Pirmoji ir pagrindinė gudrybė, kad jūsų namai būtų nuolatos tvarkingi ir švarūs, o po tvarkymosi jums netektų be jėgų kristi į lovą tvarkai paaukojus savaitgalio dieną, užuot, laisvą laiką skyrus šeimai ir pramogoms, – tvarkytis reikia nepervargstant, trumpai ir reguliariai. Kiekvieną dieną konkrečiu metu tvarkymuisi skirkite po penkiolika minučių ir atlikite po vieną konkretų darbą, žinoma, skambant muzikai, šokio ritmu. Tiesa, yra keli darbai, kurie reguliarūs ir atliekami bent kas antrą dieną: dulkių valymas ir grindų siurbimas, o kitoms dienoms palikite vis kitą nesutvarkytą namų kampą. Taip namai nuolatos bus tvarkingi, ir jums nereikės visų darbų atlikti per vieną dieną. Juk pripažinkime, kai vienu kartu norime sutvarkyti visus namus, dažnai paskutiniai kambariai, kuriuos tvarkome, lieka ne iki galo „sužiūrėti“, o ir pati ruoša į pabaigą tampa lyg akmuo po kaklu. O kur dar „didieji“ darbai, kurie užima nemažai laiko, yra sunkūs ir varginantys: kilimų, baldų valymas, užuolaidų skalbimas ir t.t. Neverta net tikėtis, kad visus šiuos darbus sugebėsite tinkamai ir kruopščiai padaryti per vieną dieną, juk laukia dar „eilinė“ ruoša: dulkės, veidrodžiai, grindys, vonia, tualetas... Išskirstykite „didžiuosius darbus“ atskiroms dienoms ir kas savaitę įveikite po vieną, tuomet jausitės ne tokie pavargę. Ir dar, nemažiau svarbus dalykas – kiekvieną kartą, susitvarkę kambarį, akimirkai sustokite ir pasigrožėkite pasiektu rezultatu, taip tvarkymasis asocijuosis tik su teigiamomis emocijomis, o likusį vakarą praleisite itin pakilios nuotaikos ir patenkinti savimi.
Specialistai nerekomenduoja namus tvarkyti vėlai vakare. Vakaras turi būti skirtas poilsiui ir šeimai, tai, pasak kai kurių specialistų, suvokia ir mūsų kūnas, todėl vakare tampa mažiau atsparus įvairiems teršalams, dulkėms ir t.t., o kur dar natūralus nuovargis. Todėl tvarkytis geriausia dieną ar popietę ir būtinai prie atvirų langų. Grynas oras padės išvengti nemalonumų dėl dulkių, kurios nori nenori pakyla besitvarkant. O juk šiuolaikinė visuomenė itin alergiška, tad kam be reikalo erzinti savo kvėpavimo takus. Beje, dar viena paprasta gudrybė, padėsianti tinkamai išvalyti minkštus baldus. Visi žinome, kad vien prasiurbti juos nepakanka, dulkės giliai įsisiurbia į audinį ir net galingiausias siurblys ne visuomet pajėgus jas iš ten iškrapštyti. Kviestis specialistus, kad išvalytų sausu būdu, – brangu. Todėl padėti sau galite priemonėmis, kurias visi turime namuose. Apklokite minkštus baldus audiniu, sudrėkintu vandeniu ir actu (litrui vandens – šaukštas acto) ir gerai „išvanokite“ sofai ar foteliui šonus. O jei norite, kad kojos kaskart džiaugtųsi ne tik minkštu, bet ir švariu kilimu, atskleisime dar vieną paslaptį: siurbkite ne tik išorinę, bet ir vidinę kilimo pusę.
Visi mes žinome, kad, tvarkydami namus, iš jų „išgyvendinam“ dulkes, dulkių erkutes, pelėsį. Todėl, norint nepatirti papildomų nemalonumų dėl susidūrimo su šiais nepageidaujamais namų palydovais būtina imtis tam tikrų atsargumo priemonių.
Pirmiausia, prieš tvarkydamiesi persirenkite, o baigę ruošos darbus drabužius dėkite tiesiai į nešvarių skalbinių dėžę. Beje, tuo metu, kai tvarkotės, po kambarius išmėtytus drabužius, patalus ir kitus medžiaginius daiktus (pliušinius žaislus ir kt.) sudėkite į spintas ar dėžes, kad dulkės ar pelėsiai ant jų nenugultų. Ypač alergiški žmonės, tvarkydami namus, gali užsidėti kaukes, parduodamas kiekvienoje vaistinėje. Labiausiai reikia saugotis kilimų, užuolaidų ir patalynės valymo, nes iš jų daugiausia įkvėpiama dulkių ir dulkių erkučių. Beje, kalbant apie kilimus, tai jie turi savybę išlaikyti drėgmę, tad, per dažnai valant juos šlapiu būdu, juose gali pradėti kauptis pelėsis, todėl geriau juos išsiurbti. Būtina siurbti ir čiužinius, ant kurių miegame, nes čia – rojus dulkių erkutėms. Tas pats pasakytina apie pagalves ir antklodes, kurias reikia skalbti bent kartą per mėnesį, specialistai pataria 60 laipsnių temperatūroje. Ir dar viena tiesa, kurią žinojo dar mūsų močiutės, dulkes reikia valyti drėgna šluoste, plunksninės šluostės kambarinių rankose gražiai atrodo tik filmuose.
Vanduo – geriausia priemonė
„Valymo priemonė yra viena vienintelė šiame pasaulyje, ir ieškoti jos nereikia. Tai paprastas vanduo, o visa kita yra tarša“, – sako gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė. Taip ne tik sutaupysite pinigų, atsisakę krūvos valymo priemonių, bet, pasak gydytojos, apsaugosite savo ir savo šeimos sveikatą. „Skaityti valymo priemonių etikečių neverta, nes ten nieko neparašyta, -– tvirtina A.Vaivarienė. – Visi cheminių priemonių gamintojai slepia valiklių sudėtį. Tiesa, ant kai kurių buteliukų galite pamatyti perspėjimą, raudoną paverstą kryžių, kuris reiškia, kad tai yra ėdri medžiaga, dirginanti akis ir kvėpavimo takus, tačiau kokios tai priemonės etiketėje neįvardyta.“ Pasak gydytojos, tais atvejais, kai paviršius labai nešvarus ar dėmėtas, į vandenį galima dėti taip pat kiekvienuose namuose randamų sodos, druskos ar citrinos rūgšties.
Na, o jei nenorite pasikliauti vien vandeniu ir ieškote koncentruotų valymo priemonių, pasak homeopatės, geriau rinktis ekologiškas ir saugias.
Tad jau laikas atsiraitoti rankoves ir imtis tvarkymosi darbų, o, juos pabaigę nepamirškite atsidaryti langų, jei to nepadarėte pradėję tvarkytis, – saulė ne tik pakels nuotaiką ir pripildys namus šilumos, bet tai nemažiau gera dezinfekuojamoji priemonė.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę