){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gaila, kad pas mus beglobių gyvūnų problemos sprendžiamos taip necivilizuotai. Išsivysčiusiose šalyse veikia specialios veterinarijos gydytojų brigados, kurios rūpinasi benamių gyvūnų skaičiaus reguliavimu ir užkrečiamų ligų prevencija - gaudo juos, kastruoja ir skiepija. Pas mus, deja, iki to dar labai toli - benamiai paprasčiausiai naikinami, t.y. žudomi, ir dažnai tai daroma pačiais barbariškiausiais būdais. Užsienio spaudoje pasirodo vis daugiau straipsnių, atliekami išsamūs tyrimai apie naminių gyvūnų vietą žmonių gyvenime, tiriamas bendravimo su gyvūnais poveikis įvairiausiomis ligomis sergantiems žmonėms ir visų šių tyrimų rezultatai - tik teigiami. Juk daugelyje šalių netgi nuteistiesiems kalėjimuose leidžiama laikyti kameroje kokį nors gyvulėlį, nes toks bendravimas slopina agresiją, pagerina net užkietėjusių banditų tarpusavio santykius. Todėl, žinoma, ketinimas priglausti savo namuose benamį gyvūną yra sveikintinas. Žmogus taip padės ne tik šuneliui ar kačiukui, bet ir pačiam sau.
Reikia nepamiršti, kad šunys ir katės serga daugeliu užkrečiamų ligų, kurios pavojingos ir žmogui. Benamio gyvuliuko organizmas išsekęs nuo bado ir šalčio, imuninė sistema labai nusilpusi ir bet koks užkratas prie jo lipte limpa. Didžiausią pavojų kelia kirminai ir grybelinė liga - mikrosporija. Mikrosporija šunys užsikrečia palyginti retai, pagrindinis platintojas yra benamės katės. Šiaip jau mikrosporijos sukėlėjų pilna visur, tačiau suserga, kaip minėjau, tik išsekę gyvūnai, kurių imuninė sistema nusilpusi. Atpažinti mikrosporija užsikrėtusį gyvūną nesunku - kailiukas aplink ausis, ant snukučio ir letenėlių būna išplikęs, matosi šašai ir tamsios dėmės. Tačiau ir tokį nelaimėlį veterinarijos gydytojas gali išgelbėti.
Apskritai bet kokio gyvūno kailis - patikimiausias “diagnostinis prietaisas”. Jeigu kailiukas tankus, žvilgantis, sveikas - tikimybė, kad gyvulys kuo nors serga, lygi nuliui. Bet vis tik nepatarčiau gyvūnėlio iš gatvės tučtuojau neštis namo, o tuo labiau glausti prie veido ar net bučiuoti, kaip kartais daro vaikai. Benamį, kurį nusprendėte priglausti, geriausia būtų nešti tiesiai į artimiausią smulkių gyvūnėlių gydyklą. Ten gydytojas visapusiškai jį ištirs - patikrins širdies ir kitų organų darbą, o radęs kokią ligą, paskirs gydymą: jeigu jūsų būsimasis augintinis turi ektoparazitų (blusų ir kitų vilnos gyvių), paskirs priemonių jiems naikinti, skirs antihelmintikų (vaistų nuo kirminų), jų galima, aišku, ir patiems nusipirkti veterinarijos vaistinėse, bet svarbu tiksliai žinoti gyvūnėlio svorį, antraip vaistai gali ir pakenkti, ypač jeigu jis labai išsekęs.
Po vizito pas gydytoją labai svarbu kuo geriau buvusį benamį prižiūrėti. Šerti reikia tik pačiais kokybiškiausiais produktais - šviežia mėsa, žuvimi, varške, kiaušiniais. Tik svarbu neperšerti. Ilgai badavęs, nusilpęs organizmas nepajėgia iškart sudoroti daug maisto. Net ir prie gero gyvenimo reikia pratinti pamažu. Pas mus dažnai atveda žmonės tokių pacientų - surijo išbadėjęs šuo kilogramą mėsos arba kačiukas išlakė litrą pieno, ir prašom - mirtimi vaduojasi. Todėl šerti reikia kokybišku maistu, dažnai ir po truputį.
Ypač gera buvusio benamio priežiūra reikalinga tam, kad jį po 2-3 savaičių būtų galima paskiepyti. Sutvirtėjęs organizmas geriau reaguoja į vakciną, mažesnė komplikacijų tikimybė ir įgyjamas imunitetas patikimesnis.
Tolimesnė priglausto gyvūno priežiūra niekuo nesiskiria nuo įprastinės. Svarbiausia, žinoma, tinkamai šerti. Dažnai šeimininkai, patys to nesuprasdami, tiesiog lėtai nuodija savo numylėtinius, o paskui moka už gydymą ir sielvartauja, matydami gyvūnėlio kančias. Juk gamtą mes todėl ir pavergėme, kad žmogus - ištvermingiausias gyvulys pasaulyje. Žmonės dėl pigumo perka kepenines ir kitokias dešras, o juk tai ir šuniui, ir katei tikras nuodas. Jų skrandis, kepenys, kasa ir kiti organai tiesiog nepajėgia susidoroti su tokiais druskos ir aštrių prieskonių kiekiais. Stambaus, visiškai sveiko šuns dienos racione gali būti ne daugiau 1.5-2 g druskos. O katinui druskos negalima duoti visiškai. Absoliučiai negalima dėti šunims ir katėms į maistą jokių gyvulinių riebalų (taukų, sviesto, margarino). Kepenims ir kasai tai lėta mirtis. Naudingas yra tik aliejus ir žuvų taukai - nedideliais kiekiais (nuo 4-5 lašų iki 1 arb. šaukštelio). Neklausykite, ką suokia reklamos - sausas ir konservuotas maistas tinka tik iš bėdos. Jis nepakenks kelionėje arba tais retais atvejais, kai visiškai nėra laiko. Šerdami gyvūną vien tokiu maistu, tikrai labai sutrumpinsite jo gyvenimą.
Šerti reikia natūraliu maistu - avižinėmis ir miežinėmis košėmis, dėti daržovių ir, žinoma, duoti pakankamai mėsos. Mėsą geriau truputėlį apvirti arba apiplikyti karštu vandeniu. Galima sudėti tiesiai į baigiančią virti košę. Pigu ir sveika šerti subproduktais - tinka jautienos plaučiai, kepenys, širdis. Tik jokiu būdu negalima duoti kiaulienos - net ir liesa kiauliena pernelyg riebi gyvūnui. Iš visų subproduktų jokiu būdu negalima šerti šunų ir kačių tik inkstais - nuo juose susikaupusių nuodingų medžiagų šunims prasideda viso organizmo intoksikacija, o katės suserga akmenlige ir šlapimo takų uždegimais. Taip pat negalima kačių lakinti pienu - jų skrandžiuose nėra fermentų, virškinančių šį produktą. Katėms galima duoti tik varškę, kefyrą, rūgpienį ir kitus neriebius pieno produktus. Taip pat svarbu žiūrėti, kad suaugusios (vyresnės nei 1 metų) katės maiste visiškai nebūtų magnio - nuo jo taip pat gresia akmenligė ir kitos ligos. Natūraliuose produktuose magnio kiekis yra minimalus, tačiau perkant sausą ir konservuotą maistą svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį.
Dar vienas tikrai mirtinas “skanėstas” - tai visų rūšių saldumynai - cukrus, sausainiai, saldainiai, šokoladas ir kt. Nuo jų ne tik genda dantys, bet ir nepataisomai žalojamos kepenys, kasa ir kiti organai.
“Štai, - baigdamas pokalbį sako gydytojas, - vienos viešnagės metu kolegos Anglijoje padovanojo man visą krūvą spalvotų lipdukų su užrašu: “Šuo ne Kalėdoms, šuo - gyvenimui”. Labai svarbu visiems įsidėmėti, kad gyvūnėlis - ne vienkartinis žaisliukas ir kad jis vienodai kenčia tiek nuo žmogaus žiaurumo, tiek nuo neprotingos meilės”.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę