„Žmonės, kurie tuokiasi perkopę penkiasdešimtmetį, – dažniausiai tai daro jau ne pirmą kartą. O antrųjų santuokų Lietuvoje gana daug, apie ketvirtadalis“, – sako psichologas Gediminas Navaitis. Pasak jo, užkietėjusių senbernių ar senmergių tokio amžiaus arba nebėra, arba žiedais jie mainosi labai retai: „Poras, kurios sulaukusios tokio brandaus amžiaus tuoktųsi pirmą kartą, galima skaičiuoti dešimtimis, net ne šimtais. Tad kadangi mes kalbame apie išskirtinius žmones, dėsningumo įžiūrėti čia neįmanoma“. Psichologo teigimu, didžiausia tikimybė, kad tokios poros iki brandžių vestuvių gyveno nesusituokusios, vadinamoje neregistruotoje santuokoje. Tačiau ir tokios, ir antrą kartą prie altoriaus einančios pagyvenusių žmonių poros iš santuokos tikisi panašių dalykų, kaip ir jaunesni, – stabilumo ir teisinių garantijų. „Tie juridiniai įsipareigojimai ir yra santuokos priežastis – jei du žmonės pramogauja – tai jie nesituokia, jei jie kuria bendrą gyvenimą ir kartu yra ne dėl pramogos, tai jie tuokiasi, kad prisiimtų teisinę atsakomybę“, – pasakoja psichologas. „Galėčiau iš konsultacijų pasakoti porą dienų nesustodamas apie atvejus, kada vienas iš sutuoktinių, tarkim, vyras išsiskyrė, vėliau susirado kitą moterį, su ja laimingai ir gražiai gyveno 10–15 metų, bet santuokos neįregistravo. Per tą laiką jie turėjo bendrą verslą, pasistatė namą, aš apie konkrečius žmones kalbu, turėjo savo kavinę. Vyras mirė. Atėjo vyro vaikai ir sako: „Ponia, jūs laisva, pasiimkite savo asmeninius daiktus ir keliaukite. Visas šitas turtas pagal įstatymą priklauso mums – ir ji nieko negalėjo pakeisti toje situacijoje“.
Ar teko girdėti istorijų, kai neseniai susituokusi jauna pora teigė, kad viena iš santuokos priežasčių – noras pabėgti iš tėvų namų? Pasirodo, kai kurie brandaus amžiaus sutuoktiniai taip pat vadovaujasi panašiu motyvu – pagyvenę žmonės kartais nori išsikelti iš namų, kuriuose gyvena jų vaikai, kitaip sakant, pabėgti nuo vaikų, todėl nusprendžia susituokti. „Gana daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie ateina į pažinčių tarnybą, teigia, kad nori susirasti gyvenimo draugą tam, kad nebereiktų gyventi su vaikais arba kad galėtų savo butą ar namą palikti atžaloms. taigi egzistuoja motyvas išeiti ir gyventi atskirai“, – sako G. Navaitis. Todėl ir ne pirmos jaunystės jaunavedžius gali kamuoti tas pats klausimas, kur gyventi. Atsivesti sutuoktinį į nedidelį butuką, kur ir taip jau trys kartos gyvena? O, jei turi atskirą būstą, – tai kaip užsitikrinti, kad po to atgal kraustytis nereikės? Juk savo namuose ir sienos padeda, o prie naujų dar priprasti reikia, o ir amžius jau ne tas... o kad antruosius ar net trečiuosius namus taip pat tenka palikti, vėlgi rodo statistika. „Tokios santuokos tiek pat nepatvarios, kaip ir pirmosios santuokos“, – teigia psichologas. „Antrosios santuokos vis dėlto nėra stabilesnės. Žinoma, skyrybų priežastys gal kiek ir skiriasi“. Pasirodo, antrosios santuokos byra ne mažiau nei pirmosios, todėl negalima daryti išvados, kad vieną kartą pasimokę žmonės „jau subrendę“ santuokai ir ant to paties grėblio nebeužlips. Tiesa, statistikos apie trečiąsias santuokas nėra...
„Jei bet kokia besituokianti pora, taip pat ir pagyvenusių žmonių, galvoja apie bendrą gyvenimą kartu ir atsakomybę vienas kitam – aplinkinių žmonių nuomonė jiems nerūpi“, – sako psichologas G. Navaitis. Tačiau vis dėlto nemažai vienišų našlių ar išsituokusių žmonių prieš žengdami „lemtingąjį žingsnį“ susimąsto: „Ką žmonės pasakys?“. Psichologo teigimu, lietuviai yra labai abejinga tauta, todėl žmonės nepasakys nieko, jiems tai paprasčiausiai nerūpės. Žinoma, pagyvenusioms poroms daug ką „pasakyti“ gali ir vaikai iš pirmosios santuokos. Juk pasitaiko, kad, jei tuokiasi pirmąjį vyrą palaidojusi mama ar tėtis, net ir kai kurie suaugę vaikai tai traktuoja kaip mirusio tėvo išdavystę. Beje, priežasčių, dėl ko vaikai prieštarauja antrajai santuokai, anot G. Navaičio, gali būti ir net labai pragmatiškų: „Prisiminkime mano anksčiau minėtą atvejį, – sako psichologas. – Mažai vaikų nori, kad kažkoks „pašalinis“ žmogus kėsintųsi į turtą, kurį jie jau įsivaizduoja kaip savo. Juk mano minėtoje istorijoje vaikams, be abejo, būtų labai nepatikę, jei tėvas būtų įregistravęs santuoką ir turtas, kurį jie sąmoningai arba net ne sąmoningai buvo paskyrę sau, būtų atitekęs moteriai“. Todėl pasitaiko atvejų, ir nemažai, kai vaikai vis dėlto priešinasi antrajai ar trečiajai tėvų ar senelių santuokai. Tačiau čia jau kyla subrendimo klausimas. Kaip šiandien atrodytų jaunas žmogus (aišku, yra ir tokių), kuris pasakytų: „Negaliu vesti, nes mama neleidžia?“ Kada tas pats dar paaugęs jaunas žmogus sako: „Mama, tu negali tekėti, nes aš to nenoriu, – yra tos pačios situacijos veidrodinis atspindys, kai artimi žmonės mano, kad gali tvarkyti kitų šeimos narių gyvenimą, nurodyti, su kuo jie turi gyventi, kaip gyventi. „Aišku, tam tikras sulaikymas turi prasmę tiek jaunam žmogui, kad jis nedarytų kvailysčių, tiek ir vyresnio amžiaus“, – teigia G. Navaitis. –Tačiau, jei jaunas žmogus, kuris visiškai paklūsta tėvų kontrolei, mums atrodo nesubrendęs, tai ir vyresnis asmuo, kuris nesugeba savo gyvenimo gyventi, vis dar tikros asmeninės brandos taip pat nepasiekė“.
Ir pabaigai... Žmonės dažniausiai nori gyventi ne vieni, tad santuokai amžius – ne kliūtis. Kuriant gražius santykius su naująja antrąja „jau prinokusia“ pusele, tereikia prisiminti, kad už jos ar jo pečių taip pat liko ilgas ir įdomus gyvenimas, per kurį įgyta savo keistenybių ir įpročių. Todėl vyresniame amžiuje juo labiau neverta tikėtis, kad „po vestuvių sutuoktinis pasikeis“... Tad svarbiausia bet kokiame amžiuje, norint išsaugoti darnią šeimą, – pakantumas, ramybė ir švelnumas, ir jūsų gyvenimas nusispalvins tokiomis spalvomis, kokių nė neįsivaizdavote, kai, perkopę penkiasdešimt, ryžotės eiti prie altoriaus...
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę