){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Madrido universiteto psichologų duomenimis, apie pusė visų dirbančių ispanų, po atostogų grįžę į darbą, patiria trauminį sindromą. “Grįžimo po atostogų” sindromas pasireiškia įtampa, nerimo jausmu, padidėjusiu nervingumu, taip pat tokiais somatiniais (vidaus organų nervinės reguliacijos) sutrikimais, kaip galvos skausmas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, nemiga, skrandžio veiklos sutrikimai. Yra Ispanijoje ir tokių, kurie grįžta į darbą su malonumu, - apie 15 proc. dirbančiųjų. Apie 35 proc. dirbti po atostogų pradeda be ypatingų psichinių ir fiziologinių pasekmių.
Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas, kas gera, kada nors baigiasi, ir tada darbas po atostogų nebeatrodys košmaras.
Paklausus, kaip pailsėjo, dauguma grįžusiųjų po atostogų jau antrą darbo dieną atsakytų: “Atrodo, gerai, bet jau nebeprisimenu”. Įspūdžiai blėsta, miegas tampa neramus. Lyg ir nieko naujo, palyginti su būkle prieš atostogas. Neblogai pailsėta, bet jėgų nepadaugėjo. Ir “nesėkmingas” atostogautojas galvoja: “Arba reikia keisti darbą, arba dirbti be atostogų, vis vien iš jų jokios naudos”. Bet tai ne išeitis. Geriausia išmokti lengvai priimti darbo ritmą po atostogų ir atostogas prisiminti ne kaip amžinai prarastą “pažadėtąją žemę”, bet kaip gerą prisiminimą apie maloniai praleistas dienas. Ir taip sustiprinti stimulą dirbti.
Manoma, kad beveik pusę atnaujintos psichologinės pusiausvyros žmogus paaukoja bandymui susitaikyti su tuo, kad po poilsio vėl prasideda kasdienybė, eilinės, niekuo viena nuo kitos nesiskiriančios dienos. Jau po savaitės darbo, atrodo, jaučiatės blogiau negu prieš atostogas. Iš tikrųjų viskas ne taip. Tai tik apsauginė organizmo reakcija. Jis “galvoja”, kad atostogų daugiau niekada nebebus, ir “slepia” sukauptas jėgas, grąžindamas jus tiek psichologiškai, tiek fiziškai į laiką prieš atostogas. Nustatyta, kad šis sindromas yra tuo stipresnis, kuo rečiau darbuotojas atostogauja ir kuo ilgesnės jo atostogos!
Manoma, kad idealu atostogauti kartą per tris mėnesius. Atostogoms pakanka septynių ar dešimties dienų. Jei prieš tai atostogauta seniai, juo labiau nepatartina pradėti nuo ilgų atostogų.
Jei nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, o vieninteles per metus atostogas įsivaizduojate kaip laisvės gurkšnį, dar prieš atostogaudami pasistenkite nusiteikti, jog tokių atostogų turėsite dar daug. Gali būti, kad dėl to ir dirbate. O atostogos - tai nugalėtojo prizas už tai, kad puikiai atlaikėte nepabaigiamas derybas su partneriais ir konkurencinę kovą. Ir šis prizas laukia kiekvieno naujo etapo pabaigoje.
Stenkitės negalvoti apie galimas neigiamas konkurencijos pasekmes ateityje - juk jūs sugebėjote pasiekti tai, ką dabar turite. Vadinasi, sugebėsite ir atlaikyti. Ir visas darbo problemas atidėkite ateičiai - juk jūsų laukia atostogos.
Kuriems žmonėms dažniau pasireiškia “grįžimo po atostogų” sindromas? Visų pirma tiems, kurie nėra patenkinti savo darbu. Ispanų mokslininkų duomenimis, Ispanijoje pasitenkinimą savo darbu jaučia tik 5 proc. darbuotojų. Lietuvoje panašios statistikos girdėti neteko, galime tikėtis, kad patenkintųjų darbu yra bent kiek daugiau. Taip pat šis sindromas būdingas ir žmonėms, besiverčiantiems smulkiu bei vidutiniu verslu, ir laisvų profesijų atstovams (gydytojams, advokatams, žurnalistams). Šie žmonės, nors ir patenkinti savo darbu, atostogų metu atpranta nuo didžiulės psichologinės su darbu susijusios įtampos, o grįžti į įprastą ritmą yra sunku. Štai kodėl amerikiečių psichologai mano, kad atostogos turi būti… nuolat. Tai nereiškia, kad kasdien turime būti kurorte, tik reikia išmokti visavertiškai pailsėti kasdien, kad ir koks trumpas būtų laikas tarp darbo pabaigos ir miego. Taip pat patartina išmokti poilsiui išnaudoti išeigines dienas. Gyvenimas neturi vykti tik atostogų metu, gyventi turime kasdien ir mokėti džiaugtis šia diena. Tai labai glaudžiai susiję ir su atsakomybe, kurią prisiimame gyvenime. Ar mes patys atsakingi už darbą, kurį dirbame, už jo pasirinkimą, ar tai “likimas”, “atsitiktinumas”? Jei jaučiamės suaugę ir patys atsakingi už save, kodėl turėtume dejuoti, kad vėl reikia į darbą? Juk darbas - ne tik pajamų šaltinis, bet ir žmogaus galimybė realizuoti save. Aišku, kasdieninis nuovargis daro savo.
Daliai žmonių ne tik sunku grįžti po atostogų į darbą, bet ir prisitaikyti per pirmąsias atostogų dienas. Taip būna septyniems iš dešimties dideliu krūviu dirbančių žmonių. Tokie žmonės pirmomis atostogų dienomis linkę susikurti (patys to nepastebėdami) problemų, kurias reikia skubiai išspręsti. Jei pirmomis atostogų dienomis jaučiatės lyg nesavas, nežinote, ko griebtis, negalite negalvoti apie paliktų darbų eigą, kitais metais būtinai planuokite atostogas iš anksto. Geriausia pradėti atostogauti iš karto pakeičiant aplinką nauji įspūdžiai padeda pamiršti neišspręstas darbo problemas. Jei dirbate įtemptą protinį darbą, atsipalaiduoti gali padėti fizinis krūvis: vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, nardymas. Ir jeigu pirmąją atostogų savaitę negalite pamiršti darbo, tai jokiu būdu nereiškia, kad bus psichologiškai lengva į jį sugrįžti.
• Išeinant atostogauti patartina ne tik užbaigti svarbiausius darbus, bet ir susitvarkyti darbo kabinetą, tam net paaukojant vieną atostogų dieną. Jei grįžus po atostogų bus sunku rasti svarbų aplanką su dokumentais, tai neabejotinai sunervins, jau nekalbant, kad tų dokumentų jūsų atostogų metu gali prireikti bendradarbiams.
• Kelioninio lagamino nenumeskite į tolimiausią kampą ir neišmeskite nenaudingų atostogų metu nupirktų daiktų. Jei rasite tinkamą vietą savo bute, šaltais žiemos vakarais jie jus šildys maloniais prisiminimais. Taip pat nepatingėkite tvarkingai sudėti ir surašyti nuotraukų, užfiksavusių atostogų įspūdžius, nors dabar viską puikiai prisimenate, po keleto metų užrašai bus naudingi. Nuotraukų albumas taps brangiu įrodymu apie maloniai praleistą laiką.
• Grįžę į darbą, visus darbus suskirstykite į neatidėliotinus ir tuos, kurie gali palaukti. Kad ir kiek būtų užimta pirma darbo diena, raskite bent kelias minutes puodeliui kavos su kolegomis. Draugiškas pokalbis sumažins darbo įtampą ir padės atsipalaiduoti.
• Niekada neimkite darbo į namus. Sakoma, kad “rytas už vakarą protingesnis”, o visos problemos lengviau išsprendžiamos pailsėjus. Nemokantiems ilsėtis žmonėms gresia lėtinis pervargimas. Pati paprasčiausia miego stoka gali nulemti padidėjusį dirglumą, galvos skausmus, energijos stoką. O sąžiningiausiems darboholikams gresia įvairios psichosomatinės ligos, pvz., padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, koronarinė širdies liga, alergija, kolitai, virškinimo sutrikimai, odos ligos, astma ir kt. Nuolat koncentruojant dėmesį vien į darbą, greitai galima sulaukti ir “perdegimo” sindromo.
• Mokykitės ilsėtis. Raskite laiko pasivaikščioti parke, pažiūrėti mėgstamą televizijos laidą, pagulėti šiltoje kvapnioje vonioje. Nesvarbu, ką veiksite laisvalaikiu: auginsite kaktusus ar šokinėsite su parašiutu. Svarbu, kad tuo metu negalvosite apie darbą.
• Vakarais kartais geriau ne dalytis su artimais žmonėmis praėjusios darbo dienos sunkumais ir rūpesčiais, o pasvajoti… apie kitas atostogas. Tai nuteiks maloniam nakties miegui, o kitą dieną darbo problemos nebeatrodys tokios baisios.
• O jeigu vis dėlto negalite negalvoti apie darbą, pamėginkite pasikalbėti su savo “atsakingąja asmenybės dalimi”, kad ji jums leistų nors kiek laiko pailsėti, o paskui grįšite prie darbų su nauja energija. Kartokite frazę: “Aš negalvosiu apie tai dabar, pagalvosiu apie tai rytoj”.
• Grįždami vakarais prie atostogų įspūdžių, savikritiškai pagalvokite: gal nepakankamai buvau pasiruošęs atostogoms? Gal trūko fizinio pasirengimo ar reikėjo pabandyti numesti antsvorį? Tokiu atveju - gera proga pradėti ruoštis kitoms atostogoms iš anksto. Ir tai taip pat bus puikus atsipalaidavimas nuo darbo.
• Planuokite ateinančias atostogas vos tik pradės blėsti praėjusių atostogų prisiminimai. Tos svajonės padės ištverti sunkias ir niūrias dienas. Juk ilsimės, kad galėtume gerai dirbti, o dirbame, kad gerai ilsėtumės.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę