Patartina valgyti tris keturis kartus per dieną ir tuo pačiu metu. Taip organizmas geriausiai prisitaiko reikiamą valandą išskirti tam tikrus fermentus bei druskos rūgštį, reikalingą virškinimui. Valgydami tuo pačiu metu, mes organizmui tarsi leidžiame susidaryti dienotvarkę ir energijos paskirstymo planą.
Didžioji dalis raciono, daugiau nei du trečdaliai, turėtų būti suvalgoma per pusryčius, priešpiečius bei pietus, nes tuo laiku intensyviausiai dirbame ir mums reikia daugiausiai energijos, kuri ne kaupiama riebalų pavidalu, bet panaudojama darbui.
Vakarieniauti reikėtų iki 19 valandos. Tada organizmui pakanka laiko per naktį apsivalyti ir pasiruošti kitai dienai. Leiskime organizmui pailsėti.
Vienas iš žalingiausių veiksnių, skatinantis daugelį ligų, yra besaikis riebalų vartojimas.
Vyrai turėtų per dieną suvartoti ne daugiau kaip 95 g, o moterys apie 75 g riebalų.
Kiekvienas turėtų žinoti, kad iš 1 g riebalų gauname du kartus daugiau kalorijų nei iš 1g angliavandenių ar baltymų.
Patys riebalai nėra blogai. Jie, kaip sudedamoji maisto dalis, reikalingi organizmui, tai mūsų energijos resursai. Riebalų reikia ir organizmo įvairių struktūrų susidarymui. Jų reikia gauti tiek, kiek išnaudojama. Jei mes daug ir sunkiai fiziškai dirbame, galime sau leisti suvartoti daugiau riebalų. Jei darbas lengvas, sėdimas, turėtume atidžiai rinktis, ką valgome.
Kiekvienam vertėtų išsitirti kraujyje esančių riebalinių junginių kiekį, nes jis tiksliausiai parodo organizmo būklę. „Blogojo“ cholesterolio perteklius skatina aterosklerozę, kai susiaurėja kraujagyslių spindis, sutrinka kraujotaka ir ląstelių mityba. Tuomet žmogų kankina krūtinės angina, gali sutrikti širdies ritmas, netgi ištikti infarktas ar insultas. Esant šiems pakitimams, ligos bei įvairūs sutrikimai ne tik greičiau progresuoja, bet tampa ūmesni, blogesnės širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasekmės. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą.
Patartina rinktis ne gyvulinės kilmės riebalus, o tuos produktus, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau nepatartina visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų. Jiems skirkite 15–20 proc. savo dienos maisto porcijos.
Daug gyvulinių riebalų turi ne tik riebi mėsa, bet ir pienas bei grietinė. Todėl reiktų atidžiai sekti jų suvartojimą.
Didžioji dalis riebalų (80 proc.) turėtų būti gaunama iš tokių produktų: žuvies, riešutų, augalinio aliejaus (alyvų, rapsų, saulėgrąžų, sojų, sėmenų, kukurūzų).
Tyrimai parodė, kad alyvuogių aliejus gali sumažinti kraujo spaudimą. Taip pat šis aliejus turi daug polinesočiųjų riebalų rūgščių – pačių sveikiausių ir geriausių riebalų. Yra teigiama, jog polinesočiosios riebalų rūgštys ne tik mažina padidėjusią cholesterolio koncentraciją, bet ir slopina uždegimo reakcijas, padidėjusį kraujo krešumo sistemos aktyvumą bei miokardo jautrumą, apsaugodamos nuo širdies ritmo sutrikimų bei staigių mirčių.
Jei jūsų kraujyje labai padidėjusi „blogojo“ cholesterolio koncentracija ar sparčiai vystosi aterosklerozė, patartina vengti gyvulinės kilmės riebalų, valgyti daugiau daržovių bei vaisių (kasdien jų patariama suvalgyti apie 400 g), vartoti jau minėtą alyvuogių aliejų, gaminti maistą iš šparagų. Patartina nepamiršti ir juodųjų serbentų, kurie turi labai daug vitaminų bei mineralų.
Žinotina, kad su maistu gaunamo cholesterolio poveikis bendrojo cholesterolio koncentracijai kraujyje yra daug mažesnis negu sočiųjų riebalų rūgščių. Todėl, vartojant nedideliais kiekiais (iki 300 mg/ d.), minimaliai veikiama cholesterolio koncentracija, bet didesni kiekiai tokie pat žalingi, kaip ir sočiosios riebalų rūgštys.
Druska – kažkada baltuoju auksu vadintas ir taip dažnai mūsų vartojamas maisto priedas – dabar tapo baltąja mirtimi, nes ji tiesiogiai susijusi su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu (hipertenzija). Ši liga, įprastai nepasireiškianti jokiais ypatingais simptomais, sukelia nebeišnykstamus širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus, kurie gali baigtis ne tik invalidumu, bet ir mirtimi. Sumažinus druskos kiekį maiste, pavyksta sumažinti ir kraujo spaudimą, išvengiant daugelio nemalonių pasekmių.
Sveikiems žmonėms patariama vartoti ne daugiau nei penkis gramus druskos per dieną.
Manoma, kad organizmui visiškai pakanka jos gauti su maistu, o, jei jau nusprendėte pagardinti patiekalus druska, tai bent jau rinkitės druską su jodu ar tokią, kur dalis natrio pakeista kaliu. Bet vis dėlto sergantiesiems hipertenzija patartina bedruskė dieta.
Gausus daržovių vartojimas padeda išvengti nutukimo bei gauti reikiamų vitaminų ir mineralų. Per didelis kūno svoris – viena iš svarbiausių hipertenzijos priežasčių. Sveikai maitindamiesi, valgydami nekaloringus maisto produktus (daržovės, vaisiai), lengviau kontroliuosite savo svorį.
Valgykite pomidorus, bananus, džiovintas slyvas, abrikosus, razinas, vynuoges, migdolus, figas, datules, kmynus, bulves, burokėlius. Šiuose produktuose gausu kalio, kuris mažina žalingą valgomosios druskos poveikį. Kalis būtinas nervinių ir raumenų ląstelių (taip pat ir širdies raumens) jaudrumui palaikyti. Kai organizme nepakanka kalio, žmogus tampa vangus, padidėja kraujospūdis, sutrinka širdies veikla, nusilpsta raumenys, gali ištikti paralyžius, mėšlungis, užkietėja viduriai.
Nepamirškite ir mūsų senolių pomėgių – valgykite juodą duoną! Taip pat tinka kruopos, žirniai, žalialapiai augalai (krapai, rūgštynės), kuriuose gausu magnio. Nemažai magnio randama ir bazilikuose, kmynuose, migdoluose, sojos pupelėse, ryžiuose, salotose. Magnis – būtina organizmui mineralinė medžiaga, kuri plečia kraujagysles, gerina kraujotaką.
Žinoma, jei jūsų mityba bus visavertė, valgysite daug ir įvairių daržovių bei vaisių, ko gero, jums pavyks gauti reikiamą mineralų bei vitaminų kiekį. Žiemą, kai trūksta šviežių produktų, be abejo, savo mitybą galima papildyti ir įvairiais maisto papildais, bet tai nepakeis tikro, natūralaus produkto.
Esant žemam kraujo spaudimui (hipotonijai), kai šąla rankų ir kojų pirštai, tinka įvairūs tonizuojamieji gėrimai, kurių patariama vengti esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Gerkite kavą, žaliąją arbatą. Geriau stenkitės rinktis žaliąją arbatą, kuri taip pat tonizuoja, turi įvairių antioksidantų, apsaugančių organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Manoma, kad žalioji arbata padeda išlaikyti kraujagysles elastingas, apsaugo nuo aterosklerozinių pakitimų, todėl padeda išvengti infarkto bei insulto.
Liaudies medicina mums siūlo česnaką kaip panacėją nuo daugelio ligų, taip pat ir širdies. Veikliosios česnako medžiagos plečia kraujagysles, apsaugo nuo aterosklerozės, neleidžia susidaryti trombams (kasdien reikėtų vienos ar dviejų skiltelių).
Agrastai stiprina kraujagysles ir mažina kraujo spaudimą.
Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, paplitę gudobelių lašiukai, kurie gerina širdies veiklą, stiprina širdies raumenį, lėtina jos darbą, širdis mažiau „pavargsta“. Taip pat veikia raminamai, mažina kraujo spaudimą.
Žuvyje bei žuvies taukuose gausu omega 3 riebalų rūgščių. Geriausiai tinka menkė, nes tai neriebi žuvis. Ji apsaugo nuo aterosklerozės, pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, padeda palaikyti reikiamą kraujo krešumą. Be to, šios riebalų rūgštys yra nepakeičiamos. Mūsų organizmas jų negamina, tad jos nuolat turi būti gaunamos su maistu.
Žuvis – bene vertingiausias maisto produktas, kuriame gausu ne tik omega 3 riebalų rūgščių, bet ir vitaminų, ypač riebaluose tirpių A ir D, mineralų. Žuvies patiekalus reikėtų valgyti bent tris kartus per savaitę, ne mažiau kaip po 200 gramų per dieną.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad minimomis naudingosiomis savybėmis pasižymi, su nedidelėmis išmitimis, tik jūrų žuvys.
Lietuvoje net apie 54 proc. mirties priežasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos. Šie skaičiai kalba patys už save. Turime suprasti, kad mūsų sveikata – mūsų pačių rankose. Sveika mityba – tai tik pirmas nedidukas žingsnis į sveikesnį pasaulį, bet ligas lemia gausybė veiksnių. Todėl svarbu vengti streso, kontroliuoti svorį, netingėti pasivaikščioti, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, gyventi aktyvų, visavertį gyvenimą, kuriame darbą turi keisti poilsis. Išmokite atsipalaiduoti šiame beprotiškai skubančiame pasaulyje.
Pusryčiams tiktų liesos mėsos ar žuvies sultinys su įvairiomis kruopomis, išskyrus soras, perlines bei miežines kruopas.
Prie sriubos – vakarykštė ruginė ar kvietinė duona.
Silpna žalioji ar kitokia arbata, bandelės, sausainiai (neriebūs).
Priešpiečiams įvairios geltonos ar žalios spalvos daržovių salotos, vienos daržovės: žiediniai, baltagūžiai, briuselio kopūstai, brokoliai, pomidorai, agurkai, morkos, burokėliai, aguročiai, moliūgai.
Taip pat tinka uogos ir vaisiai – braškės, žemuogės, avietės, obuoliai, kriaušės, mandarinai, apelsinai.
Pietums puikiai tinka liesos žuvies bei mėsos gaminiai: viščiukai, kalakutiena, virta neriebi jautiena, triušiena, jūros lydeka, ledžuvė, menkė, neriebus garnyras bei daržovių salotos.
Gėrimai: arbata, sultys.
Vakarienei – lengva, vegetariška sriuba, pagaminta iš įvairių daržovių, kruopų.
Prie sriubos bandelė, arbata.
Jei vis dėlto jaučiatės alkani, papildykite savo racioną jau minėtais vaisiais bei daržovėmis.
Dauguma mūsų esame išbandę bent kelias dietas ir ne kartą nusivylę jų rezultatu. Taip, dietos veikia. Tačiau vos tik nustojus jų laikytis, numestas svoris grįžta su kaupu. Tuomet puolame į paniką ir griebiamės dar drastiškesnių priemonių. Tačiau 2000-aisiais dietų pasaulyje įvyko persilaužimas – 30 metų gydytojo Pjero Dukano (Pierre Dukan) populiarinta dieta išpopuliarėjo visame pasaulyje. Kodėl? Atsakymą rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiau1997 m. vasario mėn. nutariau pasitikrinti sveikatą poliklinikoje, nors maniau...
Skaityti daugiauSergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymas neveiksmingas, jei netinkamai parinkta mityba. Dieta - tai dalis gydymo. Ji turi būti parinkta taip, kad nekristų svoris, nesutriktų medžiagų apykaita ir audiniai turėtų galimybę atsistatyti (regeneruoti). Įrodyta, kad tų pacientų, kurie laikosi rekomenduojamos dietos, būklė per operaciją ir po operacijos geresnė, jų organizmas geriau kovoja su šalutiniais poveikiais, kuriuos sukelia spindulinė, chemo- ir imunoterapija. Netinkamos mitybos problema iškyla tada, kai ligonis grįžta į namus ir jam tenka savarankiškai rūpintis savimi. Valgymas turi teikti ligoniui malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką, savijautą. Gražiai serviruotas stalas gerina nuotaiką ir apetitą. Dar senovės išminčiai teigė, kad maistas turi būti mūsų vaistai....
Skaityti daugiauArtėja neišvengiamas metų pabaigos švenčių maratonas. Pagrindinis šeimos ar draugų susibūrimų akcentas dažniausiai būna toks pats – skanus kaloringas maistas. Dažnas šiomis dienomis neišvengiame persivalgymo. Kartais atrodo, kad visą savaitę nieko kito beveik neveikiame, tik valgome! Medikai teigia, kad persivalgymas gali būti kenksmingas sveikatai, religija primena, kad persivalgymas – rimta nuodėmė. Kaip to išvengti per šventes? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite ir Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovais Dainiumi Kepeniu ir Sigita Kriaučiūniene. ...
Skaityti daugiauCeliakija ir pasveikimas, kad ir kaip gaila, – du nesuderinami dalykai. Tačiau sergantysis gali visiškai gerai jaustis, jei griežtai laikosi dietos ir visiškai nevartoja produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno. 100 mg gliuteno turinčio produkto arba 1/6 arbatinio šaukštelio kvietinių miltų gali sukelti liūdnus padarinius. ...
Skaityti daugiauMaisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną, net nieko neveikiant, mūsų organizmas „degina“ kalorijas, kurios yra gaunamos iš suvartojamo maisto. Persivalgant ar per mažai valgant, svoris, net to nesiekiant, kinta. Kaip tiksliai apsiskaičiuoti paros energijos poreikį? Iš kokių maisto medžiagų turi susidaryti suvartojamos kalorijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakinėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauTie, kurie svajoja vasarą prie ežero ar pajūryje atrodyti itin gražūs, turėtų pradėti keistis jau dabar, prasidedant pavasariui. O jų yra daugybė – kartais net atrodo, kad gyvename šalyje, kur visi, o ypač visos, nuolat bando suliesėti ir nežino kaip. Kur gi tas stebuklingas receptas? Deja, jo nėra. Geriausias būdas būti sveikiems ir gražiems – reguliariai mankštintis ir visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. Žinoma, šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai rinksis greitesnę priemonę – liekninamąją tabletę. Tad svarbu žinoti, ką ir kodėl vartojame.Tačiau atsiminkite, kad maisto papildai yra tik pagalbinė priemonė....
Skaityti daugiau„Reikia pasirūpinti savo figūra“, – sako sau dažnas prieš atostogas. Ir dauguma nieko nedaro. Suprantama, juk per savaitę įveikti maratono atstumą ant bėgimo takelio ir badauti visas septynias dienas nėra lengva....
Skaityti daugiauGyvuoja įsitikinimas, kad bulvių ir miltinių metant svorį negalima valgyti. Jų nerasite nei vienoje įprastoje lieknėjimo dietoje. Tai dietų mitas, kurį šiandien sugriaus sveikos mitybos specialistė, “Sulieknėk sveikai” vadovė Vaida Kurpienė. Ji sako, kad valgyti bulves ir mitinius, angliavandenių kupinus produktus, tikrai galima, tačiau svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauApie jogą rašėme jau ne kartą. Tikėtina, kad nemažai skaitytojų ir patys praktikuoja. Šiame numeryje kviečiame sužinoti daugiau apie vieną iš svarbių jogos praktikavimo elementų – jogos mitybą. Norint, kad jogos treniruotės būtų veiksmingos, bent iš dalies ir pasikonsultavus su gydytoju atsižvelgti į šias mitybos gaires yra labai rekomenduojama. ...
Skaityti daugiauAntsvorio turi 25 proc. suaugusiųjų vyrų ir 30 proc. moterų. Nepageidaujamiems kilogramams ypač nepakančios moterys, nors šiuolaikiniai įvaizdžio standartai tokie pat negailestingi ir stipriosios lyties atstovams. Ar galima lieknėti lengvai ir maloniai? Į šį klausimą atsakė medicinos centro „Jūsų šeimos klinika“ gydytoja reabilitologė Vaida RAICEVIČIENĖ....
Skaityti daugiauDaugelis žmonių šventai tiki, kad mėsa - niekuo nepakeičiamas maistas. Nenuostabu - gyvename šiauriniame krašte ir tikrai atrodo, kad sunku būtų prasimaitinti be mėsos ir žuvies. Ir nors Lietuva - didžkukulių su spirgučiais kraštas - ir čia, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių palieka “plėšrūnų” gretas, nors prieš dešimtmetį doras vegetaras Lietuvoje tikrai buvo retenybė....
Skaityti daugiaukaip tapti lieknesniam bei sveikesniam, gali patarti ir astrologai. tai taisyklės,...
Skaityti daugiauLaikantis dabar labai populiarių dietų labai svarbu nepamiršti sveikos mitybos principų. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę