){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
• Dauguma sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta, jog vyresniame amžiuje seksualinė funkcija yra ne mažiau svarbi nei ankstesniuose gyvenimo tarpsniuose. Jei jums būdingi kokie nors lytinės funkcijos sutrikimai, pasikalbėkite apie tai su gydytoju: jis turėtų jus supažindinti su amžiaus pokyčiais, ligomis ar negalavimais, kurie turi įtakos lytinės sistemos veiklai; jūs taip pat sužinosite, kaip šią funkciją veikia įvairūs medikamentai, operacijos, stresas. Jei jūs varžotės ir nežinote, ką derėtų sakyti pirma, pabandykite pradėti pokalbį taip: “Mano klausimas yra labai asmeniškas, bet mane domina” arba “Aš suprantu, jog tai (liga, stresas, vaistai) gali įvairiai paveikti mano organizmą, tačiau man svarbu žinoti, ar tai turės neigiamos įtakos lytinei funkcijai”.
• Nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis. Daugeliu atvejų šie nepatogumai pašalinami, tačiau juos būtina aptarti su gydytoju - tik jis galės parinkti veiksmingiausias priemones bei gydymo būdus. Turėtumėte jam pasakyti, kada ir kaip tai atsitiko pirmąsyk: “Aš keletą kartų nevalingai nusišlapinau nuo to laiko, kai paskutinį kartą lankiausi pas jus. Mane tai sutrikdė, nes nieko panašaus man anksčiau nebuvo nutikę”.
• Netektis, gedėjimas ir depresija. Gyvendami ir sendami patiriame vis daugiau netekčių, atsisveikiname su mums artimais ir reikšmingais žmonėmis - sutuoktiniais, giminėmis, draugais. Žmonės linkę sakyti, kad netekties žaizdas užgydo laikas. Tiesa yra ta, jog visos per gyvenimą patirtos netektys sumuojasi, jų sukeliamas skausmas didėja, o slenkantys metai, suteikdami naujų rūpesčių ir džiaugsmų, padeda mums tik šiek tiek užsimiršti. Tačiau užtenka rimtesnio sukrėtimo, didesnės negalios, ir seni išgyvenimai vėl atgyja ar net gali tapti sunkios ligos - depresijos - priežastimi. Gydytojo pareiga patarti, kaip elgtis kritinėse situacijose, kaip tinkamai išgyventi praradimus. Patyrus netektį, būtina išlieti savo jausmus: skausmą, kaltę ar net pyktį - tai normalus praradimo išgyvenimas. Jei pačiu sunkiausiu metu jūs užgniaužę jausmus tylėsite, vėliau bus dar sunkiau prabilti. Jei slogi nuotaika tęsis ilgiau nei keletą savaičių, taip pat pasireikš apetito stoka, silpnumas, nemiga, abejingumas aplinkai, būtinai susitikite su gydytoju arba jam paskambinkite.
• Atminties sutrikimai. Nors nemažai senyvo amžiaus žmonių mąsto ir atmena viską taip puikiai, kaip ir anksčiau, vis tik didžiausias jų būgštavimas susijęs su mąstymo ir atminties sutrikimais. Jei pajutote, jog sunkiai surezgate mintis ar vis pamirštate įvairius dalykus, pasikalbėkite apie tai su gydytoju. Stenkitės kuo tiksliau apibūdinti jus neraminančius pokyčius: “Iki šiol man lengvai pavykdavo apskaičiuoti mokesčius, įsiminti telefono numerius ar adresus, bet pastaruoju metu aš pastebiu, jog tai nėra taip paprasta”. Dažniausiai atmintis ir mąstymas pablogėja dėl depresijos, infekcinių ligų ar šalutinių vaistų poveikių. Taip pat jie gali pasireikšti kaip Alzheimerio ligos požymiai, lydimi pažinimo, mąstymo ir įsiminimo įgūdžių sutrikimų.
• Priežiūra sunkiai sergant. Sunkiai susirgęs asmuo tampa priklausomas nuo jį slaugančių ir gydančių žmonių. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jis netenka galios mąstyti ir spręsti su savo sveikata ir priežiūra susijusius klausimus, kad ir kokie jie svarbūs. Pacientui skirta teisė į informaciją apie ligą, jos prognozes, įmanomus gydymo būdus, priežiūrą, ir aplinkiniai privalo suteikti galimybę jam ta teise naudotis. Dažnai sunkiai sergantieji geidžia žinoti, kas jų laukia ir ko jie gali tikėtis. Jei prognozuojama nepalanki baigtis, jiems svarbu sutvarkyti visus “žemiškus” reikalus: išreikšti savo valią testamente, artimiesiems ar patikėtiniams perduoti įgaliojimus, susijusius su jų gydymu, slauga ir net mirtimi. Pacientams be galo svarbu aptarti šiuos dalykus, tuo tarpu jį supantiems žmonėms, tarp jų ir medikams, šie pokalbiai yra sudėtingi ir jaudinantys, taigi nenuostabu, kad stengiamasi juos vis atidėlioti. Pokalbio iniciatyvą turėtų perimti ligonis, būdamas tvirtai įsitikinęs, jog visi jo norai ir pageidavimai bus išpildyti. Derėtų vengti užuominų ir miglotų paaiškinimų, kad visa, ką stengiamasi pasakyti, būtų aiškiai suprasta ir teisingai įvykdyta.
Gydytojui ar slaugytojai kelia rūpestį ne tik sunkiai sergantis ligonis, bet ir jo artimieji: dėl vieno asmens ligos dažnai pakrinka visos šeimos gyvenimas, todėl tenka rūpintis tiek ligoniu, tiek ir jo šeima.
Jei manote, jog su jumis elgiamasi netinkamai, pasakykite apie tai gydytojui. Dažnai tenka susidurti su piktnaudžiavimo atvejais, kai senyvo amžiaus žmonės yra išnaudojami jų šeimos narių ar artimųjų. Išnaudojimas gali pasireikšti įvairiai: žodinės patyčios, fizinis smurtas, moralinis įžeidimas ar finansinės apgaulės. Apie tai sužinojęs, gydytojas tikrai ras būdų užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
Jeigu pajutote, jog gydytojo ar kito medicinos personalo žodžiai ir darbai jums sukelia pyktį ar nepasitenkinimą, būkite tiesūs ir atskleiskite savo jausmus.
Atminkite, kad geriau išlikti atviram, užuot ėmus vengti gydytojo ar ieškoti kito specialisto.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę