Streso tik daugės
Stresą patiria devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Tai praėjusių metų atlikto sociologinio tyrimo, kuri vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, rezultatai. Tyrimas parodė, kad kur kas dažniau už jaunimą stresą patiria vyresni nei 30 metų žmonės, taip pat turintys aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą, o jų yra šeštadalis (16 proc.) suaugusių šalies žmonių. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nurodė, kad stresą išprovokuoja įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais. Taip pat žmones suerzina politinės naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaikščiojimai po parduotuves. Tačiau dažniausiai stresas patiriamas – ir tai nurodė beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų – darbe ar mokymo įstaigose.
O šiemet atlikta apklausa parodė, kad darbe patiriamas stresas tik didės. Šio Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) užsakymu „Ipsos MORI“ atliktą tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių iš 36 Europos šalių. Rezultatas – visoje Europoje aštuoni iš dešimties dirbančių žmonių mano, kad stresą darbe patiriančių darbuotojų per artimiausius 5 metus daugės (80 proc.), ir net 52 proc. mano, kad jų „labai padaugės“. Tiesa, mūsų žmonės šiek tiek optimistiškesni: tik 26 proc. mūsų respondentų mano, kad patiriančių stresą darbe žmonių skaičius išaugs smarkiai, 39 proc. – kad šiek tiek. Lietuvoje šio tyrimo metu buvo apklausti 968 darbuotojai. Iš tiesų pažymėtina, kad įvairiose šalyse nevienodas skaičius apklaustųjų manė, kad stresas darbe „labai padidės“: mažiausiai dėl to jaudinasi norvegai (16 proc.), labiausiai – graikai (83 proc.).
Stresas dėl visko
Pagal Wikipediją, stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Stresas gali būti fizinis (apsinuodijimas maistu, dėl užteršto oro, spinduliavimo ir kt.), socialinis (dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis, pvz., mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas ir kt.) ir psichologinis (stiprios ir neigiamos emocijos, pvz., baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas ir t.t.).
„Iš tiesų šiandien stresu vadinama viskas. Tai bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis, ir nesvarbu, kiek jis trunka. Tačiau ką kiekvienas turime omenyje ne visada aišku, nes vienam žmogui stresas – nerimas, kitam – baimė, trečiam – skyrybos, ketvirtam – depresija ir t.t. Manau, kad žodis stresas populiarus dėl to, kad užtikrina tam tikrą socialinį saugumą. Nuo ankstesnių laikų psichiatrijos įstaigos mūsų visuomenei kelia neigiamas emocijas, žmonės bijo jose lankytis, nes gali būti įtraukti į įskaitą, ir tai vėliau trukdys gauti vairuotojo pažymėjimą, dirbti ir t.t. Todėl žodis stresas, už kurio gali slėptis tokie psichikos sutrikimai, kaip nerimas, depresija, panika ir pan., daugeliui atrodo saugesnis ir laisvalaikio kalboje skamba labai dažnai“, – mano V.Kuzmienė.
Tačiau, anot „Geros būsenos“ vadovės, stresas – tai momentinė psichofiziologinė būklė. O jeigu žmogus nuolat patiria stresą, jeigu ši būsena trunka ilgiau negu mėnesį – tai vadinama lėtiniu stresu, kuris ir yra pavojingas sveikatai.
„Stiprus išgyvenimas dėl atleidimo iš darbo, skyrybų, įvykių mokykloje, gedėjimas dėl netekties, trunkantis iki mėnesio, yra adaptacijos sutrikimas. O jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko ir jis teigia, kad ir toliau patiria stresą, galime daryti prielaidą, kad jam vystosi nerimo sutrikimas ar depresija arba kiti rimtesni sutrikimai. Tai labai svarbu žinoti ir nepainioti streso, kaip momentinės (iki mėnesio) reakcijos į nemalonius įvykius, su liga“, – aiškina V.Kuzmienė.
Stresą sukelia... mintys
Streso tyrinėtojo kanadiečių gydytojo ir mokslininko Hanso Selye teigimu, stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija.
„Dažnai sakome, kad dėl streso kaltas darbas ar blogi santykiai. O iš tikro stresą sukelia mūsų pačių mintys. Kas dabar bus? Kaip gyvensiu? Šios nerimastingos mintys veda prie to, kad organizme išsiskiria tam tikri hormonai (adrenalinas), vyksta organizmo mobilizacija. Reaguodamas į neraminančią problemą, žmogus sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus, kurie turėtų būti skirti kovai, bėgimui, puolimui, t.y. gynimuisi. Jeigu stresas trumpalaikis, pvz., pateko žmogus į avariją, sudaužė automobilį, susinervino, tačiau vėliau susitvarkė draudimą, emocijos atlėgo ir jis viską pamiršo, tai dėl tokių išgyvenimų dažniausiai žalos sveikatos nebus. Sveikatos problemas sukels dažnai pasikartojantis, užsitęsęs stresas, besikaupianti įtampa. Pvz., nuolatinė įtampa darbe. Tai didžiausia blogybė, kuri leidžia stresui tapti lėtiniam, kai žmogus kiekvieną dieną eina į darbą jausdamas įtampą“, – pažymi pašnekovė.
Esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas adrenalinas. Tokiu atveju turime situaciją, kai žmogaus organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris iš tikro yra geras, nes skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti. Teigiama, kad žmogaus organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu.
Streso nauda
Yra situacijų, kai stresas naudingas. Todėl jis skirstomas į pozityvų ir negatyvų. Trumpas pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti. Įsimylėjimas, vaiko gimimas irgi yra pozityvus stresas. Taip pat pozityvus stresas yra laikant abitūros, vairavimo, atrankos į darbą ar kitą egzaminą, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai. „Jaudulys, kol jis netampa paralyžiuojančia baime, geras dalykas“, – pažymi V.Kuzmienė.
Išsikrauti būtina
Stresas sukelia emocijas, kurių stengiamės neparodyti, liekame išoriškai ramūs, nors verdame viduje ir verdame dar ilgai po to, kai nemaloni situacija baigiasi. Ar tai daro žalą sveikatai? Ar būtina emocijas išlaisvinti?
„Kaip minėjau, pavojingas lėtinis stresas, pvz., patiriamas darbe. Žmogus turi problemų su darbdaviu, pyksta ant jo, jo bijo, bet negali savo emocijų parodyti. Juk neaprėksi darbdavio?! Tokiu atveju nuolatinio streso metu gaminamas hormonas nėra išnaudojamas, jis kaupiasi, žmoguje tarsi tiksi bomba, kurios nenukenksminus pažeidžiamos silpniausios mūsų vietos. Dažniausiai – širdis, kraujotakos sistema, skrandis, virškinamasis traktas ir kt. Ypač didelę įtaką lėtinis stresas turi kraujospūdžiui, veikiausiai dėl to daugėja sergančiųjų hipertenzija, o ir liga jaunėja. Be to, mokslo įrodyta, kad stresas kenkia imunitetui, todėl žmogų dažniau puola įvairios infekcinės ligos ir kt.“, – pažymi psichologė-psichoterapeutė. Anot jos, streso metu susikaupusios energijos iškrovimas yra prasmingas dalykas. Vienintelis vaistas, kaip padėti sau, – bandyti siekti harmonijos ir balanso, ir šiame kelyje labai svarbi vieta tenka fiziniam krūviui. „Fizinis aktyvumas, apie kurį pastaruoju metu labai daug kalbama, iš tiesų yra labai svarbus. Todėl būtų gerai, kad kiekvienas žmogus rastų sau malonų užsiėmimą. Nebūtinai lankytis sporto klubuose, galima važinėti dviračiu, šokti, daryti tai-či mankštą ir t.t. Labai svarbu, kad ši veikla patiktų, tada ji taps hobiu, ir žmogus tikrai ja užsiims. Tai tarsi savotiška psichoprofilaktika, higiena, kaip dantų valymas. Susitvarko miegas, pagerėja apetitas ir nuotaika. Kai kurie žmones sako, kad norint užmigti, nusiraminimui jiems paprasčiau išgerti taurę vyno. Tačiau vynas neduoda išliekamojo efekto, o fizinis judėjimas – grūdina“, – pažymi V.Kuzmienė.
Tikslas – neįsileisti blogų minčių
Negatyvių minčių, susikaupusio adrenalino sudeginimas yra gerai. Tačiau, V.Kuzmienės teigimu, aukščiausias žmogaus tikslas ne deginti ir atsikratyti blogų emocijų, bet išmokti jų neįsileisti, elgtis taip, kad tokios emocijos nekiltų.
„Banalius patarimus nesinervinti, nebūti jautriam, užsiauginti storesnę odą, žino visi. Tačiau kaip to pasiekti? Tai ganėtinai individualu. Savo seansus pradedu nuo jau minėto aiškinimo, kad ne aplinkos įvykiai mus žudo, kad mus žudo jų interpretacijos. Juk mes patys įsileidžiame į širdį pašaipas, nuoskaudą, pyktį, juk tai mes leidžiamės būti žalojami. Ir kai žmogus tai suvokia, pradedame ieškoti jo skydų, kaip jam gintis, kaip neįsileisti tų emocijų. Nes laimingas žmogus – ne tas, kuris moka atsikratyti šiukšlių, o tas, kuris moka jų neprisigaminti. Veikiausiai todėl pastaruoju metu labai populiarios įvairios tūkstantmečius egzistuojančios ir mediciniškai pagrįstos rytų metodikos, joga, meditacija ir pan.“, – įsitikinusi V.Kuzmienė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę