){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors hemorojus žinomas nuo senų laikų, tačiau jo priežastys iki šiol lieka neaiškios. Vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis neabejotinai skatina hemorojaus simptomus, tačiau tai nėra būtina jo priežastis. Paradoksalu, bet viduriavimas taip pat gali būti prasidėjus hemorojui ar pabloginti ligos eigą.
Hemorojui atsirasti gali turėti įtakos keletas veiksnių:
• Paveldimumas
• Ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas
• Venų patologijos
• Sunkumų kilnojimas
• Nėštumas bei hormoniniai pokyčiai
• Vyresnis amžius
• Antsvoris
Hemorojumi dažniau serga vyrai ir nėščios moterys. Liga labai paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kur žmonės gyvena pasiturinčiai. Paprastai tokių žmonių mitybos tipas – vakarietiškas, maistas turi daug lengvai pasisavinamų angliavandenių ir mažai skaidulų.
Du pagrindiniai hemorojumi sergančių asmenų nusiskundimai – tai kraujavimas ir hemorojinių mazgų iškritimas.
Kraujavimas dažnai yra pirmas ligos simptomas ir pasireiškia nedideliu kraujo kiekiu, pasirodančiu tuštinimosi pabaigoje bei pastebimu ant tualetinio popieriaus, ypač pasituštinus kietomis išmatomis. Ligai progresuojant, daugiau kraujo būna praėjus kelioms minutėms po pasituštinimo. Kraujas šviesiai raudonos spalvos.
Ligai progresuojant, hemorojiniai mazgai iškrenta. Iš pradžių vidinis hemorojinis mazgas pasirodo išangėje po stipresnio stanginimosi ir pasituštinus iškarto sugrįžta. Vėliau tokį mazgą tenka gražinti ranka. Jau šiame etape jie gali iškristi ir sunkiau keliant, kosint ar čiaudint. Esant sunkiai stadijai, mazgai jau būna iškritę nuolatos, ir gleivinę nuolat traumuoja apatiniai drabužiai.
Nepriklausomai nuo laipsnio, ligai būdingos išskyros iš išeinamosios angos, odos skausmingumas ir niežėjimas aplink išangę.
Hemorojus nėra gyvybei pavojinga liga, gydant simptomai dažnai praeina per kelias dienas, tačiau jie linkę kartotis. Reikia nepamiršti, kad nesikreipiant į mus, medikus, o, leidžiant hemorojiniams mazgams dažnai ir gausiai kraujuoti, gali atsirasti mažakraujystė (anemija). Iškritęs hemorojinis mazgas gali įstrigti išangėje, sukeldamas skausmą.
Apžiūrėdamas išangę, gydytojas nustato, ar matomi hemorojiniai mazgai, taip pat ištiria išangę digitaliniu būdu (pirštu ištiria, ar apčiuopiami mazgai tiesiojoje žarnoje). Hemorojiniai mazgai apžiūrimi specialiu instrumentu – anoskopu. Taip pat atliekama rektosigmoidoskopija – specialiu instrumentu su šviesos šaltiniu apžiūrima ir giliau esanti tiesiosios žarnos dalis (patikrinama, ar nėra vėžio, polipų, uždegiminių ligų, dėl kurių gali kilti panašių simptomų).
Gydymas priklauso nuo stadijos.
I ir II stadijos hemorojiniai mazgai gydomi konservatyviomis priemonėmis, t.y. dieta (nevartoti alkoholio, aštrių prieskonių, kuo daugiau valgyti vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto – kruopų, rupios duonos, sėlenų), vengiant vidurių užkietėjimo (užkietėjus viduriams, daug sunkiau pasituštinti, stipriau stanginamasi, be to, standžios išmatos daugiau žaloja hemorojaus mazgus). Svarbi išangės higiena – reikia apsiplauti po kiekvieno pasituštinimo, tinka drungno vandens vonelės. Tai ne tik padeda palaikyti švarą, bet ir leidžia išvengti uždegimo, pabrinkimo. Naudingi dubens raumenis stiprinantys fiziniai pratimai.
Jei vyrauja išorinis hemorojus, per didelis švarinimasis gali pakenkti: dažnai plaunant išangės sritį su muilu, pašalinamas išorinis apsauginis odos sluoksnis, dėl to vaikštant hemorojaus mazgai dėl trinties daugiau žalojami. Norėdami to išvengti, patepkite kremu, pavyzdžiui, vazelinu, taip pat tinka bet kurie kiti hemorojui gydyti skirti kremai.
Jei šios priemonės neveiksmingos, taikomi sudėtingesni gydymo metodai:
• skleroterapija (aplink hemorojinius mazgus maitinančias kraujagysles suleidžiama specialaus tirpalo, užspaudžiamas jų spindis ir taip mažinamas mazgų prisipildymas krauju),
• guminės ligatūros (ant hemorojinio mazgo pagrindo uždedamas guminis žiedas ir mazgas po kiek laiko nukrenta).
Esant III – IV laipsniui, hemorojiniai mazgai operuojami.
Labai svarbi teisinga mityba. Subalansuota, gausi augalinių skaidulų, turinti mažai riebalų ir ne itin aštri dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą bei reguliarų išsituštinimą minkštomis, gerai susiformavusiomis išmatomis. Taisyklinga mityba mažiau dirgina žarnyno gleivinę, taip sumažinamas dirginimas analinėje srityje.
Reikšmės turi gyvenimo būdas. Nuolatinis sėdėjimas automobilyje, darbas biuro kėdėje skatina hemorojaus atsiradimą. Būtina atsikelti ir pajudėti. Pasivaikščiojimas, gimnastika, plaukimas ar važinėjimas dviračiu – geri būdai sportuoti. To negalima pasakyti apie šokinėjimą, tenisą, bėgiojimą ristele, nes tai papildomai apkrauna dubenį ir gali tik pabloginti būklę. Pasitaikius progai, lipkite laiptais ir nevažiuokite liftu, pasivaikščiokite. Judėkite, kai tik turite laiko.
Svarbu laikytis tinkamos higienos. Ji prasideda pasirenkant apatinius drabužius. Laikykitės principo, jog tik natūrali medvilnė jums tinka visu šimtu procentų. Medvilniniai drabužiai nedirgina odos, leidžia odai kvėpuoti, sugeria prakaitą.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra daugybė preparatų hemorojui gydyti. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti dažnai rekomenduojamą ir skiriamą tepalą ar žvakutes Mastu S.
Juo gydoma esant:
• pirmojo ir antrojo laipsnio hemorojui,
• išangės įtrūkimui (ūminė išangės įplėša),
• ūminei ir lėtinei išangės srities egzemai,
• uždegimui išangės ir tiesiosios žarnos srityje (proktitui).
Preparatą reikia naudoti po pasituštinimo, prieš tai apsiprausti. Žvakutę geriau įsidėti gulint ant nugaros, tepaliuku tepti taip pat patogiau tokia poza. Po to reikėtų keletą minučių pagulėti. Geriau, aišku, būtų tą daryti prieš miegą.
Mastu S preparatas nuo hemorojaus parduodamas tepalo ir žvakučių pavidalu. Kartais žmonėms būna tiesiog išangės įplyšimų dėl užkietėjusių vidurių ir jie sukelia niežulį, perštėjimą ar kitus nemalonius simptomus. Tokiu atveju tinka rinktis Mastu S tepalą. Kad liga visiškai praeitų, patariama tęsti gydymą dar 8–10 dienų.
Kai kamuoja vidinis skausmas, tuomet geriau rinktis žvakutes Mastu S.
• Hemorojus aprašytas jau Hipokrato, o juo sirgo tokie garsūs žmonės, tokie kaip Napoleonas Bonapartas, Don Žuanas, Kazanova, Kopernikas ir kt.
• Hemorojus – viena dažniausių ligų. Tikslus dažnumas nėra žinomas, tačiau laikoma, kad daugiau negu 50 proc. vyresnių kaip 50 metų žmonių būna daugiau ar mažiau padidėję hemorojinius mazgus, o chirurginiuose skyriuose hemorojumi sergantys asmenys sudaro apie trečdalį visų ligonių.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau
