){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvienuose namuose rasime bent dešimtį skirtingų valymo priemonių, pradedant paprasčiausiu indų plovikliu ir baigiant dulkių siurblių priežiūrai skirtais skysčiais. Alergija buitinės chemijos priemonėms laikoma bene „perspektyviausia“, alergenų šimtai, bet jų vis daugėja ir pavojingiausios – jose esančios sintetinės medžiagos.
Bene dažniausiai alergiją sukelia skalbimo milteliai, o kaltos jų veikliosios vadinamosios paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM). Jos veikia svarbiausių fermentų aktyvumą, baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitą. Ypač agresyvios anijoninės PAM. Jos ne tik sukelia alergiją, bet ir kaupiasi smegenyse, kepenyse, kituose organuose, veikia kaip nuodai. Pavyzdžiui, smegenyse nusėda 1,9 proc. ant odos patekusių PAM, kepenyse – 0,9 proc. ir t.t. Beje, šias medžiagas sunku išskalauti, daugiausia jų lieka natūraliuose audiniuose.
Labai dažnai nepalankus priemonių poveikis pasireiškia įkvėpus aerozolio, miltelių ir t.t. arba tiesioginio kontakto su oda metu. Alerginis kontaktinis dermatitas – dažniausias rankų odos pažeidimas: atsiranda raudonų dėmių, įtrūkimų, pūslių ir kt. Dėl nepalankaus šių priemonių poveikio dažnai esame kalti patys: nesilaikome gamintojo nurodytų gaminio naudojimo instrukcijų.
Kita priežastis – nepašaliname priemonės, pvz., nepakankamai gerai išskalaujame skalbinius, o likusios priemonės dalelės dirgina odą.
Skalaukite karštesniame vandenyje ir daug kartų. Jei skalbiate rankomis, skalauti būtina ne mažiau nei 5–6 kartus.
Tą patį galima pasakyti ir apie indus: kiekvieną puodelį ar lėkštelę skalaukite po tekančiu vandeniu ne mažiau nei 30 sekundžių, antraip dalis plovik-lio pateks į skrandį.
Be abejo, yra žmonių, kuriems joks skalavimas nepadės, jie gali pradėti čiaudėti vos įžengę į namus. Vienintelė taisyklė jiems: vengti alergiją sukeliančios priemonės ir vėdinti, vėdinti, vėdinti patalpas.
Bene liūdniausių pasekmių gali sukelti oro gaivikliai. Net jei nesate alergiški, purkškite juos ne į viršų, bet į apačią, kad kuo mažesnis aerozolio kiekis būtų kvėpavimo takų lygyje.
Džiaugiatės, kad nevargina anksčiau išvardintos problemos, tačiau jūsų rankų oda sausa, šerpetoja, o nagai lūžinėja? Nė neabejokite, tai – buitinės chemijos poveikis. JAV alergijos akademijos dermatologai parengė keletą patarimų, padėsiančių jo išvengti.
• Esant net minimaliam odos sudirgimui, venkite kontakto su skalbimo milteliais, muilu, indų plovikliu ir t.t., namų ruošos darbus atlikite mūvėdami pirštines.
• Jei po kontakto su buitinės chemijos priemonėmis aplink nagus esanti oda paraudo, patepkite bespalviu jodo tirpalu. Išvengsite uždegimo, oda greičiau pasveiks.
• Iš ryto patepkite rankų odą rankų kremu (galite įsigyti net specialių apsauginių kremų), tai darykite po kiekvieno kontakto su vandeniu.
• Stebėkite, nuo ko sudirgsta oda, ir venkite tos priemonės.
• Naudokite hipoalergines priemones. Prekybos cent-ruose prie šių priemonių pažymėta „tinka alergiškiems žmonėms“. Tačiau turėkite galvoje, jog toks užrašas nėra garantas, kad alergija tikrai nepasireikš.
• linijiniai alkilbenzeno sulfonatai (LAS)
• alkilsulfonatai
• alkilsulfatai
• sočiųjų alkoholių sulfatai
• etoksilo ir sulfo- riebieji alkoholiai ir kt.
• terpentinas
• amoniakas*
• chloras*
• mineraliniai aliejai
• nikelis
• chromas
• arsenas
• rauginės medžiagos
• dažikliai
• lakas
• insektofungicidai
• bakelitas
• formalinas
• šlapalas
• epoksidinės dervos
• detergentai
• aminobenzolis
• chlorbenzolis
• bromo junginiai
• hidrochinonas ir kt.
* Amoniakas ir chloras ne tik dažnai sukelia alergines reakcijas, bet ir veikia toksiškai. Nenaudokite šių priemonių ten, kur yra mažų vaikų.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę