){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
A.K., 28 m. amžiaus, kreipėsi į medicinos centrą “Neuromeda”, prašydama psichoterapeuto konsultacijos. Kad būtent šios srities specialisto reikia, nutarė artimieji, be to, tai rekomendavo ir šeimos gydytoja bei į iškvietimus ne vieną kartą atvykę greitosios pagalbos medikai. Prieš pusę metų iš nakties miego A.K. pakėlė didžiulė baimė, ji jautė oro trūkumą, puolė atidaryti langą, pajuto, kad svaigsta galva, buvo išmušta prakaito, stipriai daužėsi širdis, krūtinės plote jautė skausmą, rankų pirštai tirpo, atrodė, kad tuoj mirs. Moteris nepatikėjo tą naktį iškviesto greitosios medicinos pagalbos gydytojo išvada, kad yra sveika, o priepuolis - “tai tik nervai”. Neįtikino ir tai, kad sušvirškus raminamųjų vaistų viskas praėjo, ji užmigo, o ryte jautėsi visai neblogai. Jau kitą rytą A.K. kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo apžiūrėta, jai užrašyta širdies elektrokardiograma, atlikti išsamūs kraujo tyrimai, bet jokios patologijos nenustatyta. Tačiau A.K. nuo to ramiau nebuvo, ji tiesiog nepatikėjo, kad taip gali būti, ir jautė kankinamą baimę, kad toks priepuolis vėl pasikartos.
Kuo labiau bijojo, tuo dažniau priepuoliai kartojosi. Vėliau dar ne kartą teko kviesti greitąją pagalbą, lankytis pas kitus specialistus, atlikti išsamius širdies tyrimus (echoskopiją, veloergometriją), bet ir toliau pacientė nelabai norėjo tikėti, kad neserga jokia vidaus liga. Į psichoterapeutą ar psichiatrą nesikreipė dėl to, kad netikėjo, jog tokie specialistai gali padėti. Per keletą mėnesių nuo susirgimo pradžios pacientės gyvenimas labai pasikeitė. Ji bijojo viena pasilikti namuose, galvodama, kad jei ištiks priepuolis, gal pati neįstengs išsikviesti greitosios pagalbos, nustojo vairuoti savo automobilį, nes nuolat galvojo, kad ištikus priepuoliui gali jo nesuvaldyti. Geriausiai ir saugiausiai jausdavosi namuose, ir tik tada, kai būdavo namiškiai. Dieną, kai būdavo užsiėmusi ir tarp žmonių, priepuoliai neužeidavo, tik dažnai jausdavo diskomfortą širdies plote ir rankų pirštų nutirpimus, vidinį drebulį. Gyvendama tokį gyvenimą, moteris vis labiau užsisklendė savyje, pradėjo vengti bendrauti, nes nenorėjo, kad apie jos ligą sužinotų kiti. Pablogėjo nuotaika, sumažėjo apetitas, pradėjo kristi svoris. Vargino nemiga. Gyvenimas tapo nemielas, viską darė per jėgą, prisiversdama.
Į psichiatrą A.K. kreipėsi beveik po pusės metų nuo ligos pradžios mamos iniciatyva. Buvo visiškai bejėgė, netekusi vilties. Netikėjo, kad jai apskritai kas nors gali padėti, juo labiau, atrodė, nepadės vaistai. Jų vartoti bijojo, manė, kad tai gali pabloginti būseną. Baimę stiprino ir tai, kad vaikystėje pacientė buvo sirgusi hepatitu ir žinojo, jog be reikalo vaistų vartoti nereikia.
A.K. buvo nustatytas panikos sutrikimas ir agorafobija (baimė būti minioje ar baimė, kad iš tos vietos, kurioje yra, nepavyks nedelsiant ir lengvai pasišalinti į saugią vietą) bei kartu pasireiškianti depresija. Konsultacijos metu pacientei buvo suteikta informacijos apie šią ligą, jos gydymo būdus. Ji buvo išmokyta nerimo įveikimo metodikos, ir paskirta antidepresanto fluvoksamino (fevarino). Fevarinas rekomenduotas dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai vienas geriausiai ištirtų SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupės antidepresantų. Ir pasaulyje, ir Lietuvoje skirdami fevarino gydytojai yra sukaupę pakankamai daug patirties. Fevarino efektyvumas įrodytas tiek klinikinėje praktikoje, tiek mokslinių tyrimų, tad tai yra pasitvirtinęs gydymo standartas, nenusileidžiantis efektyvumu daugeliui tiek naujųjų, tiek senos kartos antidepresantų. Jis efektyvus ne tik visų rūšių depresijai, bet ir įvairiems nerimo bei potraukių sutrikimams, ypač panikai, obsesiniam-kompulsiniam, socialinio nerimo, potrauminio streso sutrikimui gydyti bei kt. atvejais. Fevarinas yra saugus, gerai toleruojamas vaistas, tinka net ir tais atvejais, kai pažeistos kepenys ar inkstai. Vaisto galima skirti visų amžiaus grupių pacientams (ir pagyvenusiems, ir vaikams), jo gali vartoti sergantieji širdies ligomis. Fevarinas pasižymi miegą gerinančiomis savybėmis (tuo tarpu kiti šios grupės vaistai miegą gali sutrikdyti), tačiau nesukelia mieguistumo ir netrukdo vairuoti. Nors paprastai vartojant vaistų draudžiama ar nerekomenduojama vartoti alkoholio, fevarinas su juo nesąveikauja. Kaip ir kiti SSRI grupės vaistai, jis gali sukelti nestiprų pykinimą, tačiau paprastai tai būna laikinas ir gydant greitai praeinantis poveikis.
Fevarinas pacientei labai tiko: pradėjus jo vartoti, būsena pagerėjo greitai - jau antrąją gydymo savaitę, pamažu išnyko visi tokie katastrofiški ir neįveikiami atrodę simptomai. Vaisto vartojimo pradžioje jautė silpną pykinimą, bet po keleto dienų jis praėjo savaime. Jokio kito šalutinio poveikio nebuvo. Visiškai sveika pacientė pasijuto po 3 mėn., tačiau fevarino vartojo šiek tiek ilgiau kaip pusę metų, kad išvengtų ligos pasikartojimo, nes fevarinas sumažina ligos atkryčio ir pasikartojimo pavojų. Dabar yra sveika ir džiaugiasi tais dalykais, kurie visada buvo malonūs. Apie baimę negalvoja.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę