Be pozityvaus mąstymo visos priemonės – bevertės

Kas nenorėtų gyventi 120 – 150 metų? Bet niekas negyvena. Nors žmogaus organizmas taip surėdytas, kad būtent tiek laiko turėtų užtekti sveikatos. Tačiau vos pusės tiek sulaukus, daugelį įveikia ligos. Dėl aplinkos taršos, užteršto organizmo, žiauraus pasaulio. Tik ne dėl mūsų pačių, manome mes. O moksliniai tyrimai nedviprasmiškai teigia, kad būtent nuo mūsų, nuo mūsų emocinės reguliacijos priklauso noras išlikti ir gebėjimas būti sveikam.
 
Emociniai toksinai
Medikai, psichologai tikina, kad gyvenimą labiausiai nuodija emocinė tarša. Ypač pavojinga blogas emocijas (kaip ir sugedusius ar nuodingus produktus) kaupti, gniaužti savyje. Tarptautinės gydytojų ir psichologų grupės tyrimo duomenimis, per 60 procentų vėžiu sergančių žmonių yra pratę tramdyti save, slėpti neigiamas emocijas.
Dažna emocinė onkologinių ligų preliudija būna neapykanta, keršto troškimas, rezgami planai, kaip atsilyginti skriaudėjams. Principas „akis už akį“ nepasiteisina. Pakenkiama pirmiausia sau. Ilgai puoselėjamos neigiamos mintys graužte užgraužia. Bemaž visi ligoniai, „išsikapstę“ iš onkologijos gniaužtų, dalijasi patirtimi apie tai, kad jiems padėjo viltis išgyventi, o paskui ir pasveikti. Apie tai, kad meilė ir svajonės veikia lyg vaistai.
Imunitetas visada pasiruošęs
Nuo imuninės sistemos priklauso daugelio ligų (ir ne tik infekcinių) tikimybė. Gynybiniai organizmo mechanizmai kartais lyginami su kareivių pasieniečių pulkais. Sena sėkmingos kovos paslaptis teigia, kad pergalė daugiausiai priklauso ne nuo ginklų, o nuo dvasios. Imuninė sistema stiprinama įvairiausiomis priemonėmis. Tačiau, be tinkamo nusiteikimo – pozityvaus mąstymo, tikslų turėjimo, visos priemonės – bevertės.
Norint žinoti, ar imuninė sistema galės kovoti ir įveikti mikrobus ir virusus, „piktąsias“ ląsteles, padidinti gydymo efektyvumą, pirmiausia dera pažvelgti į imuniteto esmę – ar organizmas nori kovoti už savo sveikatą. Ir tik paskui – ar sugeba.
Sakoma, kad negalime pasirinkti. Kažkiek galime. Pavyzdžiui, stiprinti imuninę sistemą. Ar bent jau jos nesilpninti. Mažindami aplinkos užterštumo veiksnių įtaką, sveikai maitindamiesi, protingai vartodami vaistus, grūdindamiesi ir... atsisakydami savęs programavimo ligai, nesėkmei!
Kraujo, kaulų čiulpų, įvairių organų būklę galime vertinti objektyviais laboratoriniais ar instrumentiniais tyrimais, galime išmatuoti, surašyti į formules. Bet tai tik konstatavimas. Nuo to nesveikstama. Sveikata priklauso nuo paprastos formulės: kol saugi imuninė sistema – saugus organizmas. Imunitetas stiprus, kol stiprus noras gyventi ir būti sveikam. Toks paprastas algoritmas.
Kodėl manipuliuojame savo sveikata?
Kai nusivylę leptelime, kad viskas nusibodo, gyvent nebesinori – pateikiam programą organizmui. Kai nebėra kur dėtis – pabėgam į ligą. Dažniausiai nesąmoningai.
Aplinkiniai ne visuomet mus girdi. Bet mūsų organizmas „iš pusės žodžio“ pagauna nuostatą ir ima veikti. Mes tik abstrakčiai fantazuojam, o smegenys jau intensyviai pluša, sudarinėja schemas ir signalus imuninei sistemai. O ši įjungia visus apsaugos nuo kėsinimosi į sveikatą mechanizmus. Paprasta, ir žmonija visuomet tai žinojo. Užtat sakoma, kad geras tas gydytojas, nuo kurio žodžių ligonis sveiksta. Užtat taip svarbu artimųjų parama – kartais laiku paduota vandens stiklinė, palaikymas už rankos, kartais – „įkyrus“ tolimų planų kūrimas, kalbos apie keliones, vaikus, nenudirbtus darbus. Mes esam čia, esam sveiki – kol to reikia. Mums ir tiems, kurie mums svarbūs.
Imuniteto regeneracija priklauso nuo to, kas mūsų galvoje „verda“. Ko norim – tą turim. Ką pasėsi, tą ir pjausi – juk taip? Nors kartais ir mėginam ignoruoti psichologinius sveikatos aspektus, jie veikia.

Kitas klausimas – ar lengvai išreiškiam savo norus, tikruosius troškimus? Vis prisimena Andrejaus Tarkovskio filmo „Stalkeris“ epizodas: žmogelis meldžia vaikui sveikatos, o jam nukrenta... pinigų maišas. Emocinis dvilypumas, veidmainiavimas prieš save, kai inkščiam, o kartu džiūgaujam, kad nėra taip blogai, arba kai iškošiam pro dantis, kad viskas esą tvarkoj, bet jokios prošvaistės nebematom, kartais apgauna. Kitus ir mus pačius. Bet ne mūsų organizmą, ne imuninę sistemą. Tikėjimas sveikata ar pasveikimu įjungia tos sveikatos, gyvenimo programą. O tada – viskas eina lyg per sviestą. Veikia vaistai, padeda procedūros, atsiranda tinkamos gydymosi schemos. Tiesiog sveikstam.
Juokinga pasiduoti ligai
Ilgaamžiai, gyvenantys įvairiausiomis sąlygomis (dažniausiai – ne šiltnamyje), dažnai lyg susitarę tvirtina, kad sveikam išlikti padeda faktas, kad neturi laiko sirgti – laukia tiek darbų, neįgyvendintų tikslų. Viena dar tremtyje jau buvusi „nurašyta“, beviltiška ligonė, po daugelio metų savo proanūkiams kikendama pasakojo: „Aš vis lekiu, ligos paskui mane nebesuspėja; juokiuosi aš iš tų ligų.“ Pernelyg įžūlu juoktis iš pačios ligos? O jeigu svarbiau ne liga, o sveikata? Tuomet turbūt tikrai galima pasišaipyti iš savanoriško sutikimo sirgti. Turiu būti sveikas, turiu pasveikti. Ir taip bus.
Tai įrodo šiuolaikiniai tyrimai. Patvirtina Antikos mediko ir filosofo K. Galeno nuomonę, kad laimingos, besidžiaugiančios gyvenimu moterys vėžiu serga daug dažniau nei nelaimingos, nieko nebesitikinčios.
JAV medikų tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis sunkių onkologinių ligonių, nepaisant liūdnų medikų prognozių, pasveiksta.
Pozityvistai rečiau serga peršalimo ligomis. Nekantruoliai, pramogų mėgėjai greičiau sveiksta po operacijų. Visus juos vienija vienas bendras bruožas. Ne, jie nebūtinai turi brangiausius vaistus, nebūtinai jiems prieinamos pažangiausios medicinos technologijos, jie nebūtinai pripažįsta sveikuoliškus judėjimus. Tačiau visi jie turi tikslų, planų, svajonių. Naiviai tiki, kad yra labai reikalingi, kad artimieji be jų neišgyvens.
Naudokimės dovana gyventi šimtą dvidešimt metų. Juolab kad turim to gyvenimo sargybinius – savo organizmo imuninę sistemą, pasirengusią paklusti pozityvioms programoms. Būkime sveiki ir laimingi!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai