Visi žino, kad pavojinga vėlai vakare vaikščioti po parką ar mašinų stovėjimo aikštelę. Bet ką galėtumėte pasakyti apie tvarkingai apsirengusį, savimi pasitikintį vyriškį, kuris gatvėje vidurdieny klausia kelio ar prašo ką nors padėti? Pasijaučiate nejaukiai, nes stengiatės būti mandagi. Dėmesio! Moteriška intuicija gali nemeluoti, nes prievartautojai kartais atrodo kaip tikri džentelmenai.
Žmonės, kurie gali nuskriausti, dažnai naudoja įtikinamus triukus, stengdamiesi sumažinti jūsų budrumą. Jeigu prie jūsų artinasi nepažįstamas vyras, nesileiskite užliūliuojama jo draugiškų manierų. Vietoj to prisiminkite, jog gatvėje esate viena, o prieš jus - nepažįstamasis.
Žmonės naudoja žavesį, kad pasiektų to, ko nori. Jie stengiasi mus kontroliuoti savo patrauklumu. Ar negirdėjote savo draugės apie tą, kuris ką tik iškrėtė kiaulystę, sakant: “Bet jis toks malonus…”? Visada prisiminkite, kad geros manieros dar nereiškia, jog žmogus yra išties geras, o daugelis kaip tik pasinaudoja savo žavesiu nedoriems tikslams pasiekti. Taigi visada pagalvokite, kokie šio žmogaus elgesio motyvai.
Moterims ypač nemalonu be jokios priežasties nusisukti nuo nepažįstamo žmogaus, nes jos yra įpratusios visus užjausti, globoti ir ką nors įžeisti joms yra sunku. Tačiau išorinis žavesys - nepakankama priežastis pasitikėjimui, kuris gali tapti tik sumaniu jauku. Tiesiog gyvybiškai svarbu išmokti pasitikėti savimi ir visų pirma galvoti apie tai, kaip nepatekti į pavojų ir nesukti sau galvos dėl įžeistų prašalaičio jausmų.
Jeigu nepažįstamasis ignoruoja jūsų aiškiai ištartą “ne”, tai gali būti pavojaus ženklas. Pavyzdžiui, jeigu vėlai vakare jums išlipus iš automobilio koks vyriškis pasisiūlo panešti krepšį, intuicija jums greičiausiai lieps atsisakyti pagalbos. Pasakykite “ne” ir į jokį pokalbį nesileiskite. Padorus vyras, neturintis jokių piktų kėslų, supras jūsų jausmus. O jeigu nepažįstamasis dar bando kažką sakyti, pakelkite balsą: “Aš sakiau, ne”.
“Ne” yra baigtas ir visiems suprantamas sakinys. Bet jeigu dar bandysite atsiprašinėti, nepažįstamajam bus aišku, kad jums sunkoka atsisakyti, kad esate silpna ir greičiausiai lengvai pasiduosite.
Nepasitikėkite vyrais, kurie pateikia per daug informacijos. Kai žmonės sako tiesą, jiems visai nereikia pateikti neliečiančių reikalo detalių. Bet kai žmonės meluoja, jie kalba per daug, kad ir patys patikėtų tuo, ką sako.
Įsivaizduokite, kad praeivis klausia, kaip patekti į geležinkelio stotį. Jeigu jis neturi jokių kėslų, po to, kai jam paaiškinsite, pokalbis greičiausiai ir baigsis. Bet verta susirūpinti, jeigu jis pradės pasakoti, kur ir kodėl važiuoja, kaip jus pastebėjo ir t.t. Kuo pokalbis ilgesnis - tuo blogiau, nes jis stengiasi priversti pasijusti jo pažįstama. Nesikalbėkite su juo - paprasčiausiai pasakykite, kad turite eiti, neaiškinkite kodėl.
Dar vienas pavojingas signalas: visiškai nepažįstamas vyras su jumis ima kalbėti, vartodamas žodelį “mes”. Jo tikslas - sukelti visiško pasitikėjimo jausmą. Pavyzdžiui, jei nepažįstamasis pasisiūlė panešti pirkinių krepšį, sakydamas: “Mums būtinai reikia jį kuo greičiau nunešti į butą, nes kitaip gali suplyšti”, geriausiai tuojau pat atsisakyti. Paprasčiausiai pasakykite: “Aš neprašiau pagalbos ir ji man nereikalinga”.
Jeigu nepažįstamasis sako “pažadu”, tai reiškia, kad labai nori kažkuo įtikinti. Bet kam jam to reikia? Jeigu koks nors nepažįstamas vyras sako: “Pažadu, tik palydėsiu tave iki gatvės galo”, tai greičiausiai jo tikslas tikrai ne toks.
Jeigu atsisakote kalbėtis su kokiu įtartinu vyru, jis greičiausiai pasistengs sukelti jums kaltės jausmą, kad jūs panorėtumėte elgtis priešingai. Tokiu atveju jis greičiausiai jums “prikabins etiketę”, pavyzdžiui: “Tu turbūt esi snobė ir su tokiais kaip aš nenori kalbėtis”. Atsiminkite, kad jums svarbiau jūsų gyvybė, o ne jo nuomonė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę