Hiperaktyvumas medicinos kalba yra vadinamas dėmesio ir aktyvumo sutrikimu. Hiperaktyvumas – tai toks sutrikimas, kai vaikas yra labai judrus, impulsyvus ir sunkiai sukaupia dėmesį. Dėl to ne kaltas nei vaikas, nei tėvai, nes, kaip rodo moksliniai tyrimai, hiperaktyvumo priežastis yra įgimti, biologiniai veiksniai.
Hiperaktyvus vaikas gali gimti bet kurioje šeimoje. Šis sutrikimas yra lėtinis, gali prasidėti kūdikystėje ir tęstis keisdamas formą visą gyvenimą. Jis neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Mokslinių tyrimų duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra apie 3–5 proc.
Visų pirma, daug problemų iškyla šeimoje. Tėvams būna labai sunku su hiperaktyviais vaikais. Tokie vaikai dažnai būna nepaklusnūs ir netgi visiškai nesukalbami, tačiau reiktų prisiminti, kad tai jie daro nesąmoningai.
Ypač sunku, kai toks vaikas yra kolektyve, kadangi jis pats vienas klasėje gali sujaukti visą mokymo(si) procesą. Jeigu mokytojas nežino, neturi informacijos apie vaiką ir apie patį hiperaktyvumą, dažnai mano, kad vaikas yra blogai išauklėtas, verčia kaltę tėvams, kad šie juo nesirūpina.
Jei bent 6 mėnesius vaikui yra būdingi šie požymiai, jam galima įtarti hiperaktyvumą. Simptomai turi pasireikšti daugiau nei vienoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje, ir prasidėti jaunesniame nei 7 metų amžiuje.
· Vaikas negali sukaupti dėmesio jokiai veiklai
· Jis nuolat išsiblaškęs
· Atrodo, kad negirdi, kas jam yra sakoma
· Dažnai nebaigia vienos veiklos, ją meta ir imasi kitos
· Dažnai pamiršta, ką reikia atlikti, sunkiai planuoja
· Nemėgsta užduočių, kur didesnio dėmesio
· Dažnai pameta ar sulaužo savo daiktus
· Vaiką blaško šalutiniai dirgikliai
· Yra labai užmaršus
· Nenustygsta, nuolat juda, nuolat mosuoja rankomis ir kojomis
· Gali be priežasties pradėti vaikščioti po klasę ar kitur, kur reikalaujama sėdėti
· Sunku išbūti tyliai, labai triukšmingas
· Nemoka laukti
· Dažnai atsako į klausimą, kai pašnekovas dar nespėja užduoti to klausimo
· Dažnai pertraukia kitus asmenis pokalbio metu, įsiterpia į kitų pokalbius
· Labai daug kalba, nors tai yra socialiai nepriimtina
Jeigu įtariate, kad vaikui yra šis sutrikimas, nedvejodami kreipkitės pagalbos į specialistus. Tik taip tėvai, vaikas ir netgi mokytojai galės išvengti daugybės problemų ir visi kartu pagelbėti hiperaktyviam vaikui.
Pirmas yra nemedikamentinis. Tai yra tėvų mokymo programos, kaip auklėti tokius vaikus, kaip tinkamai juos drausminti. Pagrindinis principas yra pozityvumas. Hiperaktyvus vaikas per savo gyvenimą gauna labai daug neigiamos informacijos apie save: namuose visi bara, mokykloje dar labiau barasi – jis nuolat girdi: „tu negerai padarei“, „negerai pasielgei“. Taigi dieną vaikas išgirsta apie 90 procentų neigiamų pastabų.
Kitas gydymo metodas yra medikamentinis. Visame pasaulyje naudojamas ir gerai žinomas gydymas psichostimuliatorių grupės preparatais. Tyrimai rodo, kad jis yra itin veiksmingas, padeda iki 70 proc. hiperaktyvių vaikų. Lietuvoje šie vaistai pradėti vartoti palyginti neseniai Hiperaktyvumui gydyti skirti vaistai vaikui padeda geriau išlaikyti dėmesį, susikaupti, Jie vartojami ilgą laiką, nes pačio sutrikimo neišgydo, tiesiog sumažina simptomą. Vaikas pajunta, kad viskas geriau sekasi, auga pasitikėjimas savo jėgomis, gerėja nuotaika. Kai gerėja vaiko koncentracija, keičiasi ir suaugusiųjų reakcija į vaiką: tėvai ir mokytojai žiūri į jį pozityviau.
Pagal gydymo standartus, iš pradžių yra geriau pabandyti taikyti nemedikamentinius gydymo metodus, o, jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas medikamentinis gydymas. Paprastai nepakanka vienkartinio specialisto patarimo, kaip padėti hiperaktyviems vaikams, paprastai reikia 8–12 sesijų su tėvais, norint įdiegti efektyvius pagalbos principus hiperaktyviems vaikams.
Vis dėlto kaip mylėti ir tartis su hiperaktyviu vaiku?
Tėvai turėtų sudaryti aiškią auklėjimo sistemą ir susitarti tarpusavyje, kadangi hiperaktyviems vaikams labai sunku, kai jiems keliami skirtingi reikalavimai (pvz., vienas tėvas leidžia ką nors daryti, o kitas už tai baudžia).
Labai svarbu pastebėti teigiamus dalykus. Yra daug efektyviau paskatinti teigiamą elgesį nei bausti už nepageidaujamą. Mes, suaugusieji, paprastai linkę elgtis taip, kad, jeigu vaikas ką nors daro gerai, tai, ką čia jau ir sakyti, taip reikia, taip yra natūralu ir to galima nepastebėti. Jei elgiasi negerai, tai, aišku, būtinai pastebime ir akcentuojame. Galbūt ne hiperaktyvus vaikas tai gali išgyventi, o hiperaktyviam – tai labai sunki užduotis. Reikėtų nuolatos stengtis pastebėti net ir paprastus teigiamus dalykus tokius, kaip „tu gražiai sėdi“, „gražiai skaitai“ ir pan. Tuomet auga vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, kita vertus, jis ir antrą kartą norėdamas gauti iš tėvų malonius žodžius nori pasielgti tinkamai.
Labai padeda įvairūs susitarimai su vaiku. Pavyzdžiui, jei baigsi tam tikrą veiklą iki galo, turėsi tam tikrą malonumą. Tokie susitarimai turėtų būti išankstiniai, kad vaikas žinotų, kas jo laukia, jeigu jis pasielgia vienaip ar kitaip.
Rėkimo reiktų atsisakyti. Pavyzdžiui, liepiama baigti žaisti kompiuteriu, o vaikas neklauso, tuomet pasakoma garsiau, vaikas vis tiek nereaguoja. Kai balso tonas pakeliamas smarkiai, jis paklauso ir baigia žaisti. Taip susidaro ydingas ratas, kadangi vaikas taip tik išmoksta, kad, jeigu mama ar tėtis kažką pasako normaliu tonu, tai dar galima nereaguoti, kai paliepia garsiau, – tai ženklas, kad tuoj reikės daryti, o kai pradeda šaukti, tai jau reikia daryti.
Beprasmiška vien tik kaltinti ir bausti vaiką. Tai neracionalu ir neduoda norimų rezultatų. Suaugusieji turėtų tai suvokti ir bandyti keisti elgesį, keisdami savo nuostatas hiperaktyvaus vaiko atžvilgiu. Tai tikrai sunkus procesas, ir tam reikia daug pastangų, o dažnai ir vaikų psichiatrų-psichoterapeutų bei psichologų pagalbos.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę