Sakoma, kad Danija – dviratininkų šalis. Prie kiekvienos parduotuvės, mokyklos ar visuomeninės paskirties pastato pamatysi specialių stovų dviračiams (kai kur jie net kelių aukštų) ir šimtus, tūkstančius prirakintų šių transporto priemonių. Čia niekas nesistebi pamatęs pedalus minantį kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele.
Dviratininkai laikomi lygiateisiais eismo dalyviais.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, taip ir Danijoje, šeimos turi bent vieną, dažnai – ir daugiau automobilių. Tačiau kiekvienam šeimos nariui būtina turėti savo dviratį. Kodėl taip yra?
„Dviratis – praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Juo važiuodamas pasportuoji, gali bet kur jį palikti“, – sakė vienos Danijos mokyklos direktorius.
Pusmetį Danijoje studijavęs lietuvis per atostogas nusipirko ir nusivežė dviratį – nebrangiai ir patogiai važinėja į aukštąją mokyklą. Ne taip dviračio taupumą vertinantieji juo žavisi kaip ekologiška transporto priemone, kurios parkavimas nekelia jokių rūpesčių.
Pasak Povilo, danai daugiau negu lietuviai skiria dėmesio savo sveikatai. Meilė dviračiui – viena šio dėmesio išraiškų. Kita – pomėgis laisvalaikiu bėgioti parkuose. Trečia – ekologiškas maistas. Jis brangesnis, bet nedaug. Mat ekologiškoms daržovėms taikomas mažesnis akcizas negu paprastoms, taip žmonės skatinami gyventi sveikiau.
Šeimas danai kuria vėliau negu Lietuvoje. Baigę vidurines mokyklas, jie neretai vyksta pasižvalgyti po pasaulį, grįžę ima dirbti, siekti karjeros, apsigyvena kartu neskubėdami tuoktis.
Kiek ilgėliau pabendravęs su danais pamatai, kad čia vyrų ir moterų teisės lygios. Šioje šalyje nieko nestebina, kad gimus vaikeliui jo priežiūros atostogas ima tėtis.
Dauguma danų dirba ne iš būtinybės išmaitinti šeimą, o dėl saviraiškos, galimybės pasijusti reikšmingam. Nors šeimos galėtų išgyventi iš vieno atlyginimo, tačiau nenorima likti namuose. Vis dėlto šeimos stengiasi gyventi taip, kad vaikams liktų pakankamai laiko. Rūpinimasis vaikais – abiejų tėvų pareiga.
Jaunieji danai, sulaukę 16 metų, dažnai palieka tėvų namus, nesitikėdami tolesnės tėvų finansinės paramos. Nemažai paauglių dirba laisvalaikiu. Beje, nors mokslas Danijoje nemokamas, turtingesni studijuoti dažnai išvyksta svetur, ypač į Didžiąją Britaniją, JAV.
Į Daniją studijuoti atvykusius lietuvius nustebina kiek kitoks jaunųjų danų požiūris į madą. Povilui susidarė įspūdis, kad ji ten diktatorė. 15-20-mečių stilius – vienodas. Jei džinsai sukišti į kelnes, taip vaikšto visi, jei džinsai nukarusiais šakymais – tai visų, vaikinų šukuosenos – su vašku ir želė pašiauštos, merginų – lankeliu ar kaspinais suimti plaukai. To Lietuvoje nepamatysi. Vyresni labiau žiūri patogumo ar prabangos.
Danai labai mėgsta alų. Tačiau nepamatysi žmogaus, geriančio gatvėje ar einančio su buteliu rankose.
„Jei Lietuvoje gatvėje sutinki besišypsantį žmogų – kažkas įtartina, o Danijoje tai įprastas vaizdas. Iš vakarėlio 3 valandą nakties miesto grįžti ramiai, jokio nesaugumo jausmo. Lietuvoje pamatęs kelis ateinančius vyrukus, nori pasukti kita gatve, kad nereiktų prasilenkti“, – sakė Povilas.
Pagyvenusieji Danijoje pastebi, kad čia pritapti sunkiau nei daugelyje kitų Europos šalių ar JAV. Įsidarbinti užsieniečiams sunku – tokia valstybes politika. Reikia darbo patirties ir mokėti danų kalbą, kas nėra lengva užduotis.
Kone nuo pat studijų Danijoje pradžios dirbantis Povilas pastebi, kad darbo patirties reikia tik formaliai. Norėdamas gauti darbą, vaikinas sakėsi Lietuvoje dirbęs valytoju, kitaip darbo ikimokyklinėje įstaigoje nebūtų gavęs. Tačiau jokių šio darbo įgūdžių neturėjęs, namie minimaliai besitvarkęs jaunuolis iš karto pabandė apsidrausti –darbdaviams pasakė, kad Lietuvoje, tikėtina, buvo kiti reikalavimai, todėl jis prašąs jam iš karto sakyti, ką daro ne taip, pasitaisys. Iš pradžių gavo pastabų, kad netinkamai išplovė tualetus, bet netrukus viską darė be priekaištų.
Povilas sakė, kad jaučiasi labai išdidus atsiėmęs kiekvieną algą. Mat, dirbdamas tik trečdaliu etato, jis uždirba gerokai daugiau negu pusantro etato krūviu dirbanti jo mama mokytoja Lietuvoje. Dar žino, jeigu gerai dirbs, paskambins bosas ir pagirs, skirs priedą prie atlyginimo. Grįžęs namo į svečius per Kalėdas jis mamai dovanų nupirko.... naują lovą.
Laiškanešiu Danijoje pusę metų dirbęs kitas lietuvis taip pat pastebėjo, kad danai labai tiksliai apskaičiuoja darbo krūvį ir įdėtą darbą. Užmokestis už laikraščių išnešiojimą daugiabučių namų kvartale ir individualių namų gatvėje labai skiriasi. Įvertinama net tai, kokie atstumai yra tarp aptarnaujamų namų. Vyriškiui kelių nuosavų namų šeimininkai net padovanojo buteliuką alkoholio, alaus ir šokoladų už tai, kad jis ir per sniegą spaudą atnešdavo į pašto dėžutę prie pat namo, o nepalikdavo prie gatvės. Esą jis to neprivalėjo daryti, nes takelis nebuvo nuvalytas.
Danijoje lietuviams krenta į akis, kad danai labai laikosi taisyklių. Pavyzdžiui, neiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, nors nevažiuoja nė vienas automobilis.
„Danai – labai patiklūs. Jei blogai jaučiuosi, turiu darbe pranešti, kad sergu, negalėsiu dirbti. Taip ir nutiko. Paskambinau. Sako, gerai, pasveikęs paskambink pasakyti, kada vėl pradėsi dirbti. Neprašė pristatyti jokių dokumentų, kad sirgau“, – pasakojo Povilas.
Į barą ar kavinę, paskaitas gali ateiti apsirengęs bet kaip, kad ir vien apatiniais drabužiais, niekas į tavo aprangą neatkreips dėmesio.
„Ekshibicionizmas neleistinas, o bet kokia apranga danų nenustebins. Vargu ar kas ką nors dėl jos leptels restorane ar bare. O jeigu taip nutiktų, lepteltų stipriai ir grubiai, gali kreiptis į administraciją. Nepakantusis gal net sulauks baudos“, – sakė studentas.
Pasak jo, danams nerūpi, koks tavo tikėjimas, tautybė – esi žmogus: „Danai visus vadina vardais, o ne pagal tautybę. Mes, penki lietuviai, gyvenome 2 kambarių bute, greta mūsų – estai, vietnamietis, rumunai. Kas nors paklaustas, su kuo važiavai namo, atsakytų: „Su Povilo kompanija“, bet ne „su lietuviais“. Taip niekada nepasakys“.
Povilas sakė, kad atvykusiam į Daniją produktų kainos jam sukėlė lengvą šoką, maisto produktai yra maždaug dvigubai brangesni negu Lietuvoje. Kai įsidarbino, jos nebegąsdina. Jis maistui per mėnesi išleidžia apie 1000 kronų*.
Bendrabučio kambario nuoma kainuoja 1000 kronų. Lietuviai dviejuose bendrabučio kambariuose gyvena penkiese. Tai nelegalu, kambaryje turėtų gyventi tik po vieną. Tačiau kol kas ši apgavystė nebuvo užfiksuota, o jaunuoliams vietos puikiausiai pakanka. Iš pradžių jie maistą gaminosi kiekvienas sau atskirai, nes kiekvieno skonis ir įpročiai – kitokie. Vėliau pastebėjo, kad gali kooperuotis, – taip ir lengviau, ir pigiau.
Dažnai įsideda maisto į paskaitas, kad per pertraukas nereikėtų pirkti – valgo ne vien sumuštinukus, kurie kainuotų po 22 kronas. Skaniau ir pigiau.
Bendrabutyje yra sporto salė. Ja lietuviai beveik neturi laiko naudotis, nes visi dirba. Jie yra vieni drąsesnių, kurie nusiskina vaisių nuo kieme augančių obelų ir kriaušių. Daugiau jų niekas neskina ir nerenka, nukritę supūna.
Lietuviai iš gimtinės vežasi sūrio, mėsos – labai apsimoka. Mėgstantieji grikius vežasi ir šių kruopų – Danijoje jos kitokios, be to, daug brangesnės. Makaronų, kuriuos mėgsta Povilas, vežtis neverta – mažas kainų skirtumas.
Parvykę į Lietuvą tautiečiai stengiasi būtinai čia nusikirpti ir susitaisyti dantis, mat odontologų ir kirpėjų paslaugos Danijoje labai brangios. Pavyzdžiui, priekinio danties kanalo išvalymas ir plombavimas kainuoja apie 1000 Danijos kronų. Nusikirpti ir pasidaryti įmantresnę šukuoseną Danijoje kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir bilietas skrydžiui į Lietuvą. Į mūsų šalį atvykę danai nesupranta, kaip čia gali būti taip pigu.
*1 Danijos krona – apie 0,64 Lt
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę