Ar egzistuoja vaiduokliai? Psichiatro požiūris

Geomagnetinio lauko poveikis

Tačiau nereikia manyti, kad visi mokslininkai vaiduoklius laiko haliucinacijomis ir nevertu dėmesio reiškiniu. Čarlzas Tartas, Kalifornijos universiteto profesorius, įsitikinęs, kad vaiduoklius būtų galima ištirti ir suvokti šio reiškinio esmę, jei turėtume pakankamai jautrius registruojančius prietaisus. Kanados neurofiziologas Maiklas Persindžeris mano, kad jis suprato vaiduoklių paslaptį. Jo surinkti duomenys parodė, kad vaiduoklių atsiradimas yra susijęs su dideliu geomagnetiniu aktyvumu ir beveik visada pasireiškia per magnetines audras. Mokslininkas savo versiją patikrino atlikdamas eksperimentą su savanoriais, uždaręs juos į izoliuotą kamerą. Veikiant žmones magnetiniu lauku, beveik visi matė blyškias žmonių figūras.
Akivaizdu, kad yra „neramių“ vietų ir namų su vaiduokliais, kur šis fenomenas pasireiškia šimtmečiais. Aiškinama, kad šie pastatai yra pastatyti geopatogeninėse zonose. Kaip žinoma, šios zonos dėl tose vietose esančios žemės plutos ypatybių (lūžiai, poslinkiai, požeminių vandens srovių susikirtimai) pasižymi kenksmingu spinduliavimu, kuris veikia žmogaus smegenis.

Natūralūs paaiškinimai

Fotojuostos defektai, blyksniai ir kiti artefaktai

Dauguma nuotraukose ir vaizdajuostėse užfiksuotų „tikrų“ vaiduoklių, kaip ištyrus paaiškėja, yra ne kas kita, kaip šviesos atspindžiai nuo gretimų daiktų, kai šviesos šaltinių nėra regėjimo lauke. Kita dalis „vaiduoklių“ yra dėl fotojuostos emulsinio sluoksnio defektų.
 

Sąmoningos mistifikacijos

Bent dalis pranešimų ir dokumentinių vaiduoklių buvimo įrodymų yra paprasčiausias melas, sukurtas norint išreklamuoti tam tikras vietas ar patraukti į save (ar kitą žmogų) dėmesį. Tarp kitko, absoliuti dauguma medžiagos šia tema niekada nebuvo profesionaliai patikrinta. Žmonės linkę tikėti nebūtais dalykais ir, kuo neįprastesniais, tuo labiau, paprasčiausiai pamiršdami apie galimą sąmoningą apgaulę. Amerikiečių fokusininkas Jamesas Randis, demaskavęs Gelerį, ekstrasensus ir kitokius šarlatanus, vis dar pasiruošęs sumokėti didelę pinigų sumą tam, kuris parodys jam tikrą fizikos įrodytą paranormalų reiškinį.
 

Psichiatrinės teorijos

Vaiduoklius mato žmogus – tai yra jo subjektyvi patirtis. Užtat nenuostabu, kad daugybė teorijų pagrįstos šio stebėtojo sąmonėje vykstančių procesų aiškinimu.
 

Haliucinacijos

Apie žmones, kurie mato mirusiuosius, užsimena dar Hipokratas. Yra daug psichikos ligų ir būklių, kai žmonėms pasireiškia haliucinacijos: matomi žmonės, gyvūnai ar net mitologinės būtybės. Pvz., alkoholinis delyras, dar vadinamas baltąja karštlige. Haliucinacijos – tai žmogaus psichinės veiklos padarinys, neturintis jokio realaus pagrindo aplinkoje.
Regos haliucinacijos dažniau pasireiškia ne psichozių metu, bet esant sąmonės sutrikimams (pvz., infekcija, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ar dėl kokios nors priežasties sutrikusi organizmo medžiagų apykaita), t.y. kitu metu žmogus visiškai psichiškai sveikas.
Vienas iš sutrikimų, kurių metu pasireiškia haliucinacijos psichiškai sveikiems žmonėms, yra miego paralyžius. Pasireiškiant priepuoliui, žmogus yra sąmoningas, bet negali pajudėti ir mato regos haliucinacijas, dažnai gąsdinančio turinio. Miego paralyžius pasireiškia prieš užmiegant, naktį prabudus ar pabudus ryte. Šis sutrikimas gali būti savarankiškas arba kaip vienas narkolepsijos simptomų.
 

Iliuzijos (optinės apgaulės)

Tai klaidingas realiai egzistuojančių objektų suvokimas. Iliuzijos yra nepatologinės žmogaus būklės, kai matomi vaizdai (ar patiriami pojūčiai), susiję su apšvietimo ypatybėmis, tam tikru vaizdų deriniu ar anksčiau tam tikru rakursu nematytų objektų stebėjimu. Paprasčiausias iliuzijos pavyzdys – kai sėdime automobilyje prie pervažos ir įdėmiai žiūrime į važiuojantį pro šalį traukinį, yra jausmas, kad važiuojame mes, o ne traukinys. Debesų formose, dūmų kamuoliuose, rašalo dėmėse ant popieriaus, akmens plyšiuose galima pamatyti daiktų kontūrus. O iliuzionistai puikiai sugeba „iš oro“ sukurti gėlių puokštę, ištraukti iš tuščios skrybėlės triušį, sujungti perkirptą virvę ar net „pradanginti“ JAV Laisvės statulą. Iliuzijoms būdinga, kad, kitą kartą stebint tą patį iliuziją sukėlusį objektą, jos kyla lengviau. Pvz., kartą sienos plyšyje įsižiūrėjęs velnio atvaizdą, paskui šį vaizdą žmogus jau matys lengvai, vos tik pažvelgęs. Skirtingai nuo haliucinacijų, iliuzijos gali būti užfiksuotos techninėmis priemonėmis.
Viena iš iliuzijų rūšių yra miražai.
 

Hipnozė, savihipnozė ir „sapnas atsibudus“

Kai kuriuos paslaptingus regėjimus sukelia hipnozė: jai pasidavę žmonės atsipalaiduoja, pasineria į tam tikrą snaudulį, ir juos lanko įvairios fantazijos. Jie gali įsivaizduoti kosminius laivus, ateivius. Tai sutrikusios fantazijos žmonės. Taip, kaip daugeliui 3–4 metų vaikų, jiems sunku atskirti, kur fantazija, o kur realybė, be to, fantazijos mielesnės ir patrauklesnės negu realybė. Vaikiškos fantazijos yra maždaug 5 proc. JAV gyventojų. Dauguma išaugame savo vaikiškas fantazijas, tačiau dalis žmonių išsaugo sugebėjimą sapnuoti atsibudus: žmogus mano, kad jis jau pabudęs, tačiau jo kūnas dar yra paralyžiuotas miego, o jo smegenys – sapnų valdžioje („false awakening“). Toks žmogus mato vaiduoklius, angelus, demonus arba ateivius, o kartais tokiam „sapnuotojui“ atrodo, kad ateiviai jį kažkur tempia. Kalbant su tokiais žmonėmis, jie nuoširdžiai tiki, kad patirti įvykiai buvo realūs. „Sapno atsibudus“ reiškinys paaiškina daugelį paranormalių atvejų.
Yra teorija, kad su įtaiga ir savitaiga susiję dauguma „šeimyninių“ vaiduoklių, t.y. paveldimų iš kartos į kartą. Vaiduoklis, atsiradęs kaip šeimos ir giminės įteigtas psichinis darinys, „apsigyvena“ name ar pilyje. Kuo senesnė giminė, tuo „kūniškesnis“ vaiduoklis. Be to, tinka iliuzijoms būdinga savybė – kitą kartą vaiduoklį „pamatyti“ ar „išgirsti“ yra daug lengviau. Toks „vaiduoklis“ nuolat reikalauja sau dėmesio, kitaip... išnyksta.
Savitaigos fenomenu gali būti paaiškinami ir vaiduoklių sukelti žmogaus kūno „sužalojimai“: žaizdos, įbrėžimai, stigmos ir pan. Z. Froido terminologija, „vaidentis“ gali pasąmonės dalis (Id), kurios nenori žmogus priimti, tapusi savarankiška ir už kažką baudžianti jos savininką. Ji gali pasirodyti ne tik kaip žmogus, bet ir kaip plėšrus žvėris.
Masine hipnoze gali būti paaiškinamas fenomenas, kai vaiduokliai pasirodo žmonių grupei. Kaip paaiškėja kruopščiai po vieną apklausus tokio reginio dalyvius, paprastai skiriasi regėjimo detalės, nors pagrindiniai bruožai ir sutampa.
Panašiai ir asmenybės susidvejinimo atveju – tai psichikos sutrikimas, kurios metu asmuo turi dvi ar daugiau visiškai skirtingas asmenybes, pakaitomis kontroliuojančias asmens sąmonę ir elgesį. Dominuojanti asmenybė gali žinoti, tačiau gali ir nežinoti apie kitas egzistuojančias asmenybes. Šis sutrikimas taip pat atsiranda dėl to, kad žmogus nesugeba sąmoningai priimti visos išgyventos trauminės patirties. Aplinkiniai staiga pasikeičiantį žmogaus elgesį gali vertinti kaip „apsėdimą“ ar dvasių įsikūnijimą.
 

Psichologinė projekcija

Kai 2005 m. virš Tailando praūžė daug gyvybių nusinešęs cunamis, vietiniams gyventojams, be visų kitų, iškilo ir vaiduoklių problema. Dauguma tailandiečių tiki dvasiomis ir vaiduokliais, o po ištikusios nelaimės gana daug kas sakėsi juos matę. Psichologai tvirtina, kad šie „vaiduokliai“ iš tikrųjų yra cunamį išgyvenusių žmonių vizijos, skaudžių moralinių traumų pasekmė. Tikėtina, kad patyrusiems mirties grėsmę, artimųjų netektį ir mačius daug žuvusių žmonių lavonų dėl potrauminio streso sutrikimo gali pasireikšti grįžtantys skausmingi prisiminimai, kartais įgaunantys vaiduoklių pavidalą. Ir tokiais atvejais labiau reikalinga psichologinė pagalba, o ne dvasių išvarymas.
Šizofrenijos ir kitų psichozių metu psichologinė projekcija yra dar masyvesnė. Pvz., žmogus gali ne tik matyti, bet ir jausti, kad jį vaiduoklis dusina, ant kūno gali atsirasti stigmų. Dar vienas psichoprojekcijos pavyzdys – „dvasia - tarpininkas“ (mediumas), padedantis spiritizmo seanse dalyvaujantiems bendrauti su anapusiniu pasauliu.
Šiuolaikinė parapsichologija, sekdama K.G. Jungo teorijomis, vaiduoklius laiko žmogaus psichinės veiklos (tiek sąmoningos, tiek nesąmoningos, tiek individualios, tiek kolektyvinės) padariniu.
 

Tikėjimo vaiduokliais žala

Tiesa yra tai, kad daugiau kaip 90 proc. tariamai nepaaiškinamų reiškinių vis dėlto paaiškinami – iliuzijomis, apgaule ir, žinoma, neišmatuojamomis žmogaus sielos gelmėmis. Nors ir lieka nepaaiškinta reiškinių dalis, neskubėkime tikėti vaiduokliais. „Mistinio mąstymo“ įvairovė ir įprotis taip mąstyti paveikia žmonių gyvenimąs. Jie ima gyventi ne realiame, o mistiniame pasaulyje, praranda gebėjimą sveikai mąstyti ir tampa įvairiausių sukčių, traukiančių iš jų pinigus, aukomis. Pavyzdžiui, astrologija tampa mąstymo būdu, kuris nepagrįstas nei faktais, nei įrodymais, nei logika, nei mokslu. Vieni paranormalūs tikėjimai gana rimti, kiti ne tokie pavojingi, tačiau įprotis mąstyti mistiškai priveda žmones prie siaubingų situacijų. Žmonės, užuot ėję pas gydytojus, kreipiasi į žynius, o tai jų sveikatai gali turėti katastrofiškų padarinių.