Protingi žmonės – sveikesni

Yra daug skirtingų teorijų, susijusių su vadinamuoju intelekto koeficientu, ir kiekviena iš jų šiuo atžvilgiu turi savą versiją: kuo turi maitintis būsimojo kūdikio mama, kad vaikutis gimtų genijumi, kodėl vieni vaikai išauga sumanūs, o kiti – ne, kaip kuo geriau išvystyti savo atžalos gabumus. Taigi intelekto koeficientas – iki šiol dar pakankamai neištirta mįslė, kurioje veikiausiai slypi daugybė atradimų. O, kaip rodo neseni tyrimai, jis svarbus ir mūsų sveikatai.

Statistika liudija

Jau anksčiau buvo pastebėta, kad žmonės, kurių intelekto koeficientas aukštas, dažniausiai būna sveikesni ir sulaukia gilios senatvės, rečiau būna linkę rūkyti ar vartoti alkoholį, yra fiziškai aktyvesni. Jų gyvenimo būdas yra sveikesnis – tai iš dalies ir paaiškina mažesnį mirtingumą. O štai žemesnio intelekto asmenys dažniau serga širdies ligomis, patenka į avarijas ar nusižudo.
Be to, aukštesnio intelekto asmenys sveikiau maitinasi, vengia vadinamojo greito ar nesveiko maisto. Kita vertus, sunegalavę jie paprastai greičiau kreipiasi į gydytojus, nėra linkę laukti, kol praeis, ar gydytis savarankiškai. Net ir sirgdami jie geriau laikosi paskirto gydymo nurodymų. Beje, daug mažiau tikėtina, kad jie teiks pirmenybę ekstrasensams, liaudies gydytojams ar žiniuonėms, susirgę sunkesnėmis ligomis. Ir dar mažiau tikėtina, kad pasikliaus kaimynų, „sirgusių tokiomis pat ligomis“, patarimais.

Nauji tyrimai tai patvirtina

Intelekto ryšį su sveikata patvirtina ir neseniai Britanijoje atliktas tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad žemas IK (intelekto koeficientas) yra rimtas širdies ligų rizikos veiksnys ir užima antrą vietą pagal svarbą po rūkymo. Tyrimą atlikę mokslininkai nurodo keletą tikėtinų priežasčių, tarp jų tokias, kaip ribotas priėjimas prie sveikatos priežiūros ir kitų išteklių, blogesnės gyvenimo sąlygos, nuolatinė įtampa, be to, žemesnio intelekto asmenys dažniau turi žalingų įpročių, keliančių širdies ligų riziką.
Savo tyrimo metu jie įvertino penkis svarbiausius širdies ligų rizikos veiksnius: cigarečių rūkymą, intelekto koeficientą, mažas pajamas, didelį kraujospūdį ir mažą fizinį aktyvumą. Jų nuomone, vienas svarbiausių yra vadinamasis „sveikas elgesys“. Tai yra mažesnio IK asmenys elgiasi nesveikai (dažniau ignoruoja sveikatos bei sveikos gyvensenos patarimus), taigi jiems yra didesnė ligų rizika.

Kas gi lemia mūsų IK?

Mokslas jau seniai neabejoja, kad IK dydžiui nemažai įtakos turi paveldimumas: šeimose, kur vieno ar abiejų partnerių intelekto lygis žemas, didelė tikimybė susilaukti dar žemesnio intelekto atžalos. Ir, atvirkščiai, tėvai, išsiskiriantys aukštu intelektu, dažniausiai susilaukia protingesnių ir gabesnių nei vidutiniai vaikų. Pasak statistikos, pirmagimių intelektas didesnis nei kitų tos pačios šeimos atžalų. Ne mažiau svarbus klausimas yra kaip gimimo eiliškumas paveikia vaiko IK. Čia specialistų nuomonės išsiskiria. Vieni tvirtina, kad jaunesnieji vaikai sulaukia daugiau tėvų dėmesio, jie yra labiau lepinami ir saugomi nuo „gyvenimo skersvėjų“, todėl susilpnėja jaunėlių motyvacija savarankiškai spręsti problemas ir ieškoti išeičių, o kartu slopinamas ir intelekto vystymasis.
Kitų nuomone, šio fenomeno ištakų reikėtų ieškoti motinos organizme. Per kiekvieną nėštumą mamos organizme pasigamina vis daugiau antikūnų, kurie destruktyviai paveikia besivystančias vaisiaus smegenis ankstyvuoju jų formavimosi periodu. Paprastai toks reiškinys nėra intensyvus ir nevirsta patologija, tačiau būsimojo kūdikio intelektą šiek tiek susilpnina.

Beveik prieš 20 metų buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų 6–8 metų amžiaus vaikų intelekto koeficientas yra didesnis nei maitintų pieno mišiniais ar karvės pienu.
Dar kito tyrimo su šimtais JAV vaikų autoriai konstatavo, kad vaikų, prieš kuriuos tėvai naudojo fizinę jėgą, intelekto koeficientą taip pat yra žemesnis. Mokslininkai tyrė dvi vaikų grupes: 806 vaikus nuo 2 iki 4 metų ir 704 vaikus nuo 5 iki 9 metų. Įvertinus jų gebėjimus, dar kartą jų intelekto koeficientas buvo įvertintas po kelerių metų. Pirmosios grupės vaikų intelekto koeficientas buvo 5 taškais žemesnis. Vyresnių vaikų grupės koeficientas buvo žemesnis 2,8 taškais.

Ar gali padėti maistas?

„Psychology Today“ paskelbti tyrimo, kokie maisto produktai gali pagerinti protinius sugebėjimus, rezultatai parodė, kad prioritetas turi būti teikiamas miško uogoms, vaisiams ir tik tada žuvims. Iš uogų labai reikalingos spanguolės, nes jose yra gausu antioksidantų, kurie sąveikauja su laisvaisiais deguonies radikalais.
Svarbūs ir burokėliai bei kopūstai, špinatai saugo nuo senėjimo sukeliamų nervų sistemos problemų ir trukdo atsirasti pažinių funkcijų sutrikimams.
Tiesa, reikalingos ir žuvys. Lašišose, tunuose ar sardinėse yra naudingų riebalų rūgščių, gausu fosforo, reikalingo smegenims. Protinį aktyvumą skatina ir juodasis kartusis šokoladas. 50 gramų tokio šokolado per dieną sulėtina bendrą organizmo senėjimą. Tikras smegenų maistas yra gliukozė, kurią dideliais kiekiais pasisavina smegenų ląstelės. Jos reiktų ieškoti grūdiniuose produktuose, bulvėse, pupelėse.
Įdomu ir tai, kad nustatytas ryšys tarp intelekto ir pastaruoju metu ypač populiariu tapusio vegetarizmo. Pasirodė, kad tų asmenų, kurie iki 30 metų tapo vegetarais, vaikystėje, 10 metų amžiuje, IK buvo vidutiniškai 5 aukštesnis.
Tyrėjų nuomone, tai, kodėl žmonės su aukštesniu intelekto koeficientu buvo sveikesni, nesunku paaiškinti, kadangi vegetariškas maistas sumažina širdies ligų ir nutukimo riziką. Beje, nebuvo jokio intelekto koeficiento skirtumo tarp griežtų vegetarų ir tų, kurie valgė žuvį ar paukštieną.
Be abejo, norint vystyti intelektą, svarbu ne tik maistas. Reikia duoti darbo smegenims, nes, likusios be intelektualinių treniruočių, jos silpsta kaip ir kūnas, gyvenant nejudrų gyvenimą. O nuo intelekto, kaip rodo tyrimai, priklauso ir bendra sveikatos būklė.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau