){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
"Sveikas žmogus“ tęsia straipsnių apie asmenybių tipus ir jų analizę ciklą ir šiame numeryje kalba apie transakcinę analizę. Transakcinė analizė (TA) – tai grupinės ir individualios psichoterapijos kryptis, kurios kūrėjas yra kanadiečių psichiatras Erikas Bernas (Eric Berne). Mokslininkas dar studijuodamas metė iššūkį froidistinėms sąvokoms, kas vėliau jam kainavo kolegų psichoterapeutų nepasitikėjimą ir nepripažinimą. TA teigia, kad žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys: tėvas, vaikas ir suaugęs asmuo.
Tradicinės psichoterapijos bendruomenės atstovai nepripažino TA, nes ji nukrypo nuo S. Froido teorijos, vis dėlto iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dėl savo gana paprasto modelio daugelis jos terminų ir sąvokų buvo priimti terapeutų praktikų kaip jų atskirų psichoterapijos metodų dalis. Šios krypties populiarumas JAV vėliau pradėjo nykti, tačiau išaugo kitose pasaulio dalyse. Apie transakcinę analizę ir jos taikymą kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.
Parašome trumpai paaiškinti, kas yra ir kuo remiasi transakcinė analizė.
Transakcinė analizė (TA) – psichoterapijos sistema, padedanti žmogui pakeisti situacijos neatitinkantį elgesį, išmokti valdytis ir priimti atsakomybę už savo veiksmus bei savarankiškai rinktis tikslus ir kurti savo likimą. Galutinis analizės tikslas – išmokyti žmogų gyventi iki galo realizuojant save ir būti laimingam besikeičiančiame pasaulyje.
Transakcinė analizė, iš vienos pusės, sukūrė savitą teoriją apie žmogų, jo gyvenimą, veiksmus, o, iš kitos pusės, remdamasi ta teorija, pateikė būdus ir priemones, kaip pakeisti neefektyvius procesus siekiamais.
TA teorija nagrinėja žmogaus asmenybę, komunikaciją, gyvenimo pozicijas, išskiria gerovės lygius, kalba apie paglostymų ir niuksų reikšmę, išskiria ego būsenas, pateikia laiko struktūrizavimo rūšis, psichologinius žaidimus, kalba apie autentiškas emocijas ir reketinius (autentiškas emocijas pakeičiančius) jausmus, gyvenimo scenarijus ir kt.
TA teigia, kad žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys – tėvas, vaikas ir suaugęs asmuo. Gal galite paaiškinti kaip?
Didžioji dalis šiuolaikinės psichoterapijos krypčių naudoja pagrindines TA pozicijas, viena iš kurių yra trijų ego būsenų – Tėvo, Suaugusiojo ir Vaiko – egzistavimas.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad viename žmoguje vienu metu yra trys asmenybės būsenos, tačiau jos pasireiškia ne visos kartu vienu metu, o atskirai po vieną. Jos yra tarsi trys skirtingi kostiumai, kuriuos žmogus apsivelka esant tam tikrai progai, bet šie kostiumai, keičiantis situacijoms, pakeičiami žaibiškai.
Kiekvienai būsenai būdingas savitas minčių, jausmų ir elgesio modelių rinkinys.
Kaip apibūdintumėte kiekvieną šių būsenų?
Vaiko ego būsenai būdinga tarytum iš vaikystės atėjusi realybė, pasižyminti impulsyvumu, betarpiškumu, kūrybiškumu iš vienos pusės ir bejėgiškumu, nesugebėjimu priimti sprendimų iš kitos pusės.
Suaugusiojo ego būsenai būdingi visai kiti bruožai: tiesus reagavimas į tai, kas vyksta čia ir dabar, racionalus ir nuoseklus veikimas.
Tėvo būsena pasižymi perimtais iš savo tikrųjų mamos ir tėvo jausmais, mintimis ir elgesio būdais. Ji suteikia žmogui moralines normas ir vertybes.
Visos ego būsenos yra reikalingos. Tačiau svarbus yra ne tiek pačių ego būsenų įvardinimas, kiek transakcinės analizės pastebėjimas, kad vienu metu veikia tik viena būsena. Vadinasi, kai žmonės bendrauja, tai pasireiškia viena kuri nors ego būsena.
Vadinasi, bendraujant dviem žmonėms, kiekvienas kalba iš savo ego būsenos. Bendravimas TA yra vadinamas transakcija, prašyčiau paaiškinti, kaip ji vyksta.
TA pradininko E. Berno nuomone, paprasčiausias transakcijos variantas iš dviejų dalių: stimulo, kurį sukelia vienas pašnekovas, ir iš kito žmogaus reakcijos į tą stimulą. Transakcijos gali būti paralelinės, susikertančios, atviros, paslėptos ir kt.
Kaip vyksta paralelinės transakcijos?
Šio tipo transakcijai būdinga tai, kad, jei pokalbį pradėjęs asmuo kreipiasi į vieną iš pašnekovo ego būsenų, tai pašnekovas ir atsilieps iš tos būsenos.
Tarkim, vienas žmogus iš Suaugusiojo (S) būsenos klausia kito Suaugusiojo būsenos (S), kiek šiuo metu yra laiko. Pašnekintas žmogus pasižiūri į laikrodį ir iš S būsenos atsako, kad šiuo metu yra dvylika valandų trisdešimt penkios minutės.
Paralelinė transakcija gali būti ir kitokio tipo. Pvz., viršininkas iš Tėvo (T) būsenos teiraujasi pavaldinio Vaiko (V) būsenos, ar tas gerai suprato užduotį. Pavaldinys iš Vaiko (V) būsenos prašo dar kartą paaiškinti, kaip teisingai reikia atlikti užduotį. Taip jis kreipiasi į viršininko Tėvo (T) būseną. Transakcija išlieka paralelinė.
Pirmoji E. Berno suformuluota komunikacijos taisyklė teigia: kol transakcija išlieka paralelinė, komunikacija gali vykti be galo ilgai.
Kaip vyksta susikertančios transakcijos?
Įsivaizduokime, kad tarp viršininko ir pavaldinio įvyksta kitoks pokalbis.
Viršininkas: „Tai kur mes vakar baigėme?“
Pavaldinys: „Nejaugi jūs negalite prisiminti, kur mes vakar baigėme?“
Atrodo, kad pavaldinys ieško nemalonumų ir taip kalbėdamas jis greitai išves savo vadovą iš pusiausvyros. Matome, kad transakcijos vektoriai susikirto.
Antroji E. Berno komunikacijos taisyklė sako, kad, esant susikertančiai transakcijai, komunikacija nutrūksta. Jai atkurti būtina, kad vienas iš pašnekovų pakeistų savo ego būseną taip, kad sukurtų paralelinę transakciją.
Kaip tai padaryti?
Viršininkas galėtų atsakyti: „Jūs gi žinote, koks aš esu užsiėmęs“ (V→T), tačiau tokiu atsakymu jis tarytum teisinasi pavaldiniui ir taip pralošia savo, kaip vadovo, poziciją. Norėdamas susigrąžinti statusą, jis galėtų pats prabilti iš Tėvo būsenos, sugėdindamas pavaldinį. Pvz.: „ Jūs užsimiršote, kas čia viršininkas!“, į ką pavaldiniui beliktų atsiliepti iš jam pasiūlytos Vaiko būsenos: „Viršininkas – jūs, žinoma.“
Kas yra paslėptos transakcijos?
Tai tie atvejai, kai po tariama komunikacija tarp dviejų suaugusiųjų pasireiškia bendravimo potekstė. Kaip klasikinis pavyzdys pateikiamas pardavėjo ir pirkėjo pokalbis.
Pardavėjas: „Ši prekė geresnė, tačiau ji yra jums per brangi.“
Pirkėjas: „Aš kaip tik paimsiu šią prekę!“
Šio bendravimo schemoje juodomis rodyklėmis pavaizduotas išorinis dviejų Suaugusiųjų bendravimas socialiniu lygmeniu, o raudona linija – realioji paslėpta komunikacija, kuri vyksta psichologiniu lygmeniu. Pardavėjas iš S būsenos kreipiasi į pirkėjo Vaiko būseną, o tas, norėdamas pasirodyti svarbus, pasiduoda provokacijai ir priima sprendimą įsigyti prekę ne pagal savo kišenę.
Kaip TA taikoma žmonių bendravimui, santykiams ir apskritai gyvenimui gerinti?
Akivaizdu, kad bendraujant reikia vengti susikertančių transakcijų. Taip pat svarbu išmokti greitai atskirti, iš kokios ego būsenos kalba pašnekovas, ir drąsiai atsakinėti paraleline transakcija, kad bendravimas tęstųsi ir pokalbis toliau vystytųsi.
Jei pašnekovas iš Vaiko pozicijos prašo jūsų pagalbos, tai bus natūralu, jei atsakysite iš išmintingo Tėvo būsenos. O jei pašnekovas pats bando jus įvaryti į Vaiko būseną, tai nesigėdykite atsakyti iš Vaiko pozicijos. Transakcija „Vaikas→Tėvas“ – puiki startinė pozicija manipuliuoti kitais.
Kaip rekomenduotumėte praktiškai pritaikyti šias transakcijas?
Bendraujant reikėtų vengti naudoti paslėptas transakcijas, žeminančias kitą žmogų. Tačiau kitą pagirti ne tik tiesiogiai, bet ir paslėptai tikrai galima. Tarkim, vadovas aktyviai giria pavaldinį už paruoštą ataskaitą, o mintyse galvoja, kad pagaliau šis darbuotojas padarė nors vieną darbą savarankiškai. O darbuotojas atsako, kad jis iš tiesų pasistengė, ir pagalvoja, kad vadovas – visai šaunus žmogus. Tokioje paslėptoje transakcijoje laimi abu pašnekovai.
Kalbėjosi Milda UrbonaitėTačiau geriausia naudoti tiesiogines paralelines transakcijas.
Transakcija Tėvas–Tėvas (TT) padeda pasikeisti įspūdžiais, pasitarti.
Transakcija Suaugęs–Suaugęs (SS) leidžia racionaliai išspręsti problemą, numatyti tolesnius veiksmus.
Transakcija Vaikas–Vaikas (VV) padeda lengvai ir greitai artimiau susipažinti, užmegzti betarpišką draugišką kontaktą
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę