Vienos baimės istorija

Redakcija gauna daug laiškų, kuriuose prašoma papasakoti “gyvų” istorijų, kokios priemonės veiksmingos žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis, kas jiems padėjo konkrečiais atvejais. Šį pavasarį didelė dalis mūsų gautų laiškų ir klausimų - apie įvairius nervų ir psichikos sutrikimus, kurie, beje, būtent pavasarį neretai ir paūmėja. Vieną tokią istoriją papasakojo medicinos centro “Neuromeda” gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Daiva DELTUVIENĖ. Pacientė sutiko, kad jos istorija būtų aprašyta žurnale, neminint vardo ir pavardės.
 

Netikėtas priepuolis


A.K., 28 m. amžiaus, kreipėsi į medicinos centrą “Neuromeda”, prašydama psichoterapeuto konsultacijos. Kad būtent šios srities specialisto reikia, nutarė artimieji, be to, tai rekomendavo ir šeimos gydytoja bei į iškvietimus ne vieną kartą atvykę greitosios pagalbos medikai. Prieš pusę metų iš nakties miego A.K. pakėlė didžiulė baimė, ji jautė oro trūkumą, puolė atidaryti langą, pajuto, kad svaigsta galva, buvo išmušta prakaito, stipriai daužėsi širdis, krūtinės plote jautė skausmą, rankų pirštai tirpo, atrodė, kad tuoj mirs. Moteris nepatikėjo tą naktį iškviesto greitosios medicinos pagalbos gydytojo išvada, kad yra sveika, o priepuolis - “tai tik nervai”. Neįtikino ir tai, kad sušvirškus raminamųjų vaistų viskas praėjo, ji užmigo, o ryte jautėsi visai neblogai. Jau kitą rytą A.K. kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo apžiūrėta, jai užrašyta širdies elektrokardiograma, atlikti išsamūs kraujo tyrimai, bet jokios patologijos nenustatyta. Tačiau A.K. nuo to ramiau nebuvo, ji tiesiog nepatikėjo, kad taip gali būti, ir jautė kankinamą baimę, kad toks priepuolis vėl pasikartos.
 

Ligos progresavimas ir nusivylimas


Kuo labiau bijojo, tuo dažniau priepuoliai kartojosi. Vėliau dar ne kartą teko kviesti greitąją pagalbą, lankytis pas kitus specialistus, atlikti išsamius širdies tyrimus (echoskopiją, veloergometriją), bet ir toliau pacientė nelabai norėjo tikėti, kad neserga jokia vidaus liga. Į psichoterapeutą ar psichiatrą nesikreipė dėl to, kad netikėjo, jog tokie specialistai gali padėti. Per keletą mėnesių nuo susirgimo pradžios pacientės gyvenimas labai pasikeitė. Ji bijojo viena pasilikti namuose, galvodama, kad jei ištiks priepuolis, gal pati neįstengs išsikviesti greitosios pagalbos, nustojo vairuoti savo automobilį, nes nuolat galvojo, kad ištikus priepuoliui gali jo nesuvaldyti. Geriausiai ir saugiausiai jausdavosi namuose, ir tik tada, kai būdavo namiškiai. Dieną, kai būdavo užsiėmusi ir tarp žmonių, priepuoliai neužeidavo, tik dažnai jausdavo diskomfortą širdies plote ir rankų pirštų nutirpimus, vidinį drebulį. Gyvendama tokį gyvenimą, moteris vis labiau užsisklendė savyje, pradėjo vengti bendrauti, nes nenorėjo, kad apie jos ligą sužinotų kiti. Pablogėjo nuotaika, sumažėjo apetitas, pradėjo kristi svoris. Vargino nemiga. Gyvenimas tapo nemielas, viską darė per jėgą, prisiversdama.


 

Pas psichiatrą


Į psichiatrą A.K. kreipėsi beveik po pusės metų nuo ligos pradžios mamos iniciatyva. Buvo visiškai bejėgė, netekusi vilties. Netikėjo, kad jai apskritai kas nors gali padėti, juo labiau, atrodė, nepadės vaistai. Jų vartoti bijojo, manė, kad tai gali pabloginti būseną. Baimę stiprino ir tai, kad vaikystėje pacientė buvo sirgusi hepatitu ir žinojo, jog be reikalo vaistų vartoti nereikia.
A.K. buvo nustatytas panikos sutrikimas ir agorafobija (baimė būti minioje ar baimė, kad iš tos vietos, kurioje yra, nepavyks nedelsiant ir lengvai pasišalinti į saugią vietą) bei kartu pasireiškianti depresija. Konsultacijos metu pacientei buvo suteikta informacijos apie šią ligą, jos gydymo būdus. Ji buvo išmokyta nerimo įveikimo metodikos, ir paskirta antidepresanto fluvoksamino (fevarino). Fevarinas rekomenduotas dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai vienas geriausiai ištirtų SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupės antidepresantų. Ir pasaulyje, ir Lietuvoje skirdami fevarino gydytojai yra sukaupę pakankamai daug patirties. Fevarino efektyvumas įrodytas tiek klinikinėje praktikoje, tiek mokslinių tyrimų, tad tai yra pasitvirtinęs gydymo standartas, nenusileidžiantis efektyvumu daugeliui tiek naujųjų, tiek senos kartos antidepresantų. Jis efektyvus ne tik visų rūšių depresijai, bet ir įvairiems nerimo bei potraukių sutrikimams, ypač panikai, obsesiniam-kompulsiniam, socialinio nerimo, potrauminio streso sutrikimui gydyti bei kt. atvejais. Fevarinas yra saugus, gerai toleruojamas vaistas, tinka net ir tais atvejais, kai pažeistos kepenys ar inkstai. Vaisto galima skirti visų amžiaus grupių pacientams (ir pagyvenusiems, ir vaikams), jo gali vartoti sergantieji širdies ligomis. Fevarinas pasižymi miegą gerinančiomis savybėmis (tuo tarpu kiti šios grupės vaistai miegą gali sutrikdyti), tačiau nesukelia mieguistumo ir netrukdo vairuoti. Nors paprastai vartojant vaistų draudžiama ar nerekomenduojama vartoti alkoholio, fevarinas su juo nesąveikauja. Kaip ir kiti SSRI grupės vaistai, jis gali sukelti nestiprų pykinimą, tačiau paprastai tai būna laikinas ir gydant greitai praeinantis poveikis.
 

Baimės istorijos pabaiga


Fevarinas pacientei labai tiko: pradėjus jo vartoti, būsena pagerėjo greitai - jau antrąją gydymo savaitę, pamažu išnyko visi tokie katastrofiški ir neįveikiami atrodę simptomai. Vaisto vartojimo pradžioje jautė silpną pykinimą, bet po keleto dienų jis praėjo savaime. Jokio kito šalutinio poveikio nebuvo. Visiškai sveika pacientė pasijuto po 3 mėn., tačiau fevarino vartojo šiek tiek ilgiau kaip pusę metų, kad išvengtų ligos pasikartojimo, nes fevarinas sumažina ligos atkryčio ir pasikartojimo pavojų. Dabar yra sveika ir džiaugiasi tais dalykais, kurie visada buvo malonūs. Apie baimę negalvoja.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai