Diabetinė neuropatija yra dažniausia ir daugiausia problemų kelianti cukrinio diabeto komplikacija, smarkiai padidinanti sergamumą, mirštamumą bei lemianti milžiniškas CD sergančių pacientų priežiūros išlaidas. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse diabetinė neuropatija yra dažniausiai pasireiškianti neuropatijos rūšis. Ja sergantieji daugiau lankosi gydymo įstaigose nei iš viso lankosi asmenys, kuriems pasireiškia kitų CD komplikacijų, kartu, o jai progresavus atliekamos galūnių amputacijos sudaro nuo 50 iki 75 proc. visų netrauminių amputacijų. Šią neuropatiją sudaro grupė klinikinių sindromų, kurie atskirai ar kartu atspindi poveikį skirtingoms, pavienėms arba kelioms nervų sistemos grandims. Diabetinė neuropatija ilgai, iki klinikos išryškėjimo, gali likti nediagnozuota arba pasireikšti nespecifiniais, maskuotais, lėtai progresuojančiais požymiais, pasitaikančiais sergant ir daugeliu kitų ligų.
Diabetinė neuropatija yra heterogeninė liga, pasireiškianti plačiu sutrikimų spektru, todėl sudėtinga tiksliai nustatyti jos paplitimą. Įvairių autorių duomenimis, atsižvelgiant į diagnostikos kriterijus ir metodus jis nustatomas nuo 10 iki 90 proc. visų diabetu sergančių ligonių. Įvertinus diabeto klinikoje surinktus duomenis, 25 proc. pacientų išsakė būdingus simptomus, 50-čiai proc. neuropatija nustatyta atlikus įprastus tyrimus, kaip antai achilo sausgyslės reflekso ar vibracinio jutimo įvertinimą, 90-čiai proc. visų ligonių nustatyti teigiami sudėtingų autonominės nervų sistemos funkcijos ar periferinių jutimų tyrimų rezultatai. Neurologinės komplikacijos vienodai dažnai pasireiškia tiek 1 tipo CD, tiek ir 2 tipo CD ar kitomis įgyto diabeto formomis sergantiems pacientams. Esminė sergamumo priežastis esant somatinei neuropatijai yra pėdos opos, dėl kurių vystosi gangrena ir netenkama galūnės. Pati neuropatija amputacijos riziką padidina 1,7 karto; esant pėdos deformacijoms (jas taip pat sukelia neuropatija) ši rizika padidėja 12 kartų ir 36 kartus esant išopėjimo pasikartojimams. JAV per metus atliekama 65 000 amputacijų - vidutiniškai po vieną kas 10 minučių, 87 proc. jų - išsivysčius neuropatijai. Be to, neuropatija yra labiausiai gyvenimą sunkinanti diabeto komplikacija, sukelianti smarkius CD sergančių asmenų gyvenimo kokybės apribojimus. Išryškėjus autonominei neuropatijai, gyvenimas tampa pakankamai niūrus, o šios komplikacijos sukeltas mirštamumas siekia 25-50 proc. per 5-10 metų.
Diabetinė neuropatija yra ne atskira liga, bet grupė skirtingų sindromų, apimančių tiek subklinikines, tiek ir kliniškai pasireiškiančias ligos formas, jų įvairovė priklauso nuo procese dalyvaujančių nervų skaidulų tipų. Sergant CD išskiriamos tokios esminės neurologinių sutrikimų grupės: (1) subklinikinė neuropatija, nustatoma atlikus elektrodiagnostinius ir kiekybinius sensorinius (jutimų) tyrimus; (2) difuzinė klinikinė neuropatija, pasireiškianti distaliniais simetriniais sensomotoriniais ir autonominiais sindromais; (3) židininiai (lokalūs) sindromai.
Natūrali neuropatijų eiga skirsto jas į dvi labai skirtingas grupes: pamažu progresuojančias ilgėjant CD trukmei bei laikinas, kurių požymiai ligos metu visiškai išnyksta. Sensorinėms ir autonominėms neuropatijoms paprastai būdinga po truputį progresuojanti eiga, tuo tarpu mononeuropatijos, radikulopatijos ir ūminės skausminės neuropatijos, nors ir pasižyminčios ryškia simptomatika, yra trumpalaikės ir dažnai visiškai praeina.
Diabetinės neuropatijos progresavimas tiesiogiai priklauso nuo tinkamos cukraus kiekio kraujyje kontrolės tiek sergant 1 tipo, tiek ir 2 tipo CD. Manoma, kad intensyviausiai nervų funkcija pažeidžiama tik ką prasidėjus 1 tipo CD ir pirmaisiais 2-3 ligos metais, vėliau proceso progresavimas bei funkcijų sutrikimo vystymasis sulėtėja. Tuo tarpu 2 tipo CD atveju lėtėjantis nervinio impulso plitimo greitis gali būti vienas pirmųjų neuropatijos požymių ir dažnai nustatomas diagnozuojant CD. Vėliau nervinio impulso plitimo greitis paprastai lėtėja apie 1 m/s per metus, o pažeidimo stiprumas koreliuoja su CD trukme. Dauguma klinikinių tyrimų patvirtino, kad ligoniams, kuriems atsiranda simptomų, charakteringas lėtesnis nervinio impulso plitimo greitis, tačiau šio greičio sulėtėjimo santykio su simptomų stiprumu stebėta nebuvo.
Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad diabetinė autonominė neuropatija progresuoja dvejų metų laikotarpiu po jos nustatymo. Mirštamumas nuo simptominės diabetinės autonominės neuropatijos siekia 44 proc. 2,5 metų laikotarpiu po jos nustatymo. Atlikta analizė parodė, kad praėjus 5,8 metų po diabeto ir simptominės autonominės neuropatijos nustatymo mirštamumas buvo 29 proc.
Mononeuropatijų dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Joms būdinga staigi, skausmo lydima pradžia bei savaiminis pasveikimas 6-8 savaičių laikotarpiu. Minėtą ligą sukelia kraujagyslių spindžio užsikišimas, kai gretimų neuronų skaidulos perima dėl trombo žuvusių neuronų funkcijas.
Proksimalioji motorinė neuropatija kliniškai diagnozuojama remiantis įprastų savybių įvertinimu: 1) būdinga senyvame amžiuje; 2) lėta arba staigi ligos pradžia; 3) pradiniai simptomai yra blauzdų, šlaunų ar sėdmenų skausmas; 4) apatinių galūnių proksimaliųjų raumenų grupių silpnumas, todėl sunkiau būna atsistoti iš sėdimos padėties; 5) procesas prasideda vienoje pusėje ir laipsniškai tampa abipusis; 6) tuo pat metu nustatoma distalinė simetrinė polineuropatija; 7) spontaniniai ar perkusijos išprovokuoti raumenų trūkčiojimai.
Distalinė simetrinė polineuropatija yra dažniausia, plačiai sutinkama diabetinės neuropatijos forma. Ligai būdinga laipsniška, rečiau - staigi pradžia po stresinės situacijos ar pradėjus gydyti diabetą. Ši polineuropatija gali būti tiek motorinė, tiek ir sensorinė, procesas apima abiejų tipų - smulkiąsias ir stambiąsias nervų skaidulas [39].
Smulkiųjų nervų skaidulų funkcijos sutrikimas atsiranda anksti ir dažnai nesukelia objektyvių požymių ar elektrofiziologinių nervo pažeidimo simptomų. Liga prasideda ankstyvu apatinių galūnių skausmu, išnyksta temperatūros jutimas bei susilpnėja taktilinis (švelnaus prisilietimo ir adatos dūrio) jutimas.
Ūminė skausminė neuropatija. Daliai ligonių vyrauja smulkiųjų skaidulų neuropatija, pasireiškianti skausmu bei parestezijomis ankstyvuoju CD periodu. Ši neuropatijos forma dažnai susijusi su gydymo insulinu pradžia ir kartais vadinama “insulininiu neuritu”. Įprastai ji trunka ne ilgiau nei 6 mėnesius. Būdingi naktiniai ligos simptomų paūmėjimai esant intensyvesniam kojų nei rankų skausmui. Spontaninio skausmo epizodai gali labai pabloginti bendrą sergančiojo būklę. Skausmas gali būti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo. Kartais pacientai jį pavadina deginimu, dūrimu, pjovimu. Skausmą dažnai lydi parestezijos ar iškreiptų pojūčių epizodai, kaip antai dilgčiojimas, tirpimas, šalimas, sustingimas, perštėjimas. Kartais kojų jautrumas taip padidėja, kad kankinantį skausmą sukelia net kontaktas su odos plaukeliais. Skausmui paūmėjant po kiekvieno galūnės kontakto su aplinkos daiktais gali sutrikti net ir įprasta kasdieninė veikla. Šios neuropatijos sukeliamas skausmas dažniausiai atsiranda ligos pradžioje ir įprastai sustiprėja pradėjus gydyti insulinu ar sulfonilšlapalo preparatais.
Lėtinė skausminė neuropatija. Kitai grupei skausminių polineuropatijų būdingesnė pradžia vėlesniu ligos periodu, dažniausiai praėjus ne vieneriems metams nuo CD diagnozės nustatymo. Būdingas skausmo išlikimas ilgiau kaip 6 mėnesius, galiausiai privedantis prie bendro ligonio išsekimo. Taip pat būdingas akivaizdus atsparumas įvairiems gydymo metodams. Tai negatyviai veikia tiek patį ligonį, tiek ir jį gydančius gydytojus.
Diabetinė autonominė neuropatija gali išsivystyti bet kurioje organų sistemoje. Patologinis procesas gali apimti autonominę nervų sistemą jau pirmaisiais metais nustačius diagnozę, o pagrindiniai jos požymiai yra širdies ir kraujagyslių, virškinimo, šlapimo ir lytinės sistemų funkcijų sutrikimai. Mažėjanti fizinio krūvio tolerancija, pabrinkimai, paradoksinis nakties ar gulimoje padėtyje padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, šilumos toleravimo sumažėjimas sutrikus termoreguliacijai - visa tai yra autonominės neuropatijos pasekmės. Klinikinius požymius papildo sausa, šalta oda, išnykęs prakaitavimas, odos suskeldėjimas ar įtrūkimai, tampantys infekcijos vartais ir ilgainiui nulemiantys infekuotų opų ir gangrenos išsivystymą. Besimptominio (žmogus nejunta) miokardo infarkto, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, amputacijų ar staigios mirties rizika akivaizdžiai padidėja ligoniams, kuriems išsivysto širdies autonominė neuropatija. Taigi ypač svarbu yra anksti nustatyti diagnozę, nes tai leidžia parinkti optimalų gydymo būdą.
Įrodyta, kad esant gerai cukrinio diabeto kontrolei diabetinės neuropatijos išsivystymo rizika smarkiai sumažėja. Todėl pagrindinis gydymo būdas yra susijęs tiek su medikamentiniu cukrinio diabeto gydymu, tiek su mitybos korekcija ir pakankamu fiziniu aktyvumu. Yra medikamentų, gerinančių sergančiųjų CD, kuriems išsivysto diabetinė neuropatija, būklę ar veikiančių skausmo sindromą, tačiau būtinas gydytojo patarimas. Patiems gydytis nepatariama. Reikia dažniau “priminti” gydytojui, kad jis apžiūrėtų kojas arba kreiptis į specializuotus “diabetinės pėdos” kabinetus.
Diabetinė neuropatija dažniausiai vystosi lėtai, t.y. didėjant CD trukmei, didėja pastarosios pasireiškimo pavojus. Susidaro paradoksali situacija - “ligonis nejaučia, kad nejaučia”, todėl skausmo ar kito simptomo nebuvimas dar nereiškia, kad viskas yra gerai. Tai gali pasakyti gydytojas, kruopščiai ištyręs tikrąją būklę.
Gydant neuropatiją siekiama sumažinti ligos simptomus bei apsaugoti nuo jos progresavimo.
Glikemijos kontrolė. Retrospektyvieji ir perspektyvieji klinikiniai tyrimai parodė ryšį tarp hiperglikemijos ir diabetinės neuropatijos sunkumo. Labiausiai neuropatija paplitusi tarp asmenų, kurių diabetas kontroliuojamas blogiausiai. DCCT grupės atlikti tyrimai parodė statistiškai reikšmingą intensyvios insulino terapijos poveikį diabetinės neuropatijos išsivystymo prevencijai. Neseniai aprašytame Steno tyrime nurodomas diabetinės autonominės neuropatijos išsivystymo dažnio tikimybės sumažėjimas iki 32 proc. Tirti 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai. Gauti duomenys patvirtina tiesą, kad gera diabeto kontrolė sulėtina metabolinių sutrikimų įtaką neuropatijos išsivystymui.
Aldozės reduktazės inhibitoriai. Aldozės reduktazės inhibitoriai slopina gliukozės metabolizmą ir mažina sorbitolio bei fruktozės kaupimąsi audiniuose. Šie vaistai yra nauji, veikia patogeneziškai, tačiau nuomonė apie jų efektyvumą vis dar diskutuotina.
Alfa lipo rūgštis. Lipo rūgštis aptinkama maisto produktuose bei sintetinama kepenyse. Alfa lipo rūgštis, arba tiokto rūgštis, slopina laisvųjų radikalų susidarymą, veikia kaip antioksidantas.Taip pat pastebėta, kad ji efektyviai mažina somatinės ir autonominės diabetinės neuropatijos požymius. Pastaruoju metu atliekami išplėstiniai klinikiniai tyrimai norint pagrįsti alfa lipo rūgšties antidiabetines savybes ir jos teigiamą poveikį gydant diabetinę neuropatiją. Vokietijoje atliktų tyrimų autoriai nurodo teigiamą šio preparato efektyvumą gydant diabetinę neuropatiją.
B grupės vitaminai. Neurotropinais B grupės vitaminais gydomos dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ir degeneracijos prasidėjusios nervų ligos. Didesnės vitaminų dozės turi daug daugiau farmakologinių savybių nei vien vitaminų trūkumo pašalinimas. B grupės vitaminų kompleksas (pvz., Milgamma®N, Milgamma®100) pasižymi skausmą mažinančiu, alergiją slopinančiu, skatinančiu regeneraciją ir gerinančiu kraujotaką poveikiu. Tai preparatai su benfotiaminu - lipiduose tirpia vitamino B1 forma, pasižyminčia aukštu biologiniu pasisavinimu ir geru patekimu į nervinį audinį. Benfotiaminas (Benfogamma®) rekomenduojamas profilaktiniam gydymui, vartojant 1 - 2 benfogamos tabletę per savaitę, o kombinacijoje su vitaminu B6 (Milgamma® 100) -polineuropatijų gydymui. Kai skausminis sindromas ypač ryškus, rekomenduojama pradėti nuo injekcinės vaisto formos (Milgamma®N) į raumenis 5 - 10 dienų kursu, po to tęsiant tabletėmis (Milgamma® 100), vartojant 1 - 3 tabletes per dieną 30 - 60 dienų kursu arba iki ryškaus simptomų susilpnėjimo ar jų visiško išnykimo.
Neuropatinis skausmas dažnai nepasiduoda tradiciniam gydymui analgetikais; optimaliam jo gydymui paprastai vartojami specifiniai vaistai. Sėkminga skausmo kontrolė priklauso nuo kompleksinio požiūrio į problemą.
Gydymo principai:
• maža pradinė dozė;
• lėtas analgetiko dozės didinimas;
• šalutinio poveikio įvertinimas ir kontrolė.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau