Rašto mokslas
Žodis „grafologija“ yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių – „grapho“ (rašau) ir „logos“ (mokslas). Taigi tai yra mokslas apie rašyseną ir jos ypatumus.
Rašysena atspindi žmogaus vidinį pasaulį ir yra jo asmenybės informacinis kodas. Pažvelgus į žmogaus rašyseną, pagal ją galima ne tik nusakyti tos dienos žmogaus savijautą, bet ir apskritai nustatyti, kokia yra žmogaus fizinė ir psichinė sveikata, jo intelektas, gabumai, moralės nuostatos, praeities patyrimai, polinkiai. Norėdami atskleisti tas žmogaus savybes, grafologai remiasi net 300–400 rašysenos ypatumų!
Mūsų rašysenoje fenomenaliai atsispindi mūsų talentai, kūrybiškumas, polėkis. O specialistui analizuojant rašyseną, žmogus apibūdinamas labai išsamiai, todėl galima matyti, ar prieš mus sėdi mokslininkas, ar nusikaltėlis. Kaip yra pasakęs įžymus kinų mąstytojas Konfucijus, „saugokis žmogaus, kurio raštas siūbuoja lyg nendrė vėjyje.“
Istorija byloja
Istorikų ir mokslininkų teigimu, kalba yra pagrindinė žmonių bendravimo priemonė, be kurios negalėtų egzistuoti jokia visuomenė. O raštas yra visuomenės pažangos, sukauptos informacijos ir patirties išraiška bei variklis.
Rašto atsiradimas buvo labai reikšmingas įvykis žmonijos istorijoje, nes jis padėjo išsaugoti naujosioms kartoms praeityje sukauptą patyrimą, tautų literatūros, mokslo ir apskritai kultūros bei civilizacijos laimėjimus, atkurti išnykusių kalbų struktūrą ir senesnius egzistuojančių kalbų raidos etapus.
Mokslininkų teigimu, rašto atsiradimas yra susijęs su pirmaisiais žmonių mėginimais piešti ant uolų. Tačiau yra ir kita rašto atsiradimo versija. Manoma, kad tikrąjį raštą žmonijai padovanojo šumerų civilizacija. Pagrindinė šumerų, o vėliau ir babiloniečių bei asirų rašomoji medžiaga buvo ne patogus papirusas, o minkšto molio lentelė, kurioje buvo labai sunku dailiai rašyti. Šumerai įspausdavo rašmenis molyje nusmailintomis nendrių lazdelėmis, todėl jų naudojamas dantiraštis, palyginti su egiptiečių hieroglifais, atrodo kampuotas ir šiurkštus. Egiptiečiai dažniausiai rašė iš dešinės į kairę, o babiloniečiai rašė taip pat, kaip šiandien rašome mes – iš kairės į dešinę. Rašto ženklai ir visi kiti tiek egiptiečių, tiek šumerų raštų skirtumai rodo, kad abi šios rašto sistemos susiformavo savarankiškai, atskirai viena nuo kitos, nors dantiraštis Egipte taip pat buvo žinomas. Archeologiniai radiniai byloja, kad antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje dantiraštis tapo tarptautine diplomatine rašto sistema, kuria naudojosi Egipto faraonai, susirašinėdami su kitais to metų šalių valdovais.
Senovės egiptiečiai šventai tikėjo, kad raštą žmonėms suteikė į žemę atvykę dievai, o konkrečiai – dievas Totas, kuris buvo laikomas dangaus raštininku, suteikusiu žmonėms įstatymus ir teisėtvarką. Egiptiečiai ypač tikėjo užrašyto žodžio galia. Užrašytas laimėtas mūšis ir tapdavo laimėtas, net jei jo baigtis iš tiesų buvo kitokia. O Egipto gyventojų pasitikėjimą praradusio ir nuversto faraono vardas buvo ištrinamas iš visų rašytinių šaltinių, panaikinamas nuo šventyklų sienų. Ištrynimas iš istorijos nuverstam faraonui buvo baisesnis nei mirties bausmė.
Ką apie mus sako mūsų raštas?
„Kaip žmogus turi unikalią savo kraujo grupę arba pirštų atspaudus, taip ir jo raštas atspindi unikalias žmogaus savybes. Todėl grafologija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kaip žmogaus rašysena išsidėsto popieriaus lape, nes kiekvienas žmogus raides išguldo skirtingai. Pagal tai nustatomas rašysenos harmoningumas, o pagal jį galima nustatyti žmogaus talentą, protinius gebėjimus, vidinę kultūrą“, – teigė grafologė Elona Petkelienė.
Pagrindinis dėmesys tiriant žmogaus rašyseną atkreipiamas į raides, jų aukštį, plotį, pasvirimo kampą, suspaustumą tekste, jungimą, tarpus tarp žodžių ir net į raidžių puošybą. Standartiškai yra priimta, kad raidė turėtų būti 3 mm aukščio ir 3 mm pločio. Tarpai tarp žodžių turėtų būti tolygūs, apie 1 cm ilgio. Tačiau dažnai žmonių rašysena neatitinka šių standartų. „Pavyzdžiui, didesni tarpai tarp žodžių parodo asmens būgštavimą dėl ateities, darbo ar vaikų – tai netikrumo dėl rytojaus išraiška. Jei tarpai tarp žodžių netolygūs, tai parodo tam tikrą žmogaus neryžtingumą, baimes, kurios dažniausiai atėjusios iš vaikystės, pavyzdžiui, tamsos baimė. Smulki rašysena byloja apie smulkmeniškumą, kruopštumą, atidumą detalėms, didžiulę koncentraciją, polinkį analizuoti, detalizuoti, apibendrinti. Tačiau tokie žmonės dažnai linkę į uždarumą ir vienišumą, yra atsiskyrėliai“, – vardijo E. Petkelienė.
Normalios fizinės būsenos ir stabilios psichikos žmogus, nemėgstantis šokiruoti ir stulbinti aplinkinių paprastai rašo vidutinio dydžio įskaitomomis raidėmis. Minkštos ir apvalios raidės byloja apie žmogaus taktiškumą, geranoriškumą, paslaugumą, konfliktų vengimą. O kampuota rašysena rodo, kad žmogus yra veržlus, nekantrus, savarankiškas, turintis savo nuomonę ir itin aštraus proto. Žmogaus rašysenoje matomos atviros raidės (ypač turinčios pilvelius – a, d, p) rodo, kad rašysenos savininkas yra atlapaširdis, atviras pasauliui, kilnių jausmų. O štai uždaros raidės tekste byloja apie žmogaus uždarumą, nenorą dalintis paslaptimis.
Į dešinę arba į kairę
Į dešinę palinkusi daugumos iš mūsų rašysena parodo, jog asmenybė yra guvaus proto, domisi pasauliu ir yra atvira informacijai. Tai byloja apie žmogaus jausmingumą, toleranciją. Į kairę palinkusi rašysena byloja apie užsispyrusį, santūraus būdo, atsargų, neryžtingą žmogų, kuris paprastai yra pragmatiškas ir dažniausiai netolerantiškas. Labai į kairę pasvirusios rašysenos savininkas yra nepaprastai inertiškas, sunkiai priimantis naujoves. Jei tokia rašysena išlieka ir vyresniame amžiuje, tai gali sunkinti žmogaus gyvenimą.
Pasak E. Petkelienės, į kairę pasvirusiomis raidėmis labai dažnai rašo paaugliai – tai nieko smerktina, nes vyksta tam tikras asmenybės virsmas. Tačiau jeigu į kairę rašo jau subrendę žmonės – tai nėra gerai, nes jie taip ir neišaugo iš maištaujančio amžiaus, tam tikri dalykai nesusiformavo jų asmenybėje. Pavyzdžiui, atsakomybę už savo poelgius tokie „kairuoliai“ perkelia kitiems žmonėms, dėl nesėkmių taip pat kaltina tik kitus, tokių žmonių aprangos stilius net ir brandžiame amžiuje išlieka nebrandus, paaugliškas.
Apie jėgą ir tuštybę
Stiprus rašiklio spaudimas rašant, kai apvertus popieriaus lapą aiškiai matosi įspaustų raidžių atspaudas, anot E. Petkelienės, liudija tai, kad žmogus yra labai emocionalus ir net turi paslėptos agresijos. O jei rašant popierius tiesiog įdreskiamas rašikliu, tai gali parodyti labai didelį agresijos lygį. Iš tokio žmogaus gali sulaukti netikėto pykčio protrūkio, tai gali virsti ir smurto proveržiu ne tik prieš kitą, bet ir prieš save.
Žmogaus tuštybė taip pat atsispindi rašysenoje. Dažniausiai ji būna labai manieringa, perkrauta puošybos elementais, taškeliais, paukščiukais ir kitomis smulkiomis detalėmis. Tokia rašysena būdinga ne tik merginoms, kurios perdėm rūpinasi savo kūnu ir siekia įsigyti kuo daugiau materialių gėrybių, bet ir vaikinams, kurie vairuoja prabangius automobilius, nors gyvena labai kukliame nuomojamame bendrabučio kambarėlyje. „Pernelyg išpuoštas, pretenzingas, pompastiškas raštas kai raidei „prilipdomi“ jai nebūdingi fragmentai – atspindi tuštybę, pernelyg didelius reikalavimus kitiems, gyvenimui, nepamatuotus lūkesčius“, – teigė grafologė.
Rašysena pagal asmenybės tipus
Visi žinome, kad žmonės yra skirstomi į sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus. Tai štai, pažvelgus į choleriko rašyseną, galima matyti, kad žmogus rašo greitai, bet be įtampos: raidės ganėtinai kampuotos, raštas staigus, energingas, matosi, kad žmogus rašo greitai. Sangvinikas rašo taip pat greitai, bet jau su įtampa. Lėta ir stati rašysena be įtampos parodo žmogų esant melancholiku. O lėta rašysena su įtampa byloja apie flegmatiką.
Jei žmogaus rašysenoje grafologai mato nepaprastą dirglumą, įtampą ir nerimą, gali įtarti, kad tokį žmogų kamuoja psichologinės ar net rimtesnės psichikos problemos. Taigi rašysena gali parodyti net pirmuosius ligų simptomus.
Įdomu tai, kad žmogui rašant sinchronizuojasi jo kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, nors paprastai pas žmogų vienas kuris pusrutulis dominuoja. Todėl šiuo atveju labai sveikintinas yra dailyraštis, kuris, anot grafologų, gali harmonizuoti ir sveikatinti žmogų.
Rašymas kaip terapijos priemonė
Paradoksalu, tačiau rašymą galima naudoti kaip vieną iš terapijos priemonių, padedant žmonėms harmonizuoti savijautą. Taip yra daroma kai kuriuose pasaulio šalių priklausomybių ligų centruose, kur pacientams daili rašysena padeda galiausiai susivokti savyje, stabilizuojasi jų emocijos. Užtenka per dieną rasti 15 minučių, per kurias ramiai rašant dienoraštį ar kitaip užrašant savo mintis, galima sau padėti nurimti, susikaupti. Neturėtume pamiršti, kad genialumas slypi paprastume, tad turėtume rašyti paprastai, aiškiai, sklandžiai, gramatiškai taisyklingai, be jokių papildomų detalių. Tvarkinga rašysena yra žmogaus vidinės kultūros ir gero tono ženklas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę