){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Trumpalaikė atmintis padeda saugoti praktiškai visą gaunamą informaciją apie 1-2 mėn. Ji veikia visą laiką, kai žmogus budrus ir priima informaciją per klausą, regėjimą, lietimą. Tuo pat metu žmogus mato, girdi, suvokia, sprendžia uždavinius, atlieka užduotis. Tai jo kasdieninės veiklos pagrindas.
Antroji, ilgalaikė atmintis yra sudėtingesnė. Ji lyg užregistruoja matytus, girdėtus, svarbius, naudingus įvykius, įprasmina juos, nuspalvina jausmais ir saugo. Saugojimas užtrunka minutes, valandas, mėnesius ar metus - tai priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikia pats žmogus. Saugojimas dar priklauso ir nuo to, ar įvykis arba informacija pakartojama. Kartojimas gali įtvirtinti kai kuriuos įvykius atmintyje neišdildomai, visam gyvenimui.
Tokie įvykiai, faktai, atrodo, lyg ir užmiršti, bet “ieškant atmintyje” ir pasitelkiant asociacijas (įvykio vieta, eiga, žmonės, žodžiai, net spalvos, kvapai) per tam tikrą laiką pavyksta atgaminti net mažiausius įvykius.
Kartodamas, mokydamasis, žmogus daug ką atlieka automatiškai, negalvodamas ir nejausdamas protinio nuovargio, pavyzdžiui, lengvai atlieka savo darbą, vairuoja. Tai automatinės, arba procedūrinės atminties dalis, kuri dažnai išlieka ir ligos atvejais ar po galvos smūgių lyg refleksai - paprastesni ir sudėtingesni.
Jautresnė atminties rūšis yra epizodinė-faktinė - veidų, daiktų, dainos žodžių, spalvų suvokimas ir prisiminimas. Ji įsitvirtina kitose smegenų srityse nei procedūrinė. Todėl šios atminties sutrikimai išsivysto pakitus tam tikroms smegenų sritims. Pati sudėtingiausia ir greičiausiai nukenčianti yra semantinė-deklaratyvioji atminties rūšis. Tai suvokimas ir sugebėjimas lanksčiai mąstyti. Deklaratyvioji atmintis padeda žmogui žinoti, kad yra tam tikri įvykiai, kaip jie susiję, kokia yra daiktų ir įvykių priklausomybė. Pasitelkdamas šią atmintį, žmogus net gali prognozuoti būtinus įvykius. Jis suriša nevienodu laiku sužinotus dalykus ir numato jų eigą – tai protavimo pagrindas.
Žmogus tampa nelaimingas susilpnėjus bet kokiai atminties rūšiai. Jis negali bendrauti, dalyvauti gyvenime. Jis pats jaučiasi blogai, nors gali kartais tapti ir nekritiškas, nesuvokti savo atminties trūkumų. Tada jau vystosi pažinimo sutrikimai - protinis nusilpimas, vadinamas demencija. Demenciją gali sukelti tam tikros ligos, pvz., Alzheimerio liga, kai palaipsniui pradeda progresuoti nervinių ląstelių žuvimas. Sergantis šia liga žmogus ilgainiui praranda atmintį ir nebegali suvokti nei savęs, nei kaip save apsitarnauti, tampa priklausomas. Be to, atmintis gali sutrikti ir po galvos smegenų traumos ar insulto.
Abiem šiais atvejais nyksta nervinės ląstelės, nors ir ne taip greitai kaip Alzheimerio ligos metu.
Apsinuodijimas alkoholiu, vaistais, dažais, lakais ir įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis beveik visada sutrikdo atmintį ir vargina žmogų. Atmintis gali pablogėti dėl dėmesio sutrikimų, kurie atsiranda sergant depresija, esant nerimui ar išsivysto po ilgalaikių stresų.
Paprastai atminties sutrikimai yra skiriami į staigiai atsiradusius ir lėtai besivystančius.
Staigiai ir visiškai, bet trumpam atmintis išnyksta dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Tai praeinantys sutrikimai, bet jie įspėja apie galimus pakitimus ateityje. Tokie trumpi izoliuoti atminties sutrikimai kartais atsiranda dėl alkoholio, dėl neteisingo vaistų vartojimo ar dėl migrenos. Visais atvejais būtina surasti priežastis, kad galima būtų išvengti pavojaus ateityje. Atmintis trumpam dažnai sutrinka tuoj po traumos, tai lyg ženklas smegenų veiklos sekimui, kad neatsirastų vėlyvų antrinių, jau pavojingesnių pakitimų.
Trumpi atminties sutrikimai būdingi ir psichiniam stresui: išnyksta visi atsiminimai apie save arba apie vieną kurį asmenį. Tai vadinamieji afekto (emocijų pakitimo) būsenos požymiai, arba poemociniai atminties sutrikimai.
Lėtieji, po truputį besivystantys atminties sutrikimai
atsiranda dėl daugelio priežasčių. Nepastovus užmiršimas, kai neprisimenami nei nauji, nei seni įvykiai, daugiausia pastebimas esant nuotaikos sutrikimams, depresijai.
Kai daugiau laiko reikia norint ką nors išmokti, užmirštamos detalės, trūksta naujos atminties, bet orientacija gera, gali būti kaltas ir senėjimo procesas. Tačiau vien senatve paaiškinti atminties trūkumus, ypač atgaminimo stoką, nevertėtų. Gali būti, kad yra kitų priežasčių, ligų, komplikuojančių normalų senėjimą. Senstant intelektas, suvokimas bei profesiniai įgūdžiai nemažėja. Procedūrinė atmintis, savęs pažinimas išlieka geri, nebent prisideda kraujotakos nepastovumas smegenyse, B12 vitamino stoka dėl skrandžio ligų ar skydliaukės pakitimai.
Smegenų sunykimas (ląstelių degeneracija) greičiau atsiranda sergant Alzheimerio liga ar kitomis smegenų ląstelių nykimą sukeliančiomis ligomis. Progresuojančiai pradeda nykti visos atminties rūšys (to nesuvokia pats žmogus, nes jis tampa nekritišku). Liga gali prasidėti 45 m. amžiuje, dažnai sulaukus apie 50-60 m. Ankstyva šios ligos diagnozė būtina norint ją sustabdyti ir palengvinti naštą artimiesiems.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę