Dviratis svarbesnis už automobilį

Undinėlės skulptūrą, H.K.Andersenas pasakas žino ir Danijoje nebuvę lietuviai. Čia atvykusiems į akis krenta dviračių ir vėjo malūnų gausa, neužtraukti užuolaidomis namų langai nedideliuose miesteliuose. Kuo dar išsiskiria danų gyvenimo būdas? Apie tai kalbėjomės su ten dirbusiais ir studijuojančiais tautiečiais.
 

Kodėl dviratis toks populiarus?


Sakoma, kad Danija – dviratininkų šalis. Prie kiekvienos parduotuvės, mokyklos ar visuomeninės paskirties pastato pamatysi specialių stovų dviračiams (kai kur jie net kelių aukštų) ir šimtus, tūkstančius prirakintų šių transporto priemonių. Čia niekas nesistebi pamatęs pedalus minantį kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele.
Dviratininkai laikomi lygiateisiais eismo dalyviais.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, taip ir Danijoje, šeimos turi bent vieną, dažnai – ir daugiau automobilių. Tačiau kiekvienam šeimos nariui būtina turėti savo dviratį. Kodėl taip yra?
„Dviratis – praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Juo važiuodamas pasportuoji, gali bet kur jį palikti“, – sakė vienos Danijos mokyklos direktorius.
Pusmetį Danijoje studijavęs lietuvis per atostogas nusipirko ir nusivežė dviratį – nebrangiai ir patogiai važinėja į aukštąją mokyklą. Ne taip dviračio taupumą vertinantieji juo žavisi kaip ekologiška transporto priemone, kurios parkavimas nekelia jokių rūpesčių.
Pasak Povilo, danai daugiau negu lietuviai skiria dėmesio savo sveikatai. Meilė dviračiui – viena šio dėmesio išraiškų. Kita – pomėgis laisvalaikiu bėgioti parkuose. Trečia – ekologiškas maistas. Jis brangesnis, bet nedaug. Mat ekologiškoms daržovėms taikomas mažesnis akcizas negu paprastoms, taip žmonės skatinami gyventi sveikiau.

 

Kitoks požiūris


Šeimas danai kuria vėliau negu Lietuvoje. Baigę vidurines mokyklas, jie neretai vyksta pasižvalgyti po pasaulį, grįžę ima dirbti, siekti karjeros, apsigyvena kartu neskubėdami tuoktis.
Kiek ilgėliau pabendravęs su danais pamatai, kad čia vyrų ir moterų teisės lygios. Šioje šalyje nieko nestebina, kad gimus vaikeliui jo priežiūros atostogas ima tėtis.
Dauguma danų dirba ne iš būtinybės išmaitinti šeimą, o dėl saviraiškos, galimybės pasijusti reikšmingam. Nors šeimos galėtų išgyventi iš vieno atlyginimo, tačiau nenorima likti namuose. Vis dėlto šeimos stengiasi gyventi taip, kad vaikams liktų pakankamai laiko. Rūpinimasis vaikais – abiejų tėvų pareiga.
Jaunieji danai, sulaukę 16 metų, dažnai palieka tėvų namus, nesitikėdami tolesnės tėvų finansinės paramos. Nemažai paauglių dirba laisvalaikiu. Beje, nors mokslas Danijoje nemokamas, turtingesni studijuoti dažnai išvyksta svetur, ypač į Didžiąją Britaniją, JAV.
Į Daniją studijuoti atvykusius lietuvius nustebina kiek kitoks jaunųjų danų požiūris į madą. Povilui susidarė įspūdis, kad ji ten diktatorė. 15-20-mečių stilius – vienodas. Jei džinsai sukišti į kelnes, taip vaikšto visi, jei džinsai nukarusiais šakymais – tai visų, vaikinų šukuosenos – su vašku ir želė pašiauštos, merginų – lankeliu ar kaspinais suimti plaukai. To Lietuvoje nepamatysi. Vyresni labiau žiūri patogumo ar prabangos.
Danai labai mėgsta alų. Tačiau nepamatysi žmogaus, geriančio gatvėje ar einančio su buteliu rankose.
„Jei Lietuvoje gatvėje sutinki besišypsantį žmogų – kažkas įtartina, o Danijoje tai įprastas vaizdas. Iš vakarėlio 3 valandą nakties miesto grįžti ramiai, jokio nesaugumo jausmo. Lietuvoje pamatęs kelis ateinančius vyrukus, nori pasukti kita gatve, kad nereiktų prasilenkti“, – sakė Povilas.


 

