Pasyvus namas – tai mūsų ateities namas. Panašius šūkius girdėti teko tikriausiai ne vienam. Nežinia, ar visi jie, paklausti, kas yra ir kuo nuo įprastinių skiriasi pasyvieji namai, turėtų atsakymą. Pirmieji tokie būstai prieš daugiau nei dvidešimtį metų pasirodė Vokietijoje, o šiandien tokį rasti ar pasistatyti galima ir Lietuvoje.
Sumažinti energijos suvartojimą naudojant tik vėdinimo sistemą – toks buvo pasyvaus namo standarto sukūrimo tikslas. Trumpai tariant, pasyviu vadinamas namas, kuriam reikia labai nedidelio energijos kiekio patalpoms šildyti ar šaldyti, karštam vandeniui paruošti ar buitiniams prietaisams prijungti. Toks namas sunaudoja vos ne dešimt kartų mažiau energijos nei įprastinis, todėl reikšmingai sumažina išlaidas. Be to, pasyviuose namuose išsaugomas sveikas mikroklimatas, kadangi į vidų nuolat teikiamas grynas filtruotas oras. Galiausiai toks gyvenamasis namas per metus į aplinką išmeta beveik 3 kartus mažiau anglies dvideginio nei tradicinis.
Daugiau apie pasyvius namus kalbamės su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriumi Aidu Vaičiuliu.
Trumpai ir aiškiai – kas yra pasyvus namas?
Labai paprastai sakant, pasyvus namas yra namas, vartojantis labai mažai energijos ir turintis gerą mikroklimatą.
Kiek kainuoja pastatyti tokį namą ir per kiek laiko jis atsiperka?
Daug kas nori skaičiuoti, kiek namas kainuoja ir kada atsiperka, tačiau namas niekada neatsiperka, jo vertė beveik visada krenta, kadangi jis dėvisi. Mes galime skaičiuoti tik skirtumą tarp įprastinės statybos būdo ir energiškai efektyvaus.
Pagal statistiką, pastatyti pasyvų namą yra nuo 2 iki 20 procentų brangiau nei įprastinį (Lietuvoje – 6–12 proc.). Bet šį pabrangimą reikia lyginti su tuo, koks efektas gaunamas, kiek mažiau sumokama už šildymą. Jei šildymo kainą sumažiname 5–8 kartus, tai tas kelių procentų skirtumas labai greitai ištirpsta namo savininko naudai.
Ar gyvenant pasyviame name žiemą reikalingas šildymas, o karštą vasaros dieną vėsinimas?
Išvengti šildymo ar vėsinimo neįmanoma, ypač Lietuvoje, kadangi mūsų klimato juostoje yra laikotarpių, kai reikia daug šildytis ir laikotarpių, kai reikia vėsintis.
Pagal pasyvaus namo standartą, pastatas turi sunaudoti energijos ne daugiau kaip 15kWh kv. metrui per metus (apie 6,5 lito kv. metrui, įprastinio būsto būna apie 51,5 lt/kv.m – aut.past) . To galima pasiekti tik viską atliekant kokybiškai, profesionaliai, o ne savadarbiškai ir įprastais būdais. Prieš pradedant statyti būtina išsiaiškinti užsakovo gyvenamojo ploto poreikius, kad architektas galėtų suprojektuoti tinkamą namą. Jau pastačius ar pradėjus statyti namą per vėlu – norimų tikslų pasiekti nebepavyks, nebent pastatytą namą iš karto atnaujintume.
Ar architektai turi kūrybinės laisvės, kurdami pasyvių namų dizainą, išvaizdą, ar yra tam tikrų apribojimų?
Laisvė yra visiška, skirtumas yra tik kaina – kuo paprastesnė architektūra, tuo lengviau ir pigiau pasiekti energetinį efektyvumą. Lietuvoje yra netgi bažnyčia, kurios išlaikymas kainuoja tiek pat, kiek dviejų kambarių buto Vilniuje. Stereotipą, kad kūrybinė laisvė yra apribota, sukūrė galbūt patys architektai, nežinantys ir nesidomintys, kaip realizuoti savo kūrybines tokiu atveju. Be abejo, sudėtingesnis projektas reikalauja daugiau pastangų – kuo daugiau lūžių, atitvarų sienose, tuo daugiau reikia sprendimų, kadangi lūžių taškuose yra pagrindiniai šilumos nuostoliai. Pvz., daugiau šalčio taškų bus šešiakampiame rombe nei kvadrate, kadangi jame kampų daugiau.
Pasyvūs namai prisideda ir prie sveikatos gerinimo?
Pasyvus namas yra tiesiogiai susijęs su sveikata. Kokybiškai pastatytame pastate mikroklimatas yra daug geresnis (dėl keliamų reikalavimų kokybei), o tokiame žmogus yra daug sveikesnis. Pasaulyje buvo atlikti ir tyrimai, kuriais nustatyta, kad žmonėms, nuolat gaunantiems pakankamą deguonies kiekį, mažesnė net cukrinio diabeto rizika.
Šiandien viena iš problemų yra namų atnaujinimas, nes, užsandarinus pastatą ir nepadarius vėdinimo sistemos, atnaujintuose pastatuose atsiranda pelėsių. Jie ne tik blogai atrodo, bet ir labai kenkia sveikatai. Nediegiant vėdinimo sistemos, klausimas nėra, bus ar nebus pelėsis, klausimas – kada jis bus. Jei patalpos sandarios, turi būti ir vėdinimas.
O kokia situacija yra Lietuvoje?
Lietuva yra viena iš ambicingiausių šalių perkeliant Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinę teisę. Pasaulyje pastatai vertinami neatsižvelgiant į tai, ar jie išpildė formalius reikalavimus, bet ar yra kokybiški, ar ne. Nepriklausomi ekspertai reikalingi tam, kad būtų išsaugotas objektyvumas. Mūsų valstybėje nėra sukurta trečios šalies vertinimo (nepriklausomo vertinimo sistema), todėl naudojamos pažangiausios pripažintos: „Passivhaus“, BREAM ir kitos. Na, o pasyvių namų perspektyvos Lietuvoje priklauso tik nuo mūsų pačių.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę