){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė liga, pasireiškianti nuolat didėjančiu gliukozės kiekiu kraujyje. Gliukozės daugėja, nes sutrinka insulino sekrecija arba jo išskiriama nepakankamai.
Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujyje esanti gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek organizmo audinių rezistentiškumas (atsparumas) insulinui gausina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Pirmieji cukrinio diabeto požymiai gali būti panašūs ir į kitų ligų požymius. Ligonis jaučia silpnumą, dažnai ir gausiai šlapinasi, jį kankina varginantis troškulys, burnos džiūvimas. Vėliau gali atsirasti kojų tirpimas, nuovargis, blogėja regėjimas, prastai gyja žaizdos, krenta svoris ir nuolat kamuoja prasta savijauta.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą ir nustačius gliukozės kiekį. „Tai geriausias „lakmuso popierėlis“ atpažįstant ligą. Jei gliukozės kiekis viršija 5,5, galima įtarti diabetą”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė.
Yra du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai.
Pirmojo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria sergant sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to organizmas stokoja ar visiškai negauna insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Neseniai pateikta insulino tiekimo kitais būdais naujovių.
1 tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms iki 35 metų.
„Simptomai pasireiškia labai audringai, gliukozės kiekis kraujyje itin didelis, ir tokie ligoniai gliukozės kiekio sureguliavimui neretai guldomi į stacionarą“, – apie 1 tipo diabetą pasakoja E. Rudinkienė.
Sergant 2 tipo diabetu pažeistas organizmo audiniai tinkamai reaguoti į insuliną, nors ligos pradžioje organizme jo net per daug.
Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta. Tačiau dažniausiai prireikia tablečių nuo diabeto ar insulino.
2 tipo diabetas vargina daugiau kaip 90 procentų visų pasaulyje sergančiųjų diabetu.
Tiek 1, tiek ir 2 tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti ir vaikai. Svarbu žinoti jo požymius.
Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, todėl, vos ją diagnozavus, žmogus turi mokytis gyventi sirgdamas. „Tereikia įveikti kelias pakopas, kad būtų įmanoma valdyti ligos eigą”, – sako medikė.
Pirmiausia, sergančiajam cukriniu diabetu reikia daugiau dėmesio kreipti į maisto produktus ir sveikai maitintis. Iki tol, kol buvo išrastas insulinas, pusiau badavimas ir angliavandenių maiste sumažinimas buvo vienintelis gydymo būdas.
Kraujo gliukozės kiekį kraujyje mažina ir fizinis aktyvumas.
Taip pat svarbu reguliarus medikamentų vartojimas, nuolatinė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.
„Jei diabetas vėlai diagnozuojamas arba blogai gydomas, ligonis neprižiūri savęs, ima vystytis komplikacijos”, – sako endokrinologė Eglė Rudinkienė.
Ligoniui gresia širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas, inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurių gali visiškai sutrikti inkstų funkcija. Dėl to kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos.
Cukrinio diabeto komplikacijos gali pasireikšti ir akių ligomis (diabetinė retinopatija), gresia netgi apakimas.
Taip pat pasireiškia nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis.
Diabetinė ketoacidozė yra gyvybei pavojinga negydomo ar prastai kontroliuojamo 1 tipo diabeto komplikacija. Ji ima varginti, kai organizme trūksta arba visiškai nėra insulino, būtino, kad organai ir audiniai gautų gliukozės. Tokiu atveju organizmas pradeda energiją gaminti iš riebalų. Skaidantis riebalams, susidaro rūgštingų atliekų, vadinamų ketonais. Jie sutrikdo organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kraujyje susikaupę ketonai dažnina kvėpavimą, greitina pulsą, sukelia nemalonų specifinį burnos kvapą, pilvo skausmus, vėmimą, nuovargį. Visame pasaulyje diabetinė ketoacidozė yra pagrindinė vaikų, sergančių 1 tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis. Negydoma ji visada baigiasi mirtimi, kurią 60–90 proc. atvejų sukelia smegenų pabrinkimas (edema). Ši komplikacija būdinga tik vaikams.
Žmonės, vyresni nei 45 m., kuriems yra nors vienas iš rizikos veiksnių, , pavyzdžiui, nutukimas, taip pat žinantys, jog giminėje yra sergančiųjų cukriniu diabetu, besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei jis šiek tiek padidėjęs, iš karto galima užkirsti kelią ligai. Tereikia šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą, sumažinti kūno svorį bei mankštintis. „Manau, kad tokiais būdais įmanoma išvengti cukrinio diabeto“, – sako E. Rudinkienė.
Tačiau jei diabetas yra nulemtas genetiškai, pabėgti nuo ligos neįmanoma.
„Galiu pasidžiaugti, kad diabeto gydymo srityje Lietuva žengia koja kojon su Europos ir Pasaulio endokrinologais. Šiandien yra didelis įvairiausių medikamentų pasirinkimas. Tiek tablečių, tiek insulino analogų, tiek pačių insulinų, ir mūsų pacientai tikrai tinkamai gydomi.
O toliau viskas priklauso nuo paties ligonio noro kontroliuoti savo ligą, lankytis pas medikus”, – apie cukrinio diabeto gydymą Lietuvoje pasakoja Eglė Rudinkienė.
Kartais ligonis, išgirdęs apie jo ligai gydyti reikalingą brangų vaistą, tiesiog nuleidžia rankas, nes neturi už ką jį nusipirkti. „Tačiau tai ne priežastis palikti ligą savieigai. Brangiems vaistams yra puikių alternatyvų, ir geras gydymas tikrai yra prieinamas ”, – patikino medikė.
Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Nors daugiausia renginių organizuojama tą dieną, kampanija sutarta tema trunka visus metus.
Minėti Diabeto dieną pasiūlė Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija 1991 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę ligos epidemiją.
Nuo tada kasmet pažymima ši diena tampa vis populiaresnė. Ji vienija milijonus žmonių iš daugiau kaip 160 šalių tam, kad būtų skleidžiamos žinios apie diabetą ir jo sukeliamas negandas. Kampanijoje dalyvauja šia liga sergantys įvairaus amžiaus žmonės, gydytojai, kiti sveikatos priežiūros specialistai, politikai. Ši diena minima ir Lietuvoje.
Diabeto dienos simbolis yra mėlynas diabeto ratas, žymintis vienybę; jis gali būti lengvai pritaikomas ir naudojamas.
Rato reikšmė nepaprastai svarbi. Įvairiose kultūrose ratas simbolizuoja gyvybę ir sveikatą.
Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos, ir yra Jungtinių Tautų vėliavos spalva. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė Diabeto bendruomenė privalo vienytis, kad įveiktų epidemiją.
Diabeto dienai paminėti šiemet įvairiuose Lietuvos miesteliuose buvo organizuojamos eisenos.
Jas organizavo Lietuvos diabeto asociacija, Endokrinologu draugija ir akcijos rėmėjas „NovoNordisk Parma“.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