Bet koks darbas – garbingas


Pagyvenusieji Danijoje pastebi, kad čia pritapti sunkiau nei daugelyje kitų Europos šalių ar JAV. Įsidarbinti užsieniečiams sunku – tokia valstybes politika. Reikia darbo patirties ir mokėti danų kalbą, kas nėra lengva užduotis.
Kone nuo pat studijų Danijoje pradžios dirbantis Povilas pastebi, kad darbo patirties reikia tik formaliai. Norėdamas gauti darbą, vaikinas sakėsi Lietuvoje dirbęs valytoju, kitaip darbo ikimokyklinėje įstaigoje nebūtų gavęs. Tačiau jokių šio darbo įgūdžių neturėjęs, namie minimaliai besitvarkęs jaunuolis iš karto pabandė apsidrausti –darbdaviams pasakė, kad Lietuvoje, tikėtina, buvo kiti reikalavimai, todėl jis prašąs jam iš karto sakyti, ką daro ne taip, pasitaisys. Iš pradžių gavo pastabų, kad netinkamai išplovė tualetus, bet netrukus viską darė be priekaištų.
Povilas sakė, kad jaučiasi labai išdidus atsiėmęs kiekvieną algą. Mat, dirbdamas tik trečdaliu etato, jis uždirba gerokai daugiau negu pusantro etato krūviu dirbanti jo mama mokytoja Lietuvoje. Dar žino, jeigu gerai dirbs, paskambins bosas ir pagirs, skirs priedą prie atlyginimo. Grįžęs namo į svečius per Kalėdas jis mamai dovanų nupirko.... naują lovą.
Laiškanešiu Danijoje pusę metų dirbęs kitas lietuvis taip pat pastebėjo, kad danai labai tiksliai apskaičiuoja darbo krūvį ir įdėtą darbą. Užmokestis už laikraščių išnešiojimą daugiabučių namų kvartale ir individualių namų gatvėje labai skiriasi. Įvertinama net tai, kokie atstumai yra tarp aptarnaujamų namų. Vyriškiui kelių nuosavų namų šeimininkai net padovanojo buteliuką alkoholio, alaus ir šokoladų už tai, kad jis ir per sniegą spaudą atnešdavo į pašto dėžutę prie pat namo, o nepalikdavo prie gatvės. Esą jis to neprivalėjo daryti, nes takelis nebuvo nuvalytas.
 

Didesnė pagarba, pasitikėjimas ir tolerancija


Danijoje lietuviams krenta į akis, kad danai labai laikosi taisyklių. Pavyzdžiui, neiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, nors nevažiuoja nė vienas automobilis.
„Danai – labai patiklūs. Jei blogai jaučiuosi, turiu darbe pranešti, kad sergu, negalėsiu dirbti. Taip ir nutiko. Paskambinau. Sako, gerai, pasveikęs paskambink pasakyti, kada vėl pradėsi dirbti. Neprašė pristatyti jokių dokumentų, kad sirgau“, – pasakojo Povilas.
Į barą ar kavinę, paskaitas gali ateiti apsirengęs bet kaip, kad ir vien apatiniais drabužiais, niekas į tavo aprangą neatkreips dėmesio.
„Ekshibicionizmas neleistinas, o bet kokia apranga danų nenustebins. Vargu ar kas ką nors dėl jos leptels restorane ar bare. O jeigu taip nutiktų, lepteltų stipriai ir grubiai, gali kreiptis į administraciją. Nepakantusis gal net sulauks baudos“, – sakė studentas.
Pasak jo, danams nerūpi, koks tavo tikėjimas, tautybė – esi žmogus: „Danai visus vadina vardais, o ne pagal tautybę. Mes, penki lietuviai, gyvenome 2 kambarių bute, greta mūsų – estai, vietnamietis, rumunai. Kas nors paklaustas, su kuo važiavai namo, atsakytų: „Su Povilo kompanija“, bet ne „su lietuviais“. Taip niekada nepasakys“.
 

Lauknešėlis iš Lietuvos


Povilas sakė, kad atvykusiam į Daniją produktų kainos jam sukėlė lengvą šoką, maisto produktai yra maždaug dvigubai brangesni negu Lietuvoje. Kai įsidarbino, jos nebegąsdina. Jis maistui per mėnesi išleidžia apie 1000 kronų*.
Bendrabučio kambario nuoma kainuoja 1000 kronų. Lietuviai dviejuose bendrabučio kambariuose gyvena penkiese. Tai nelegalu, kambaryje turėtų gyventi tik po vieną. Tačiau kol kas ši apgavystė nebuvo užfiksuota, o jaunuoliams vietos puikiausiai pakanka. Iš pradžių jie maistą gaminosi kiekvienas sau atskirai, nes kiekvieno skonis ir įpročiai – kitokie. Vėliau pastebėjo, kad gali kooperuotis, – taip ir lengviau, ir pigiau.
Dažnai įsideda maisto į paskaitas, kad per pertraukas nereikėtų pirkti – valgo ne vien sumuštinukus, kurie kainuotų po 22 kronas. Skaniau ir pigiau.
Bendrabutyje yra sporto salė. Ja lietuviai beveik neturi laiko naudotis, nes visi dirba. Jie yra vieni drąsesnių, kurie nusiskina vaisių nuo kieme augančių obelų ir kriaušių. Daugiau jų niekas neskina ir nerenka, nukritę supūna.
Lietuviai iš gimtinės vežasi sūrio, mėsos – labai apsimoka. Mėgstantieji grikius vežasi ir šių kruopų – Danijoje jos kitokios, be to, daug brangesnės. Makaronų, kuriuos mėgsta Povilas, vežtis neverta – mažas kainų skirtumas.
Parvykę į Lietuvą tautiečiai stengiasi būtinai čia nusikirpti ir susitaisyti dantis, mat odontologų ir kirpėjų paslaugos Danijoje labai brangios. Pavyzdžiui, priekinio danties kanalo išvalymas ir plombavimas kainuoja apie 1000 Danijos kronų. Nusikirpti ir pasidaryti įmantresnę šukuoseną Danijoje kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir bilietas skrydžiui į Lietuvą. Į mūsų šalį atvykę danai nesupranta, kaip čia gali būti taip pigu.
*1 Danijos krona – apie 0,64 Lt

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Austė
2019-07-17 02:18
Mano dviratis irgi pasidarė gyvenimo būdas.. Gaila negyvenu arti darbo, su mašina valanda kelio, bet atradau išeitį. Nesunku įsimest į mašiną sulankstomą dviratį ir pavažiuoti bent pusvalanduką kas dien per darbo pertrauką.. O po darbo dar pusvalanduką miškelyje prie namų. Atradus dviratį atradau ir savo mylimiausią sporto šaką ir aplamai save.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai