad darbe mūsų akys sausėja, galiausiai jas ima perštėti, skaudėti. Tai vadinama sausų akių sindromu. Tiesa, tokiam negalavimui atsirasti „padeda“ ir patalpose naudojamas oro kondicionierius, kuris itin sausina orą. Jei antroje darbo dienos pusėje pajuntate akių sausėjimą, perštėjimą, atlikite nedidelį testą: užmerkite akis arba keletą minučių nukreipkite žvilgsnį nuo kompiuterio į šalį. Jei regėjimas per pagerėja, vadinasi, jūsų akių negalavimo priežastis – kompiuteris.
Kad nesugadintumėte savo regėjimo, gydytojai pataria kas valandą prie kompiuterio daryti 10 minučių pertraukas ir keletą akių mankštos pratimų. Paprasta ir veiksminga priemonė – dažnai mirksėti. Yra ir sudėtingesnių – užmerkite akis ir lengvai prispauskite akių obuolius, po to vėl juos atleiskite. Taip padarykite keletą kartų iš eilės – pagerinsite akių kraujotaką. Arba tiesiog ramiai pasėdėkite užsimerkę ir pagalvokite apie ką nors malonaus, pasvajokite. Jei tai nepadeda, naudokite dirbtines ašaras. Tai labai geras išradimas šiuolaikiniam žmogui ir tiems, kurie negali dažnai mirksėti. Dirbtinių ašarų vaistinėse yra net kelios formos: geliai, lašai, tepalai.
Per dieną reikia išgerti apie 1–2 litrus vandens – puodelis ar stiklinė jo turi nuolat stovėti jūsų darbo vietoje, kad galėtumėte nuolat gurkšnoti.
Teigiama, kad skausmai sprando srityje kankina apie 30 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių. Kad palengvintumėte savo dalią, dirbdami prie kompiuterio, padarykite keletą pratimų – pasukinėkite galvą į šonus, palankstykite ją aukštyn ir žemyn. Keletą kartų per dieną perbraukite rankomis per galvą nuo kaktos sprando link.
Nuolatinis sėdėjimas ne į sveikatą kojoms. Jei vakarais kojos pasidaro sunkios, maudžia, jos nesušyla ir vilnonėse kojinėse ar po pledu, gali būti kad vystosi venų nepakankamumas. Jei į šiuos simptomus nekreipsite dėmesio, liga ims progresuoti – venos plėsis, susidarys kraujosruvos, o kojas ims skaudėti vis dažniau.
Tad, sėdėdami prie stalo, nelaikykite kojos ant kojos – tai trikdo kraujotaką abiejose galūnėse. Dirbant sėdimą darbą, patariama kojas laikyti šiek tiek pakeltas, pavyzdžiui, ant specialaus pakojo po stalu. Kuo dažniau keiskite kojų pozą, judinkite pėdas, kas valandą ar pusvalandį atsistokite ir pavaikščiokite po kambarį.
Yra dar viena gera venų nepakankamumo profilaktinė priemonė – kompresinės kojinės. Medicininės kompresinės kojinės rekomenduojamos tiek venų ligų profilaktikai, tiek ir joms gydyti. Nuolat dėvimos jos tolygiai apspaudžia koją ir padeda išvengti kraujo sankaupų venose.
Jūsų smegenims geras maistas ne mažiau svarbus nei skrandžiui. Nuo maitinimosi kokybės priklauso atminties galios ir intelektas, taigi ir sėkmė darbe.
Mokslininkų tyrimai parodė, kad atmintį prastina vitamino E stoka. Puikus šio vitamino šaltinis – riešutai, žaliosios salotos, kiaušiniai, rudieji ryžiai ir nesmulkinti grūdai. Geras vitamino K, gerinančio pažintines funkcijas, šaltinis yra brokoliai. Sauja moliūgų sėklų per dieną aprūpins reikiamu kiekiu cinko. Saulėgrąžų, sojų, rapsų, alyvuogių aliejus turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių – jei jų gauname nepakankamai, smegenys dirba prastai. Nesmulkinti grūdai ir pupelės turi nervams ir smegenims būtinų aminorūgščių ir B grupės vitaminų. Tačiau jei visą dieną sėdėsime patogiame krėsle ir galvosime tik apie maistą, tai gan greitai prikaupsime papildomų kilogramų.
Kad taip neatsitiktų, nepamirškite imbiero. Šis prieskoninis augalas turi medžiagų, kurios padeda šalinti šlakus, reguliuoja medžiagų apykaitą ir normalizuoja virškinimą. Karštu vandeniu užpilkite 1 arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero šaknies, leiskite prisitraukti ir gurkšnokite tiesiog darbo vietoje.
Ar tinkamai maitinatės visą dieną? Ryte – puodelis kavos, pietums – sumuštinis, vakare – pietūs ir vakarienė iš trijų patiekalų... Tai ydinga, nes prieštarauja jūsų organizmo ciklui – naktį skrandis turi ilsėtis, o ne dirbti. Be to, po tokios vakarienės kitą rytą visiškai neturite apetito. Dėl ydingos mitybos organizmas negali pasisavinti visų su maistu gaunamų medžiagų, silpsta imunitetas, pradeda „lįsti“ įvairios ligos.
Pusryčiams valgykite avižinių dribsnių košės, javainių. Iš liesos varškės ir šlakelio gazuoto mineralinio vandens suplakite kremą ir tepkite jį ant paskrudintos duonelės – išeis nekaloringas užkandis. Vietoj kavos gerkite žaliąją ar juodąją arbatą – joje tiek pat kofeino, kaip ir kavoje, be kurios, atrodo, neprasidėtų darbo diena... Gerti žaliąją arbatą naudinga ir dėl to, kad ji turi nuo vėžinių ligų saugančių antioksidantų ir valo organizmą.
Ką suvalgyti darbo metu, kad jaustumėtės sotūs ir užtektų energijos iki vakarienės? Pietų pagrindas – daržovės, vaisiai, neriebi mėsa arba žuvis. Idealus variantas – gabalėlis virtos jautienos ar vištos krūtinėlės su salotomis. Užkandai tinka įvairių rūšių riešutai be priedų – jų saują galite drąsiai suvalgyti vietoj n-tojo puodelio kavos. Alkį darbe galite malšinti ir džiovintais vaisiais – juose gausu fruktozės, nemažai kalio, magnio ir geležies. Visuomet po ranka turėkite „protingą“ užkandį – obuolį, bananą ar indelį jogurto. Valgykite panašiu metu, kad organizmas priprastų prie režimo ir skrandis tuo metu išskirtų virškinimui reikalingas sultis.
Darbe susikaupusį stresą taip pat galima išvaikyti paprastomis priemonėmis.
Stresas paprastai žmogų verčia susigūžti, suglebti, tad nepasiduokite – ištieskite nugarą, atloškite pečius, pasitempkite, įtraukite pilvą. Atpalaiduokite veidą, burnoje pavartykite liežuvį tarsi gromuliuotumėte kąsnį, paskui aplaižykite lūpas. Tai daryti galima ir sėdint, ir stovint – ta pačia poza, kur jus užklupo stresas.
O jei jūsų niekas nemato, galite pabandyti dar vieną pratimą. Atsisėskite, keletai sekundžių stipriai įtempkite visus kūno raumenis ir staiga juos atpalaiduokite. Stresas nevalingai sukelia visų raumenų įtampą, – darant šį pratimą, jie atsipalaiduos, ir natūraliai nusiraminsite.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę