„Šis fenomenas apibrėžiamas įvairiai, bet aš jį vadinu „mamiškasis terorizmas“. Jis nesvetimas praktiškai kiekvienai mamai, tačiau ar jis pasireikš ir kokiomis formomis, priklauso nuo žmogaus brandumo lygio,“ – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Aušra DEKSNYTĖ.
„Mamyčių terorizmo“ šaknys dvejopos: socialinės ir asmenybės. Socialinė šio reiškinio pusė – tai tradicijos, kultūra, papročiai. Pavyzdžiui, Italijoje visi gyvena su tėvais, ten nėra senelių namų. Tikėtina, kad ten yra stiprus mamos diktatas. Tai neišvengiamai susiję su tradicijomis, kultūra ir papročiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose, vos sulaukę pilnametystės, vaikai palieka namus, ir tėvai tai priima kaip normalų dalyką, nesipriešina ir net skatina. Be to, ten pilna senelių namų, kuriuose vyresnio amžiaus amerikiečiai laimingai gyvena.
Kaip yra pas mus? „Sovietmečiu buvo įprasta gyventi su tėvais, sklido kraupios istorijos apie vargšų senelių gyvenimą senelių namuose. Ir dėl socialinių priežasčių (prasta daugelio finansinė padėtis, gyvenamojo ploto trūkumas) ištisos kartos buvo priverstos gyventi kartu. Ši tradicija paliko gilų pėdsaką mūsų sąmonėje. Dabar mes keičiamės, linkstame į amerikietišką gyvenimo tipą ir norime kurti savo gyvenimą atskirai nuo tėvų. Tačiau tėvai, augę bei gyvenę sovietmečiu tokių tradicijų nesupranta ir joms nepritaria. Vien dėl to kyla nemažai nesusipratimų ir nesutarimų. Tokie tėvai, augindami vaikus, savo ateitį siejo su jais, todėl dabar neįsivaizduoja, kad gali būti atskirti nuo vaikų. Jie mano, kad, išeidami gyventi atskirai, vaikai juos išduoda,“ – nesutarimų priežastis aiškino gydytoja.
Yra ir asmens problema šioje temoje. Apie tokias mamas sakoma, kad jos negali „nukirpti bambagyslės“. Vaikų paleisti nenori tos mamos, kurios pačios nebuvo paleistos. Kiek dažniau tai būna vienišos mamos. Jos neturi antros pusės, jos visas viltis sudeda į vaiką. Jeigu jis nepateisina jos vilčių, t.y. išeina gyventi kitur, sukuria šeimą, tada ir prasideda „terorizmas“.
Norėdamos išsaugoti vaikų dėmesį, mamos vykdo „teroristinius išpuolius“. Gydytoja psichiatrė Aušra Deksnytė smulkmenomis vadina mamų burbėjimus, tokius kaip „ne tokius miltelius nupirkai“, „lėkščių vėl švariai neišplovei“, „tavo kepsniai visada per sūrūs“, „nepaskambinai“, „nieko nepasakoji“, „tu visada man prieštarauji“ ir t.t.
„Tas burbėjimas yra šventas įsitikinimas, kad tik pagyvenęs žmogus yra teisus. Tai reiškia, kad tik ji gali būti teisi, o visi kiti nemoka gyventi. Tad jos išmintis yra neįkainojamai vertinga. Iš tiesų nėra daug asmenų, kurie, sulaukę vyresnio amžiaus, būtų tokie išmintingi, kad su jais nedrįstume net ginčytis. Yra toks juokingas posakis „ne visada išmintis ateina senstant, kartais amžius ateina vienas“. Manau, tai skaudu pripažinti, bet dažnai taip ir yra. – šypsosi gydytoja. – Juk išmintis apima daug dalykų. Tai ir tolerancija, ir kitos nuomonės paisymas, ir įsiklausymas, asmenybės branda, vidinė inteligencija. Tai sudėtinė sąvoka. Tuo tarpu, jei vyresnė moteris elgiasi diktatoriškai, tai kur čia išmintis?“ – retoriškai klausia gydytoja.
Kol vaikas mažas, tėvai turėtų juo rūpintis, nukreipti jį, kad jis imtų suvokti, kas yra gerai, kas blogai. Formuotų jo vertybes. Vėliau vaikas suauga, jis pats suvokia, kas yra gerai, kas yra tinkama, kas ne.
Pasak gydytojos A. Deksnytės, tėvai turi suvokti šį pasikeitimą ir, gal net gi su skausmu viduje, liautis laikyti jį vaiku. „Čia, matyt, ir išryškėja tikroji suaugusio žmogaus išmintis – suvokti neišvengiamus pasikeitimus ir nesipriešinti jiems,“ – sakė gydytoja.
Dažniausiai jos pasitelkia ligas. Ligos – tai būdas manipuliuoti vaiku, priversti jį būti šalia, rūpintis, mokėti už gydymą. Sakyčiau, kad tai sunkiausia šio sutrikimo („mamyčių terorizmo“) forma. Neretai tokios mamos skundžiasi nuotaikos sutrikimais. Galų gale kai kurios ligos metams bėgant ateina savaime. Tačiau mamytė teroristė labai sustiprina savo ligos apraiškas. Ji, pasitaikius progai, primena: „mano kraujospūdis“, „mano širdis“, „mano vargšai sąnariai“. Ligų būna pačių įvairiausių, tačiau jos nebūna itin sunkios. Aš visada tokias mamas perspėju, kad jos, nuolat kalbėdamos apie ligas, gali tas ligas prisišaukti. Gal tai ir mistiškai skamba, bet taip būna. Kada nors jos tikrai susirgs, tuomet jau tikrąją tragediją suvoks tik pati moteris, jos vaikai jau bus pripratę prie nuolatinio jos dejavimo ir skundų. Nereikia, manipuliuojant vaikais, šauktis ligų,“ – sakė gydytoja.
Terorizmą praktikuojančios mamos nevengia priminti, kad dauguma jų ligų atsiranda dėl blogos dukros ar blogo sūnaus. Taip vaikų širdyse ima augti ir didėti kaltės jausmas. Jis vis labiau slegia, ir ilgainiui tokie kaltės jausmo slegiami vaikai tampa vis nuolankesni, jie vykdo visus terorisčių reikalavimus. Nors patys nuo to geriau nesijaučia, nes kaltės jausmo mama nesistengia sumažinti.
Skamba banaliai, tačiau kovos metodas vienas – tiesiog suvokite, ką jūsų mama daro. „Mano darbo patirtis rodo, kad mamos beveik nesikeičia. Neapsikentę vaikai atveda jas pas psichiatrus, tačiau po kurio laiko tas pats vaikas paskambinęs sako, kad situacija tapo tokia, kaip ir anksčiau. Galiu pasakyti – pagyvenusios mamos vargu ar pasikeis. Keisti savo elgesį turėtų vaikai. Jeigu pakeisite elgesį ir nepasiduosite „teroristinėms atakoms“, išmoksite gyventi kiekvieną dieną su „teroriste“, aiškiai suvokdami, koks tai žmogus, tuomet ji neturės ką daryti,“ – įsitikinusi gydytoja A. Deksnytė.
Pasirodo, sunkiausia patiems vaikams suvokti, kad jų mamytės gali taip niekingai jų atžvilgiu elgtis. Vaikai nuolat veliasi į konfliktus dėl skambinimo, vizitų, baldų apstatymo ir kitų buitinių dalykų, mamos po kiekvieno konflikto „suserga“ ir priekaištauja už sugadintą sveikatą. Gydytoja Deksnytė patarė tiesiog nedalyvauti konflikte. „Jeigu mama priekaištauja, kad išėję iš namų ją palikote, – sutikite. Jeigu klausia, kodėl, – sakykite, kad tokie yra gyvenimo dėsniai. Jeigu mama priekaištauja, kad esate blogas sūnus ar duktė, nebijokite tokio vertinimo arba net sutikite su juo. Juk jūs tikrai žinote, kad nuo mamos vertinimo blogesnis negu buvote nebūsite. Suvokiu, kad žodinių atakų bus daug, tačiau įsisąmoninus, ką daro jūsų mama, bus lengviau tokiuose „žodžių mūšiuose“ dalyvauti, nes jus juk žinote, kokių tikslų siekia jūsų „teroristė“,“ – šypsosi gydytoja.
Dažniausiai vaikams, kurių mamos juos terorizuoja, sunku suvokti, kodėl jų motina nuolat irzli, viskuo nepatenkinta, serganti ir nelaiminga. Kiekvienas susitikimas su mama vaikui sukelia dvasinį skausmą, nes toks bendravimas vargina, jis išjudina vaiko ir taip per didelį kaltės jausmą. Ilgainiui vizitai tampa vis retesni. O ir tie reti susitikimai nebūna džiaugsmingi.
„Teroristės mamos“ kenčia, nes niekaip negali „prisirišti“ vaiko. Vaikai kenčia, nes svajoja apie gražius santykius su mama, o tokių, deja, neturi. Pastebėta, kad dažniausiai vaikus terorizuoti ima iš prigimties valdingos moterys. Dėl valdžios jos gali net žaisti atvirkščią žaidimą – būti nuolankiomis, vaidinti nuskriaustas, nelaimingas. Toks žaidimas žaloja ir pačios moters psichiką.
Taip pat pastebėta, kad terorizuojamos dažniau dukros. Moterys yra linkusios gilintis į jausmus, jos yra jausmingesnės ir labiau veikiamos aplinkinių. Tad dukroms ypač sunku atsilaikyti prieš mamyčių terorizmą.
Viešpatie, mes visi juk senstame, prašau Tavęs:
Apsaugok mane senatvėje nuo pagundos kiekviena proga ką nors pasakyti,
Gelbėk mane nuo stiprėjančio noro tvarkyti kitų reikalus,
Išmokyk mane mąstyti, ne spėlioti,
Mokyk mane ištiesti kitam pagalbos ranką, bet ne diktuoti jam,
Apsaugok mane nuo plepėjimo apie gausybę smulkmenų ir
Suteik man polėkio būti sąmoningai.
Išmokyk mane nutylėti savo ligas ir negalavimus –
Jų vis daugėja, ir kiekvienais metais didėja noras apie juos papasakoti,
Pagelbėk man maloniai ir kantriai išklausyti kitų skundus,
Išmokyk mane to išmintingo supratimo, kad ir aš galiu klysti,
Leisk man išlikti vertai kitų meilės,
Pagelbėk man netapti sena niurzga,
Išmokyk mane pastebėti žmonėse patikėtą gerumą ir
Suteik man dovaną apie tai papasakoti kitiems.
Motina Teresė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Kokčetava, rasote, kad konsultuojate. Gal galetumete parasyti savo el. pasto adresa?
Dekoju
S.
Pritariu, reikia rūpintis, kiek įmanoma, (kieno mamos ne teroristės, nesupras) bet jei nėra demencijos ar alshaimerio požymių, lai tvarkosi pati. Lai mokosi bendrauti su kitais, prašyti pagalbos, neapkalbėti kitų.