){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje žmones daugiausiai vargina uodai. Jų įkandimai dažniausiai būna nepavojingi, tačiau įkandimo vietą labai niežti, todėl besikasydamas žmogus gali užsikrėsti antrinėmis infekcinėmis odos ligomis. Įkandus uodui, į žmogaus organizmą gali patekti ligų sukėlėjų, jautresniems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos. Uodų įkandimas dažniau sukelia (ypač vaikams) vadinamuosius dilgėlinės tipo bėrimus: įkandimo vietoje atsiranda pūkšlė, oda parausta, paburksta, ją labai niežti.
Pats pavojingiausias – vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Tada patinsta, ne tik parausta oda įgėlimo vietoje, bet gali ištinti lūpos, gerklė, kvėpavimo takai, žarnyno gleivinė. Darosi sunku kvėpuoti, trūksta oro, dėl išsiplėtusių kraujagyslių krenta kraujospūdis. Sutrinka smegenų, vidaus organų apytaka.
Ne visada alerginė įgėlimo reakcija būna staigi. Kartais būna atvejų, kai alergija pasireiškia praėjus kelioms dienoms. Pavėluota reakcija pavojinga sveikatai, tačiau simptomai nebūna tokie ryškūs kaip ūminiu atveju.
Negydomas šokas visada baigiasi mirtimi. Vapsvos ir bitės nuodai gali sukelti mirtį dėl išplitusios alerginės reakcijos. Kasmet nuo alergijos miršta žmonių, tik neaišku kiek, nes Lietuvoje nėra oficialios statistikos. Kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60.
Jos išskiria skystį, kuris sukelia nemalonų odos perštėjimą, bėrimą. Skystis dirgina kūną, o įkandimų žymės dažniausiai būna grupinės, jas labai niežti.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima prie įgėlimo vietos pridėti leduką ar šaltą kompresą. Ledo gabalėlis, įvyniotas į audinį, taip pat padės, jei savo skystį išskyrė skruzdėlė.
Įgėlus vapsvai ar bitei, svarbu apžiūrėti, ar neliko geluonies. Jį galima ištraukti pirštais ir jokiu būdu negalima spaudyti. Nepadės ir užveržimai, nes spaudant nuodai greičiau išsiskiria. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Norint, kad patinimas greičiau pranyktų, prie žaizdelės, kaip minėta, reikia pridėti šaltą kompresą.
Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, kad reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių.
Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, galima tikėtis alergijos požymių. Tuomet reikia kreiptis į medicinos darbuotojus, kad parinktų tinkamą gydymą: skirtų vaistų nuo alergijos, suleistų adrenalino į raumenis.
Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį adrenalino švirkštą: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, pats turėtų susileisti vaistų ir taip laimėtų daugiau laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą.
Vaistinėse siūloma įvairių repelentų, kuriuose esančios cheminės medžiagos atbaido vabzdžius. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kam jie skirti. Perkant reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar preparatas skirtas apsaugai nuo uodų, ar padeda išvengti ir bičių įgėlimų.
Dabar galima įsigyti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams ar kūdikiams skirtų priemonių. Jomis purškiami vežimėlio kraštai, užuolaidos, o, jeigu jos skirtos kūnui, svarbu įsigyti saugią priemonę, kad būtų tinkama vaikui, nes jis gali, pavyzdžiui, palaižyti pateptą vietą. Norint efektyviai apsisaugoti nuo vabzdžių, reikia reguliariai pasipurkšti ar pasitepti. Ant kiekvienos priemonės pakuotės nurodyta, kiek valandų ji yra veiksminga.
Svarbu apsaugoti ne tik save, bet ir vaikus, tad jiems nereikėtų leisti lauke valgyti ledų, vaisių, taip pat vengti saldžiųjų gėrimų, nes jie gali privilioti vabzdžius. Reikėtų vengti ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių drabužių – šviesi vienspalvė apranga vabzdžiams yra ne tokia patraukli. Jeigu susiruošėte į iškylą, reikėtų apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, avėti batus. Vaikus reikėtų išmokyti atsargumo, jiems nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių. Nereikėtų leisti ragauti nukritusių vaisių jų neapžiūrėjus, nes ten gali būti įsigraužęs vabzdys. Vaikams nederėtų žaisti po medžiais, kur yra pūvančių vaisių, taip pat šalia avilių. Kvapai vilioja vabzdžius, tad rengdamiesi į gamtą žmonės neturėtų kvėpintis, naudoti kremų, kvapnių muilų, kosmetikos.
Nuo vapsvos ar bitės nėra jokių apsisaugojimo priemonių. Jeigu vis dėlto atskrido geliantis vabzdys, svarbu nedaryti staigių judesių. Mojavimas rankomis dažnai tik pakursto jų agresiją.
Jei vaikas nealergiškas, o vabzdys nėra labai nuodingas (kaip, pavyzdžiui, „juodoji našlė“), baimintis neverta. Štai kaip padėti vaikui.
Jei ausis pradeda tinti, kreipkitės į gydytoją. Jeigu nėra tokios galimybės, vaikui į ausį įlašinkite kelis lašus aliejaus; kad vabzdys žūtų. Kiek palaukęs vaikas tegul kelis kartus papurto galvą. Jei taip vabzdys neišlįs, vykite pas medikus.
Jei vaikas nurijo vabzdį, jo neištrauksite, bet jis be jokios žalos praeis visą virškinamąjį traktą. Tačiau, jei esate tikri, kad nurytas vabzdys nuodingas, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Natūrali vaiko reakcija – čiaudulys arba kosulys turėtų vabzdį pašalinti. Bet jei jis vis dar viduje, kreipkitės į medikus. Į vaiko nosį nekiškite jokių daiktų.
Atsargiai išimkite vabzdį pirštų galiukais (pincetas per daug pavojingas) ir praplaukite akį drungnu vandeniu.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę