){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norvegai įsitikinę, kad puikią savijautą lemia paties žmogaus gebėjimas saugoti ir tausoti sveikatą. Žinoma, galima teigti, kad norvegų finansinės galimybės yra daug didesnės nei lietuvių, ir sveikata jie gali rūpintis kur kas daugiau nei mes. Tačiau puikios savijautos paslaptis slypi gana paprastuose, bet esminiuose dalykuose. Norvegų gyvenimas yra daugiau orientuotas į paprastą gyvenimą kaime nei miestietišką prabangą. Norvegija gali didžiuotis įspūdinga gamta, tyru oru, švariu vandeniu, t. y. aplinka, kuriai skiriamas išskirtinis dėmesys ir įsitikinimas, kad, mylėdamas ir tausodamas aplinką, pirmiausia tausoji ir myli save. Nuosava trobelė atokioje gyvenvietėje, kurioje praleidžiamos poilsio dienos ar atostogos, – beveik kiekvienos norvegų šeimos būtinybė. Didžiąją laiko dalį norvegai praleidžia gryname ore. Taip pat neatsiejama kasdienybės dalis: šiukšlių rūšiavimas, nereikalingo vartojimo mažinimas, grūdinimasis, aktyvus sportas. Miestuose, gyvenvietėse, aikštelėse šalia greitkelių, net ir atokiausiose vietovėse spindi švara, greitkeliai nuolat valomi, kalnai prižiūrimi, į po kalnais esančius ilgus tunelius oras ne tik pučiamas specialiais ventiliatoriais, bet ir atnaujinamas, oro teršalai išsiurbiami per tam skirtas angas. Kasdien gaunami laikraščiai primena priduoti kartoną, skardines, plastmasinius butelius, tausoti aplinką, taupyti vandenį. Rūpindamiesi vaikų sveikata, vaikų darželius ir mokyklas rengia tik iš ekologiškų medžiagų, žaislai čia taip pat ekologiški, saugūs ir patikimi. Norėdami gyventi sveikiau, pirmiausia pradeda nuo rūpinimosi aplinka, kurioje gyvena.
Kad galėtų aktyviai leisti laisvalaikį, norvegai pirmiausia rūpinasi savo saugumu ir patogia apranga. Jų apranga, rodos, niekuo neišsiskiria, tačiau apranga ir avalynė pritaikyta aktyviam gyvenimo būdui. Todėl vienas pagrindinių norvegų posakių – „Nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai!“. Lapkričio mėnesį trumpomis rankovėmis sutikti norvegai gerokai stebino, taip pat nuostabą kėlė ir pakankamai lengva vaikų apranga, nors oro temperatūra rodė + 10°C. Apranga išties pritaikyta aktyviam gyvenimo būdui, leidžianti judėti, jaustis patogiai ir šiltai. Vaikai bet kokiu oru leidžia laisvalaikį lauke, džiaugiasi lietumi, žaidžia futbolą, važinėjasi dviračiais, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis. Prie kiekvieno namo ar sodybos neretai tenka išvysti batutą. Vaikų darželiuose kiemai, kuriuose didžiąją laiko dalį praleidžia vaikai, ypatingo įspūdžio nekelia, tačiau vaikai turi visas sąlygas nuolat judėti. Fizinis aktyvumas šioje šalyje ypač vertinamas. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas vaikų fizinės sveikatos lavinimui, grūdinimui, taip pat ir saugumui, kad vaikai galėtų nevaržomai judėti, lakstyti, sportuoti. Saugumo priemonės pakankamai paprastos ir gerai žinomos, apie jas norvegams priminti tikrai nereikia, – tai atšvaistai, šalmai, apsaugos. Kartu su vaikais sportuoja auklėtojai, organizuojamos iškylos į kalnus, prie upių. Futbolo treniruotės ir varžybos vyksta gryname ore, netgi pliaupiant didžiausiam lietui. Tėvai niekada nepalieka vaikų, jei susiruošia slidinėti, pasivažinėti dviračiais ar kitaip aktyviai leisti laisvalaikį.
Sunku apibrėžti norvegų virtuvę, nes ji gana įvairi, tačiau dauguma patiekalų Norvegijoje valgomi šalti, pavyzdžiui, sumuštiniai su jūros gėrybėmis, žuvimi, sūriu, kumpiu. Vaikų darželiuose taip pat dažniausiai tiekiami šalti užkandžiai. Čia populiarios sumuštinių dėžutės bei gertuvės. Šiltas maistas dažniausiai valgomas 18 val. Ilgiau pabuvoję kitataučiai dažnai kelia klausimą: ar sveiki tokie mitybos įpročiai, ypač vaikams? Norvegai nesureikšmina maisto gaminimo, virimo, kepimo, todėl dažnai linkę rinktis šaltuosius užkandžius. Žinoma, vertindami sveiką gyvenseną, mieliau renkasi ekologiškus produktus. Didžioji dalis norvegų gyvena nuosavuose namuose, todėl turi galimybę patys auginti daržoves, vaisius. Žuvis populiari visoje Norvegijoje. Daugelį metų norvegai garsėja žuvų gausa savo šalyje, aplink esančiose jūrose. Žvejyba taip pat neatsiejama norvegų gyvenimo dalis. Žuvies turguose gausu įvairiausių rūšių žuvies: rūkytos, džiovintos, sūdytos, marinuotos. Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, net pačioje mažiausioje, įmanoma įsigyti žuvų taukų, kurie Norvegijoje laikomi vaistu nuo visų ligų, Norvegai turi ir nacionalinį sūrį – saldų rudąjį ožkų sūrį. Vaikai saldumynus valgo dažniausiai tik savaitgaliais ir per gimtadienius, rūpindamiesi jų sveikata, tėvai saldumynų kiekį vaikams riboja.
Norvegai niekada niekur neskuba, vertina poilsį, ramybę ir privačią savo erdvę, patogumą. Dažnai jie apibūdinami kaip individualistai, kurie nelaiko savęs artimai bendraujančiais, reiškiančiais jausmus. Ypač tai pastebima jų bendravime su kitataučiais, kurie norvegus stebina neatsakingu požiūriu į aplinką, kultūrą, įstatymų laikymąsi. Norvegai stengiasi gyventi ir kurti saugią aplinką, kurioje jie jaustųsi puikiai.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę