){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
2 tipo CD suserga vyresnio amžiaus žmonės, diagnozė nustatoma palyginti vėlai, nes klinikinių simptomų pasireiškimas dažnai nesutampa su tikrąja ligos pradžia. Jungtinės Karalystės perspektyvusis CD tyrimas (United Kingdom Prospective Diabetes Study – UKPDS), nagrinėjęs 2 tipo CD eigą, nustatė, kad, diagnozuojant ligą, jau 50 proc. tiriamųjų buvo pradinių ar ryškių CD komplikacijų požymių. Lėtinės cukraligės komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas) – dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimo, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis, jos mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę.
Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti CD ir užtikrinti gerą ligos kontrolę, kad būtų galima taikyti visas įmanomas gydymo bei antrinės profilaktikos priemones, siekiant atitolinti CD vėlyvųjų komplikacijų atsiradimą ir jų progresavimą.
Gerai diabeto kontrolei užtikrinti būtinas individualus kiekvieno 2 tipo CD sergančio paciento gydymas, atsižvelgiant į amžių, ligos eigą, jos sunkumą ir komplikacijų sunkumą, gretutines ligas, mitybos pobūdį bei gyvenimo būdą. Gydymo pagrindą sudaro dieta, medikamentai, fizinis aktyvumas, ligonių mokymas ir savikontrolė. Pagrindinis tikslas – stengtis palaikyti normalų gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, arterinį kraujo spaudimą, normalizuoti kūno svorį, nes tai stabdo mikro- ir makrokraujagyslinių komplikacijų vystymąsi.
Išaiškinus 2 tipo CD, nesant ryškios hiperglikemijos ir ligos komplikacijų, skiriamas nemedikamentinis gydymas (dieta, fizinis aktyvumas, ligonio mokymas bei savikontrolė). Nesikoreguojant gliukozės kiekiui kraujyje, papildomai skiriama geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių medikamentų, vėliau – jų derinių.
Ligai progresuojant ir esant nuolatinei hiperglikemijai (glikemija nevalgius >7 mmol/l, po valgio >9 mmol/l, HbA1c >7,0 proc.), vartojant maksimalias glikemiją mažinančių vaistų dozes ar sparčiai progresuojant diabeto komplikacijoms, sprendžiamas insulino terapijos būtinumas.
Tai kompensuoja insulino stygių, pagerina jautrumą insulinui audiniuose, slopina gliukozės sintezę kepenyse nakties metu, apsaugo ląsteles nuo toksinio gliukozės ir lipidų poveikio.
Insulino terapija sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu skiriama, kai:
- sutrikusi glikemijos kontrolė skiriant maksimalias kelių geriamųjų glikemiją mažinančių vaistų dozes;
- diabeto dekompensacija esant gretutinei infekcijai;
- ligonio paruošimas operacijai;
- nėštumas ir maitinimas krūtimi;
- gyvybinių organų pažeidimas, labai progresavusios cukrinio diabeto komplikacijos;
- alergija ar kitos reakcijos į geriamuosius vaistus nuo diabeto;
- ryški hiperglikemija ( >16 mmol/l) nuo pat diabeto nustatymo pradžios;
- ūminis miokardo infarktas.
Esant minėtoms būklėms, labai svarbu išaiškinti ligoniui, kaip svarbu laiku pradėti insulino terapiją.
Pradedant gydyti insulinu, ligonis turi būti mokomas mitybos pagrindų, supažindinamas su insulino švirkštimo technika, insulino veikimu, insulino laikymo sąlygomis, mokomas naudotis insulino injektoriais. Šiuolaikiniai injektoriai labai palengvina sergančiųjų cukriniu diabetu kasdienybę. Jie yra lengvi, patogūs nešiotis, mažiau pastebimi, užtikrinantys tikslų dozavimą. Insulino injektoriais susišvirkšti insuliną yra paprasta, ir tai neužima daug laiko. Jų adatėlės labai plonos, todėl dūriai neskausmingi. Pacientas, nustatydamas reikiamą insulino dozę, ne tik mato, jaučia, bet ir girdi spragtelėjimą kas vieną vienetą, todėl lengva tiksliai dozuoti net ir mažas dozes. Jei suklystama, nustatomas didesnis nei reikia insulino vienetų skaičius – klaidą lengva ištaisyti, pasukant dozavimo rankenėlę atgal iki reikiamos insulino dozės. Labai svarbu paaiškinti pacientams, kur ir kaip reikia švirkšti insuliną (į poodį pilvo srityje aplink bambą, šlaunis, žastą ir sėdmenų viršutinę sritį), kad būtina keisti dūrio vietą, nes, švirkščiant į tą pačią vietą, oda gali sukietėti, susiformuoti sukietėjimai (lipohipertrofijos) ar įdubimai (lipoatrofijos).
Gydymas insulinu parenkamas atsižvelgiant į paciento gyvenimo būdą, galimybes ir poreikius. Skirdamas insuliną gydytojas įvertina lėtines diabeto komplikacijas ir gretutines ligas. Suaugusiam žmogui gydymo pradžioje paprastai skiriama nuo 0,1–0,3 VV/kg kūno svorio per parą insulino, vėliau – 0,4–0,8 VV/kg insulino. Pradėjus gydymą insulinu, gali padidėti apetitas ir svoris – tai nedaro įtakos hipoglikeminiam insulino poveikiui, tik skatina pacientą dar labiau stebėti savo svorį ir laikytis dietos. Esant sumažėjusiam insulino jautrumui, insulino dozė gali padidėti ir iki 100 VV/d. Insulino poreikis taip pat gali padidėti ūminių diabeto komplikacijų, infekcijų, streso atveju – net iki 1,5 VV/kg kūno svorio.
Tinkamas ir laiku pradėtas gydymas insulinu padės ne tik atitolinti cukrinio diabeto komplikacijas, bet labai pagerinti sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybę. Šiuolaikinės insulino leidimo priemonės palengvina pacientų kasdienybę, nes susileisti insuliną tapo paprasta ir neskausminga. Deja, cukrinio diabeto negalima išgyti, tačiau, išmokus tinkamai rūpintis savimi, galima gyventi visavertį gyvenimą.
Pasirodo, tobulumui ribų nėra! Praėjus keletui metų nuo vieno iš tobuliausių insulino injektorių HumaPen Luxura sukūrimo, sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenime – dar vienas išskirtinis įvykis – naujas kokybiškas Lilly insulino injektorius KwikPen jau Lietuvoje. KwikPen – tai insulinu užpildyta švirkštimo priemonė (vienkartinis insulino injektorius), kurioje yra 3 ml (300 vienetų) insulino. Taigi besileidžiantieji Lilly insuliną gali pasirinkti, kuriuo iš dviejų puikios kokybės injektorių jiems patogiau naudotis: HumaPen Luxura (į šį injektorių įdedamas insulino užtaisas) ar jau užpildytu insulinu (vienkartiniu) insulino injektoriumi KwikPen.
Insulino injektoriumi KwikPen gali naudotis sergantieji cukriniu diabetu ir besileidžiantys bet kurį Lilly insulino analogą: greito veikimo, bazinį bei mišraus veikimo insulinus.
Injektorių KwikPen dozavimo rankenėlės (injektorių galai) ir etiketės yra spalvotos. Skirtingos spalvos atitinka skirtingas insulino rūšis. Todėl reikiamą insuliną lengva atskirti pagal injektoriaus spalvą. Alyvinė spalva žymi greito veikimo, žalia – bazinį, geltona – mišraus veikimo insuliną, kurio sudėtyje yra 25 proc. greito veikimo ir 75 proc. bazinio insulino, o raudona – mišraus veikimo insuliną, kurio sudėtyje yra 50 proc. greito veikimo ir 50 proc. bazinio insulino.
Insulino dėžutės viduje yra pakuotės informacinis lapelis, kuriame išsamiai parašyta, kaip naudotis injektoriumi KwikPen. Išmokti susileisti insuliną ir vėliau naudotis injektoriumi KwikPen iš tiesų paprasta.
Injektoriai KwikPen pagaminti iš kokybiškos medžiagos, optimalaus dydžio, lengvi. Juos patogu paimti į ranką leidžiantis insuliną, injektoriaus dydis leidžia patogiai nuspausti dozavimo rankenėlę. Be to, šia leidimo priemone insulinas sušvirkščiamas labai lengvai (visai nereikia jėgos, net ir švirkščiant didesnę insulino dozę).
Vienos injekcijos metu galima sušvirkšti nuo 1 iki 60 vienetų insulino. Dozė nustatoma vieno vieneto tikslumu. Injektoriaus dozės langelis didelis, jame aiškiai matomi skaičiai. Insulino dozė nustatoma ir koreguojama lengvai. Jeigu nustatyta per daug vienetų, dozę galima koreguoti atsukant dozavimo rankenėlę atgal – dozė koreguojama be insulino praradimo. Sukant dozavimo rankenėlę, kas vieną vienetą gerai girdimi trakštelėjimai.
Tikime, kad injektorius KwikPen palengvins sergančiųjų kasdienybę.
Jei reikėtų daugiau informacijos apie naująjį injektorių KwikPen, kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite nemokamu „Lilly“ informacijos telefonu 8 800 40405.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
