Be pozityvaus mąstymo visos priemonės – bevertės

Kas nenorėtų gyventi 120 – 150 metų? Bet niekas negyvena. Nors žmogaus organizmas taip surėdytas, kad būtent tiek laiko turėtų užtekti sveikatos. Tačiau vos pusės tiek sulaukus, daugelį įveikia ligos. Dėl aplinkos taršos, užteršto organizmo, žiauraus pasaulio. Tik ne dėl mūsų pačių, manome mes. O moksliniai tyrimai nedviprasmiškai teigia, kad būtent nuo mūsų, nuo mūsų emocinės reguliacijos priklauso noras išlikti ir gebėjimas būti sveikam.

Emociniai toksinai
Medikai, psichologai tikina, kad gyvenimą labiausiai nuodija emocinė tarša. Ypač pavojinga blogas emocijas (kaip ir sugedusius ar nuodingus produktus) kaupti, gniaužti savyje. Tarptautinės gydytojų ir psichologų grupės tyrimo duomenimis, per 60 procentų vėžiu sergančių žmonių yra pratę tramdyti save, slėpti neigiamas emocijas.
Dažna emocinė onkologinių ligų preliudija būna neapykanta, keršto troškimas, rezgami planai, kaip atsilyginti skriaudėjams. Principas „akis už akį“ nepasiteisina. Pakenkiama pirmiausia sau. Ilgai puoselėjamos neigiamos mintys graužte užgraužia. Bemaž visi ligoniai, „išsikapstę“ iš onkologijos gniaužtų, dalijasi patirtimi apie tai, kad jiems padėjo viltis išgyventi, o paskui ir pasveikti. Apie tai, kad meilė ir svajonės veikia lyg vaistai.
Imunitetas visada pasiruošęs
Nuo imuninės sistemos priklauso daugelio ligų (ir ne tik infekcinių) tikimybė. Gynybiniai organizmo mechanizmai kartais lyginami su kareivių pasieniečių pulkais. Sena sėkmingos kovos paslaptis teigia, kad pergalė daugiausiai priklauso ne nuo ginklų, o nuo dvasios. Imuninė sistema stiprinama įvairiausiomis priemonėmis. Tačiau, be tinkamo nusiteikimo – pozityvaus mąstymo, tikslų turėjimo, visos priemonės – bevertės.
Norint žinoti, ar imuninė sistema galės kovoti ir įveikti mikrobus ir virusus, „piktąsias“ ląsteles, padidinti gydymo efektyvumą, pirmiausia dera pažvelgti į imuniteto esmę – ar organizmas nori kovoti už savo sveikatą. Ir tik paskui – ar sugeba.
Sakoma, kad negalime pasirinkti. Kažkiek galime. Pavyzdžiui, stiprinti imuninę sistemą. Ar bent jau jos nesilpninti. Mažindami aplinkos užterštumo veiksnių įtaką, sveikai maitindamiesi, protingai vartodami vaistus, grūdindamiesi ir... atsisakydami savęs programavimo ligai, nesėkmei!
Kraujo, kaulų čiulpų, įvairių organų būklę galime vertinti objektyviais laboratoriniais ar instrumentiniais tyrimais, galime išmatuoti, surašyti į formules. Bet tai tik konstatavimas. Nuo to nesveikstama. Sveikata priklauso nuo paprastos formulės: kol saugi imuninė sistema – saugus organizmas. Imunitetas stiprus, kol stiprus noras gyventi ir būti sveikam. Toks paprastas algoritmas.
Kodėl manipuliuojame savo sveikata?
Kai nusivylę leptelime, kad viskas nusibodo, gyvent nebesinori – pateikiam programą organizmui. Kai nebėra kur dėtis – pabėgam į ligą. Dažniausiai nesąmoningai.
Aplinkiniai ne visuomet mus girdi. Bet mūsų organizmas „iš pusės žodžio“ pagauna nuostatą ir ima veikti. Mes tik abstrakčiai fantazuojam, o smegenys jau intensyviai pluša, sudarinėja schemas ir signalus imuninei sistemai. O ši įjungia visus apsaugos nuo kėsinimosi į sveikatą mechanizmus. Paprasta, ir žmonija visuomet tai žinojo. Užtat sakoma, kad geras tas gydytojas, nuo kurio žodžių ligonis sveiksta. Užtat taip svarbu artimųjų parama – kartais laiku paduota vandens stiklinė, palaikymas už rankos, kartais – „įkyrus“ tolimų planų kūrimas, kalbos apie keliones, vaikus, nenudirbtus darbus. Mes esam čia, esam sveiki – kol to reikia. Mums ir tiems, kurie mums svarbūs.
Imuniteto regeneracija priklauso nuo to, kas mūsų galvoje „verda“. Ko norim – tą turim. Ką pasėsi, tą ir pjausi – juk taip? Nors kartais ir mėginam ignoruoti psichologinius sveikatos aspektus, jie veikia.

Kitas klausimas – ar lengvai išreiškiam savo norus, tikruosius troškimus? Vis prisimena Andrejaus Tarkovskio filmo „Stalkeris“ epizodas: žmogelis meldžia vaikui sveikatos, o jam nukrenta... pinigų maišas. Emocinis dvilypumas, veidmainiavimas prieš save, kai inkščiam, o kartu džiūgaujam, kad nėra taip blogai, arba kai iškošiam pro dantis, kad viskas esą tvarkoj, bet jokios prošvaistės nebematom, kartais apgauna. Kitus ir mus pačius. Bet ne mūsų organizmą, ne imuninę sistemą. Tikėjimas sveikata ar pasveikimu įjungia tos sveikatos, gyvenimo programą. O tada – viskas eina lyg per sviestą. Veikia vaistai, padeda procedūros, atsiranda tinkamos gydymosi schemos. Tiesiog sveikstam.
Juokinga pasiduoti ligai
Ilgaamžiai, gyvenantys įvairiausiomis sąlygomis (dažniausiai – ne šiltnamyje), dažnai lyg susitarę tvirtina, kad sveikam išlikti padeda faktas, kad neturi laiko sirgti – laukia tiek darbų, neįgyvendintų tikslų. Viena dar tremtyje jau buvusi „nurašyta“, beviltiška ligonė, po daugelio metų savo proanūkiams kikendama pasakojo: „Aš vis lekiu, ligos paskui mane nebesuspėja; juokiuosi aš iš tų ligų.“ Pernelyg įžūlu juoktis iš pačios ligos? O jeigu svarbiau ne liga, o sveikata? Tuomet turbūt tikrai galima pasišaipyti iš savanoriško sutikimo sirgti. Turiu būti sveikas, turiu pasveikti. Ir taip bus.
Tai įrodo šiuolaikiniai tyrimai. Patvirtina Antikos mediko ir filosofo K. Galeno nuomonę, kad laimingos, besidžiaugiančios gyvenimu moterys vėžiu serga daug dažniau nei nelaimingos, nieko nebesitikinčios.
JAV medikų tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis sunkių onkologinių ligonių, nepaisant liūdnų medikų prognozių, pasveiksta.
Pozityvistai rečiau serga peršalimo ligomis. Nekantruoliai, pramogų mėgėjai greičiau sveiksta po operacijų. Visus juos vienija vienas bendras bruožas. Ne, jie nebūtinai turi brangiausius vaistus, nebūtinai jiems prieinamos pažangiausios medicinos technologijos, jie nebūtinai pripažįsta sveikuoliškus judėjimus. Tačiau visi jie turi tikslų, planų, svajonių. Naiviai tiki, kad yra labai reikalingi, kad artimieji be jų neišgyvens.
Naudokimės dovana gyventi šimtą dvidešimt metų. Juolab kad turim to gyvenimo sargybinius – savo organizmo imuninę sistemą, pasirengusią paklusti pozityvioms programoms. Būkime sveiki ir laimingi!

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau