Kokios tos metodikos, kad piktas visam aplinkiniam pasauliui žmogus staiga tampa mielas ir draugiškas?
Staiga nebūna. Darbas su savimi yra darbas. Negalima dvidešimt metų kaupti neigiamas emocijas, o paskui reikalauti tabletės, kuri viską pagydytų. Ilgai kaupdamas neigiamas emocijas žmogus nejučia savyje ima kurti neigiamas nuostatas, kurios vieną dieną įgauna griaunančią jėgą. Yra net sudarytas specialus sąrašas neigiamų sakinių ir idėjų apie save. Pavyzdžiui, jūs prabundate ryte ir galvojate: „oi, vėl bus bjauri diena, vėl bėgsiu, lėksiu, taip praeis visa diena ir nieko gero nenutiks“. Ar jūsų gyvenimas yra kokybiškas?
Tokių idėjų yra gausybė, dalį jų mes sąmoningai suvokiame, dalies nesuvokiame. Mes girdime (ar nesuvokiame, kad girdime) tam tikrus balsus. Galbūt močiutės ar mamos, kuri kasdien sakydavo „ir vėl tu...“ ir įvardindavo kokią nors neigiamą jūsų savybę. Su visu tuo mes kasdien gyvename. Kuo labiau tie „balsai“ mus valdo, tuo labiau mes save griauname.
Mano siūlomų metodikų esmė – nesudėtingas psichologinis darbas su savimi. Inventorizuoti save, išgirsti tuos neigiamus balsus, suvokti savo vidines „šiukšles“. Baisiausia, kad tos „šiukšlės“ tarsi įsigeria į mūsų kūną. Aš vadinu tai „kūno kamščiais“.
Tačiau dažnai pas psichiatrus ar psichologus mes kreipiamės tik tada, kai būna labai prastai. Daug daugiau žmonių tiesiog serga: jie varsto medikų kabinetų duris, skundžiasi, „renka“ diagnozes ir niekaip nepasveiksta. Ar tai susiję su tuo nelemtuoju šiuolaikinio gyvenimo tempu?
Žmones skirstyčiau į dvi dideles grupes. Vieni vidines „šiukšles“ verčia neurozėmis, o kiti savotiškai „nustumia“ jas į kūną. Beje, yra oficialus septynių psichosomatinių ligų sąrašas. Šias ligas (nors tai yra realūs fiziniai negalavimai) vis dėlto reikia gydyti su psichoterapeutu. Pavyzdžiui, daugybė žmonių skundžiasi skrandžio opa, sąnarių ligomis ar skydliaukės sutrikimais. Tie, kurie dirba su sergančiaisiais psichosomatinėmis ligomis (fizinėmis ligomis, tiesiogiai susijusiomis su psichika) pasakys jums, kad tokių ligų yra daug daugiau. Tai dar viena mūsų pakvaišusio gyvenimo pusė. Kai kurie mano, kad taip jie susitvarko su stresu, su įtampa ir tempu. Iš tikrųjų ne susitvarko, o verčia vidines būsenas fizinėmis ligomis.
Kaip mes galėtume tų „šiukšlių“ atsikratyti? Ar iš viso patys galime?
Čia verta pakalbėti apie gyvenimo kokybę. Žmogus, turintis tiek neigiamų „šiukšlių“, pirmiausia, turi jas savyje saugoti, nes nekultūringa visa tai rodyti. Taip jau įprasta, kad nei jūsų, nei mūsų šalyje emocijų rodymas nėra toleruojamas. Mes net neturime galimybių išsirėkti, kai dūstame nuo jausmų.
Antra, kaip šnekėjome, kad naujas „šiukšles“ irgi reikia kažkur padėti ar jas neutralizuoti. Galima jas suvokti ir atsisveikinti su jomis.
Manau, kad grupinės terapijos metodikos padeda spręsti šias problemas. Į grupę ateinama tam, kad pažiūrėtum į save, kad pažiūrėtum, kas tau trukdo džiaugsmingai išsiskirti su tuo negatyvu. Žinoma, tai ilgas kelias, ir kelių dienų nepakaks. Stovykla – tai tik būdas suvokti, kaip keliauti toliau.
Stovyklos dalyviai turės galimybę susipažinti net su keliomis „keliavimo iš duobės“ metodikomis. Tereiks išsirinkti sau tinkamiausią. Ir tada patys pamatysite, koks bus jūsų pakilimo greitis. Be to, tokie susibūrimai naudingi dar ir dėl to, kad pabūni tarp panašių, ieškančių žmonių. Ir matai, kaip jie keičiasi, nes save stebėti yra sudėtingiau.
Stovyklos programa bus įvairi. Galima bus piešti, šokti, dainuoti. Tai puikūs būdai nurimti, atsiriboti nuo išorinio ir vidinio triukšmo. Ir pradėti girdėti draugiškus patarimus, kaip toliau gyventi sveikiau.
Daugiau informacijos apie stovyklą – www.sveikaszmogus.lt arba tel. 8 ~ 5 237 5214 (darbo metu), 370 625 00 929 arba +370 620 60 997 (po darbo)
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę