){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sakoma, kad Danija – dviratininkų šalis. Prie kiekvienos parduotuvės, mokyklos ar visuomeninės paskirties pastato pamatysi specialių stovų dviračiams (kai kur jie net kelių aukštų) ir šimtus, tūkstančius prirakintų šių transporto priemonių. Čia niekas nesistebi pamatęs pedalus minantį kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele.
Dviratininkai laikomi lygiateisiais eismo dalyviais.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, taip ir Danijoje, šeimos turi bent vieną, dažnai – ir daugiau automobilių. Tačiau kiekvienam šeimos nariui būtina turėti savo dviratį. Kodėl taip yra?
„Dviratis – praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Juo važiuodamas pasportuoji, gali bet kur jį palikti“, – sakė vienos Danijos mokyklos direktorius.
Pusmetį Danijoje studijavęs lietuvis per atostogas nusipirko ir nusivežė dviratį – nebrangiai ir patogiai važinėja į aukštąją mokyklą. Ne taip dviračio taupumą vertinantieji juo žavisi kaip ekologiška transporto priemone, kurios parkavimas nekelia jokių rūpesčių.
Pasak Povilo, danai daugiau negu lietuviai skiria dėmesio savo sveikatai. Meilė dviračiui – viena šio dėmesio išraiškų. Kita – pomėgis laisvalaikiu bėgioti parkuose. Trečia – ekologiškas maistas. Jis brangesnis, bet nedaug. Mat ekologiškoms daržovėms taikomas mažesnis akcizas negu paprastoms, taip žmonės skatinami gyventi sveikiau.
Šeimas danai kuria vėliau negu Lietuvoje. Baigę vidurines mokyklas, jie neretai vyksta pasižvalgyti po pasaulį, grįžę ima dirbti, siekti karjeros, apsigyvena kartu neskubėdami tuoktis.
Kiek ilgėliau pabendravęs su danais pamatai, kad čia vyrų ir moterų teisės lygios. Šioje šalyje nieko nestebina, kad gimus vaikeliui jo priežiūros atostogas ima tėtis.
Dauguma danų dirba ne iš būtinybės išmaitinti šeimą, o dėl saviraiškos, galimybės pasijusti reikšmingam. Nors šeimos galėtų išgyventi iš vieno atlyginimo, tačiau nenorima likti namuose. Vis dėlto šeimos stengiasi gyventi taip, kad vaikams liktų pakankamai laiko. Rūpinimasis vaikais – abiejų tėvų pareiga.
Jaunieji danai, sulaukę 16 metų, dažnai palieka tėvų namus, nesitikėdami tolesnės tėvų finansinės paramos. Nemažai paauglių dirba laisvalaikiu. Beje, nors mokslas Danijoje nemokamas, turtingesni studijuoti dažnai išvyksta svetur, ypač į Didžiąją Britaniją, JAV.
Į Daniją studijuoti atvykusius lietuvius nustebina kiek kitoks jaunųjų danų požiūris į madą. Povilui susidarė įspūdis, kad ji ten diktatorė. 15-20-mečių stilius – vienodas. Jei džinsai sukišti į kelnes, taip vaikšto visi, jei džinsai nukarusiais šakymais – tai visų, vaikinų šukuosenos – su vašku ir želė pašiauštos, merginų – lankeliu ar kaspinais suimti plaukai. To Lietuvoje nepamatysi. Vyresni labiau žiūri patogumo ar prabangos.
Danai labai mėgsta alų. Tačiau nepamatysi žmogaus, geriančio gatvėje ar einančio su buteliu rankose.
„Jei Lietuvoje gatvėje sutinki besišypsantį žmogų – kažkas įtartina, o Danijoje tai įprastas vaizdas. Iš vakarėlio 3 valandą nakties miesto grįžti ramiai, jokio nesaugumo jausmo. Lietuvoje pamatęs kelis ateinančius vyrukus, nori pasukti kita gatve, kad nereiktų prasilenkti“, – sakė Povilas.
Pagyvenusieji Danijoje pastebi, kad čia pritapti sunkiau nei daugelyje kitų Europos šalių ar JAV. Įsidarbinti užsieniečiams sunku – tokia valstybes politika. Reikia darbo patirties ir mokėti danų kalbą, kas nėra lengva užduotis.
Kone nuo pat studijų Danijoje pradžios dirbantis Povilas pastebi, kad darbo patirties reikia tik formaliai. Norėdamas gauti darbą, vaikinas sakėsi Lietuvoje dirbęs valytoju, kitaip darbo ikimokyklinėje įstaigoje nebūtų gavęs. Tačiau jokių šio darbo įgūdžių neturėjęs, namie minimaliai besitvarkęs jaunuolis iš karto pabandė apsidrausti –darbdaviams pasakė, kad Lietuvoje, tikėtina, buvo kiti reikalavimai, todėl jis prašąs jam iš karto sakyti, ką daro ne taip, pasitaisys. Iš pradžių gavo pastabų, kad netinkamai išplovė tualetus, bet netrukus viską darė be priekaištų.
Povilas sakė, kad jaučiasi labai išdidus atsiėmęs kiekvieną algą. Mat, dirbdamas tik trečdaliu etato, jis uždirba gerokai daugiau negu pusantro etato krūviu dirbanti jo mama mokytoja Lietuvoje. Dar žino, jeigu gerai dirbs, paskambins bosas ir pagirs, skirs priedą prie atlyginimo. Grįžęs namo į svečius per Kalėdas jis mamai dovanų nupirko.... naują lovą.
Laiškanešiu Danijoje pusę metų dirbęs kitas lietuvis taip pat pastebėjo, kad danai labai tiksliai apskaičiuoja darbo krūvį ir įdėtą darbą. Užmokestis už laikraščių išnešiojimą daugiabučių namų kvartale ir individualių namų gatvėje labai skiriasi. Įvertinama net tai, kokie atstumai yra tarp aptarnaujamų namų. Vyriškiui kelių nuosavų namų šeimininkai net padovanojo buteliuką alkoholio, alaus ir šokoladų už tai, kad jis ir per sniegą spaudą atnešdavo į pašto dėžutę prie pat namo, o nepalikdavo prie gatvės. Esą jis to neprivalėjo daryti, nes takelis nebuvo nuvalytas.
Danijoje lietuviams krenta į akis, kad danai labai laikosi taisyklių. Pavyzdžiui, neiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, nors nevažiuoja nė vienas automobilis.
„Danai – labai patiklūs. Jei blogai jaučiuosi, turiu darbe pranešti, kad sergu, negalėsiu dirbti. Taip ir nutiko. Paskambinau. Sako, gerai, pasveikęs paskambink pasakyti, kada vėl pradėsi dirbti. Neprašė pristatyti jokių dokumentų, kad sirgau“, – pasakojo Povilas.
Į barą ar kavinę, paskaitas gali ateiti apsirengęs bet kaip, kad ir vien apatiniais drabužiais, niekas į tavo aprangą neatkreips dėmesio.
„Ekshibicionizmas neleistinas, o bet kokia apranga danų nenustebins. Vargu ar kas ką nors dėl jos leptels restorane ar bare. O jeigu taip nutiktų, lepteltų stipriai ir grubiai, gali kreiptis į administraciją. Nepakantusis gal net sulauks baudos“, – sakė studentas.
Pasak jo, danams nerūpi, koks tavo tikėjimas, tautybė – esi žmogus: „Danai visus vadina vardais, o ne pagal tautybę. Mes, penki lietuviai, gyvenome 2 kambarių bute, greta mūsų – estai, vietnamietis, rumunai. Kas nors paklaustas, su kuo važiavai namo, atsakytų: „Su Povilo kompanija“, bet ne „su lietuviais“. Taip niekada nepasakys“.
Povilas sakė, kad atvykusiam į Daniją produktų kainos jam sukėlė lengvą šoką, maisto produktai yra maždaug dvigubai brangesni negu Lietuvoje. Kai įsidarbino, jos nebegąsdina. Jis maistui per mėnesi išleidžia apie 1000 kronų*.
Bendrabučio kambario nuoma kainuoja 1000 kronų. Lietuviai dviejuose bendrabučio kambariuose gyvena penkiese. Tai nelegalu, kambaryje turėtų gyventi tik po vieną. Tačiau kol kas ši apgavystė nebuvo užfiksuota, o jaunuoliams vietos puikiausiai pakanka. Iš pradžių jie maistą gaminosi kiekvienas sau atskirai, nes kiekvieno skonis ir įpročiai – kitokie. Vėliau pastebėjo, kad gali kooperuotis, – taip ir lengviau, ir pigiau.
Dažnai įsideda maisto į paskaitas, kad per pertraukas nereikėtų pirkti – valgo ne vien sumuštinukus, kurie kainuotų po 22 kronas. Skaniau ir pigiau.
Bendrabutyje yra sporto salė. Ja lietuviai beveik neturi laiko naudotis, nes visi dirba. Jie yra vieni drąsesnių, kurie nusiskina vaisių nuo kieme augančių obelų ir kriaušių. Daugiau jų niekas neskina ir nerenka, nukritę supūna.
Lietuviai iš gimtinės vežasi sūrio, mėsos – labai apsimoka. Mėgstantieji grikius vežasi ir šių kruopų – Danijoje jos kitokios, be to, daug brangesnės. Makaronų, kuriuos mėgsta Povilas, vežtis neverta – mažas kainų skirtumas.
Parvykę į Lietuvą tautiečiai stengiasi būtinai čia nusikirpti ir susitaisyti dantis, mat odontologų ir kirpėjų paslaugos Danijoje labai brangios. Pavyzdžiui, priekinio danties kanalo išvalymas ir plombavimas kainuoja apie 1000 Danijos kronų. Nusikirpti ir pasidaryti įmantresnę šukuoseną Danijoje kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir bilietas skrydžiui į Lietuvą. Į mūsų šalį atvykę danai nesupranta, kaip čia gali būti taip pigu.
*1 Danijos krona – apie 0,64 Lt
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę