Pasiskiepijęs, vadinasi, apsaugotas nuo ligų

Kad iš tolimų kraštų parsivežtumėme ne tik įdomius suvenyrus, spalvingas fotografijas, bet ir pačius geriausius įspūdžius, būtina pasidomėti užkrečiamųjų ligų rizika ir galimomis profilaktikos priemonėmis. Daugelis esame girdėję, kad skiepai – vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau vis tiek dažnai dvejojame ir būgštaujame. Ar pagrįstai nerimaujam? Tai mums padės išsiaiškinti Varėnos ligoninės gydytoja infektologė Aldona TARAILIENĖ.
 

Šiuolaikinės vakcinos – visiškai saugios


Bandymai suaktyvinti žmogaus imunitetą ir užbėgti ligoms už akių siekia seniausius laikus. Dar VII amžiuje budistų vienuoliai Indijoje gerdavo gyvačių nuodų, tikėdamiesi išvengti kai kurių ligų. Suprantama, tokie eksperimentai dažnai baigdavosi dramatiškai.
Šiuolaikinės vakcinos yra kuriamos pasitelkus naujausias technologijas ir mokslines žinias. Jos atitinka griežčiausius reikalavimus, yra ne tik efektyvios, bet ir saugios. Nepaisant to, po skiepijimo kartais atsiranda nedidelių nemalonių reiškinių: skiepo vieta kiek parausta, patinsta, tampa skausminga, gali pakilti temperatūra.
Ilgametę patirtį sukaupusi gydytoja infektologė A. Tarailienė nuramina: „Neverta išsigąsti. Jau po poros dienų negalavimas dažniausiai praeina be jokio specialaus gydymo, o karščiuojant gelbsti paprasčiausi temperatūrą mažinantys preparatai“.
Specialistai spėja, jog į skiepus jautriai sureagavę asmenys greičiausiai būtų sirgę sunkia tos ligos forma po natūralaus užsikrėtimo.


 

Nuo ko skiepytis


Vykstantieji į Afriką, Pietų bei Centrinę Ameriką būtinai turėtų pasiskiepyti nuo romantiškai pavadintos ligos – geltonojo drugio (Febris flava). Ligą sukeliantį virusą Viscerophilus tropicus perneša tam tikros rūšies uodai. Nors užsikrėtimo riziką šiek tiek sumažina įprastinės apsaugos priemonės nuo uodų, jų dažniausiai nepakanka. Skiepytis rekomenduojama VISIEMS, vykstantiems į šalis, kur sergama geltonuoju drugiu.
Jei nusprendėte atostogauti atogrąžose, būkite budrūs, kad neparsivežtumėte maliarijos. Kišenėje turėti tik flakoną repelentų – nepatikima apsauga. Būtini geriamieji vaistai.
Skirtus vaistus svarbu pradėti vartoti savaitę prieš išvykstant į šalį, kur yra ligos židinys, visą buvimo toje teritorijoje laiką ir dar 4 savaites sugrįžus. Nesudėtinga.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs. Sergančiųjų cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis organizmas yra gerokai labiau pažeidžiamas. Todėl šiuo atveju svarbu pasiskiepyti nuo meningokokinės bei pneumokokinės infekcijos, gripo ir kitų paplitusių infekcinių ligų
 

Būkime atidūs ir išrankūs


Tolimi kraštai, neregėti vaizdai, regis, apsuka galvą. Bet, net patyrę kitokio pasaulio svaigulį, likime atidūs ir išrankūs. Tai ypač aktualu svečiuojantis besivystančiose šalyse – Pietų Azijoje, kai kuriuose Šiaurės ir Vakarų Afrikos regionuose. Papliuškenti delnais Nilo vandenį – nepavojinga pramoga, tačiau mitybos higienos reikalavimai turi būti griežti. Atsigaivinti patariama buteliukuose fasuotu vandeniu, kruopščiai plauti rankas, ragauti tik švarius vaisius ir daržoves. Šių elementarių taisyklių turėtų neužmiršti net ir pasiskiepiję nuo vidurių šiltinės ar choleros asmenys.
 

Pavojai – ir Lietuvos pušynėliuose


Žmonės skirtingi. Vieni sielos atgaivos ieško pasaulio platybėse, kiti puikiausią poilsį atranda lietuviškoje kaimo sodyboje, kur nėra maliarijos ar geltonojo drugio grėsmės. Tačiau Lietuva – didelės erkinio encefalito rizikos šalis. 2003-2004 m. erkiniu encefalitu susirgo 1188 žmogus, 4 iš jų mirė. Rizika užsikrėsti yra visoje Lietuvoje. Šiais metais ypač pavojingi Trakų ir Molėtų rajonai. Virusas aptinkamas erkės seilėse, todėl visai nesvarbu prisisiurbimo laikas: jei jau erkė prisisiurbė, tai virusas į organizmą patenka akimirksniu. Pasirinkusieji poilsį mieste irgi neapsaugoti – mat užsikrėsti galima net geriant nevirintą ožkų ar karvių pieną. Liga pavojinga ir sunki, kartais net mirštama. Vienintelė ir efektyvi profilaktikos priemonė – skiepai. Atostogos ir taip trumpos. Kad jų netektų praleisti ligoninėje, nepamirškite pasiskiepyti. Tai padaryti niekada nevėlu. Po to dar 3–5 metus galėsite ramiausiai vaikštinėti po mišką, nebijodami erkiniu encefalitu užkrėstų erkių.
 

Kada skiepytis


Pakankamas imunitetas susidaro ne iš karto po skiepijimo. Reikalingas laiko tarpas organizmo apsaugai susiformuoti priklauso nuo kelių veiksnių – nuo kokios ligos skiepijama, ar žmogus buvo skiepytas nuo šios ligos anksčiau ir kiek kartų reikia skiepyti. Tad procedūros neatidėkime paskutinei minutei prieš išvykdami. Optimaliausia į gydytoją kreiptis likus 3–6 savaitėms iki kelionės.
Jei skiepijimo kursą sudaro 2 ir daugiau skiepų, tvirtas imunitetas garantuojamas praėjus 2 savaitėms po antrojo skiepo.
Skiepytis rekomenduojama atsižvelgiant į epidemiologinę šalies situaciją ir į tai, kiek laiko planuojate ten praleisti.
Jei nusprendėte pasiskiepyti, tai padaryti niekada nevėlu – kad ir paskutinę dieną prieš išvykstant.
Pasirūpinkite savo ir savo šeimos sveikata ir atostogaukite be rūpesčių!

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Aldona
2009-04-20 02:59
man skiepai visai nepadedavo, kad sustiprejo imunitetas pajutau tik tada, kai pora savaiciu tonussan pavartojau, labai geras rezultatas
Elektra
2009-03-01 14:17
nemanau, kad uztenka vien pasiskiepyti, reikia dar ir maisto papildus butinai vartoti, kad sveikas butum. as is visu isbandytu papildu kol kas labiausiai dziaugiuosi atradusi tonussan, nes ir kasdien reikalingos energijos suteikia, nebunu mieguista, ir ilgiau pavartojus imunitetas labai zenkliai sustipreja
calibra
2009-02-25 23:25
nebutinai reikia skiepytis, tiesiog reikia priziureti ir rupintis juo. geriu maisto papilda tonussan kapsules. be to stiprina centrine nervu sistema pasireiskus fiziniam nuovargiui. geras reikalas, greitai ima veikti ir ilgai trunka.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai