){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Melas – tai netiesos sakymas, siekiant kitą suklaidinti ar apgauti. Tai labai paplitusi nuodėmė. Meluoja ir maži, ir dideli. Turbūt nerastume žmogaus, kuris nė karto nėra pamelavęs. Kartais meluojama spontaniškai, ištikus netikėtai situacijai, o kartais apgalvotai ir iš anksto pasiruošus scenarijų.
Meluoti žmones paprastai verčia baimės jausmas. Dažniausiai užkietėję melagiai baiminasi, kad, pasakę tiesą, susilauks nemalonių pasekmių. Juk dažnai bijome, kad kiti mumis gali nusivilti, bijome susigadinti reputaciją, netekti užimamos pozicijos, prarasti pasitikėjimą, o gal tiesiog savąja teisybe užrūstinti kitą ir susilaukti bausmių ar keršto. Gali kilti konfliktas, karas, skyrybos... Paprastai melu stengiamasi išlaikyti gerą savo įvaizdį ar bent jau nesugadinti turimo. Kartais melu siekiama ir pagerinti aplinkinių nuomonę apie save, sukurti gražesnį įvaizdį.
Atsižvelgiant į moralinę brandą ir sąžinės balsą, vieni žmonės meluoja šaltakraujiškiau, kiti jaučiasi labiau nepatogiai. Todėl melą ne visuomet lengva įžvelgti. Labiausiai melą išduoda akys ir gestai. Tai susiję su baime ir spontaniška gelbėjimosi, slėpimosi reakcija. Iš baimės ir gėdos žmonės instinktyviai stengiasi pasitraukti, pasišalinti iš nemalonios jiems situacijos, pakeisti pokalbio temą, o jei negali – slepia akis – lyg norėdami pasislėpti. Ne veltui yra posakis „iš gėdos neturi kur akių dėti“. Tai ypač matyti vaikuose – kai vaikas, prasitaręs netiesą, susigėsta – užsidengia delnais akis. Suaugusieji delnais neužsidengia, bet nuleidžia akis, nusuka į šoną, nežiūri į pašnekovą. Neretai tėvai, įtardami vaiką meluojant, sako: pažiūrėk man į akis ir pasakyk ...
Melą taip pat gali išduoti paraudimas, nesąmoningas rankos pirštų pakėlimas prie lūpų, lyg mėginant užsidengti ir paslėpti „meluojančią burną“.
Šaltakraujiški melagiai gali meluoti ir nesidangstydami, ir žiūrėdami į akis. Deja, jų fantazijas gali išduoti žvilgsnis, nukreiptas šiek tiek dešinėn (kairiarankių – kairėn).
Skirtumų tarp vyrų ir moterų melo nedaug. Fiziniai ir fiziologiniai požymiai – tie patys. Galbūt tik situacijos, kada vyrai ir moterys stengiasi atrodyti „gražesni“, skiriasi. Vyrai labiau linkę fantazuoti, stengdamiesi „apsukti moterims galvas“ pasakojimais apie savo turtus, padėtį, nepaprastas galimybes, įtakingas pažintis ir pan. Tuo metu moterys dažniau nori pasirodyti vyrams ne tokios išlaidžios ir linkusios neatskleisti tikrosios tiesos, kiek sumokėjo kirpėjai, manikiūrininkei, kiek pinigų paliko grožio salone, soliariume, kiek kainavo bateliai ir prieš kiek laiko pirko suknelę, kurią vyras „tik dabar“ pastebėjo. Kartais moterys nepasako tiesos ir apie tai, už kokią sumą pirko drabužių vaikams.
Paprastai žmonės vengia atsiskleisti, kad retkarčiais kalba netiesą, todėl gana sunku pasakyti, ar daug, ar mažai. Mano, kaip psichologės, patirtis rodo, kad smulkaus melo, susijusio su nelabai reikšmingais dalykais, tokio, kuris stipriai nepakenktų tarpusavio santykiams, jei būtų atskleistas, pasitaiko dažniau nei didelio melo, kuris sukelia didelį skausmą, pažeminimą, pakerta pasitikėjimą, suardo santykius, sugriauna šeimas.
Dauguma žmonių suvokia griaunančias melo pasekmes. Vieni iš pagarbos artimui, kiti nenorėdami rizikuoti būti išaiškinti, stengiasi vengti nederamo elgesio kito atžvilgiu. Būtent tokiu būdu ir pavyksta išvengti melo. Pasitaiko ir taip, kad žmonės meluoja artimiesiems, pagražindami kokią nors gyvenimo situaciją. Taip melagėliai neva stengiasi apsaugoti artimą nuo skausmo.
Paprastai, kai žmogus meluoja, jo vidiniame pasaulyje nesutaria bent dvi trys asmenybės. Jis viduje lyg suskilęs į kelis visiškai skirtingų tikslų siekiančius vidinius personažus.
Tarkim, vienas iš vidinių personažų trokšta žmogui laimės. Jis siekia, kad būtų patenkintas žmogui labai svarbus poreikis. Pavyzdžiui, meilės, intymumo, šilumos, supratimo poreikis. Paprastai šio poreikio dėl kokių nors priežasčių nepatenkina ar nevisiškai patenkina asmuo, kuriam meluojama.
Antrasis veikėjas rūpinasi žmogaus vystymusi, tobulėjimu ir siekia moralumo, kad asmuo netinkamais poelgiais nekeltų kitiems skausmo. Todėl jis, lyg teisėjas, kritišku vidiniu balsu pasmerkia pirmąjį personažą. Jei jo vidinės jėgos pakanka, paprastai žmogus prisipažįsta melavęs ir prisiima atsakomybę už savo poelgį.
Deja, baimė patirti pasmerkimą neretai būna stipresnė. Todėl į areną išeina trečiasis vidinis personažas, kuris siekia apsaugoti asmenį nuo galimos aplinkinių rūstybės, atstūmimo ir išsižadėjimo, nuo galimų netekčių, įvaizdžio praradimo ir kitų skausmingų pasekmių. Šis gelbėtojas ir paseka kokią nors pasakėlę. Juk jis vidiniame žmogaus pasaulyje atsakingas tik už apsaugą nuo galimų skausmingų jausmų. Deja, ši dalis labai netoliaregiška, ir jos „greitosios pagalbos“ pasekmės dažnai baigiasi tik dar didesniu aplinkinių nusivylimu, kai tiesa pagaliau išaiškėja.
Melas – tai klaidingai pasirinktos priemonės geram tikslui. Niekas nenori patirti atstūmimo ir kitų nemalonių jausmų, tačiau melas gali tik prisidėti prie šių jausmų patyrimo ateityje. Netiesos sakymas visuomet griauna tarpusavio santykius ir pasitikėjimą. Net ir „smulkus melas“ reikalauja ilgo laiko jo sukeltoms žaizdoms užgyti. O šios žaizdos – tai įžeidimas, nepagarba, pažeminimas, išdavystė, pasitikėjimo sugriovimas.
Lygiai kaip už klaidą rūsčiai pasmerktame žmoguje gali atsirasti „gelbėtojas melagėlis“, kuris kaip nuolat budintis sargas saugo, kad žmogui dar kartą netektų patirti tokio paties skausmo, taip ir apgautame žmoguje atsiranda vidinis „sargybinis“, kuris nuolat primena, kad verčiau šimtu procentų nepasitikėti, nes kitaip vėl gali patirti žiaurų skausmą. Juk, kai tikiesi blogio ar melo, tai su juo susidūręs lengviau išgyveni, negu kai tai ištinka netikėtai. Taigi, sugriautą pasitikėjimą sugrąžinti labai sunku.
Visų pirma, labai svarbu išmokti girdėti savo pačių vidinio pasaulio pašnekesius ir spręsti skirtingų tikslų siekiančių vidinių personažų dilemas, ieškant tokių būdų, kurių pasekmės būtų pozityvios tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams.
O antra – būtina drąsa atveriant kitam savo svarbiausius poreikius. Tik taip tinkamai pasirūpinsite savimi. Tik atsiverdami ir kalbėdami apie tai, kas jums svarbu, ir bendrai ieškodami būdų, kaip pasirūpinti jūsų poreikiais, užkirsite kelią klaidingiems poelgiams ir melui. Tik taip puoselėsite bendravimą, bendradarbiavimą, o svarbiausia – tarpusavio supratimą, pagarbą ir pasitikėjimą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę