Kokie žmonės pasiekia gerų karjeros ir verslo rezultatų? Ką sako Jūsų, kaip vadybos mokslininko, tyrinėjimai ir patirtis?
Ryškiausių pavyzdžių ar tam tikrą sėkmės matą rasime verslo srityje. Tai verslininkai, kurie nebijo rizikuoti ir siekti ambicingų tikslų. Nors iš pradžių resursų jie gal ir neturi, bet žino: jei idėja gera, o numatomi rezultatai verti pastangų, pinigai tėra nedidelė problema. Tai šiuolaikiški, kūrybingi žmonės, ne imituojantys kitus, o kuriantys naujus metodus ir nestandartinius sprendimus. Ir ne tik verslo srityje tokių žmonių yra. Pavyzdžiai gali būti Druskininkų meras R.Malinauskas, Vilniaus meras A.Zuokas – turiu omenyje jų mąstymą, veiklos būdus ir gebėjimą pasiekti rezultatų. Jie anaiptol nėra tik geri administratoriai. Jie veržlūs, savo veiksmus orientuojantys į galimybes. O kiek yra labai sėkmingų ne verslininkų ir ne vadovų, bet puikių specialistų?! Daug. Ir jie visi yra savo srities lyderiai.
Atsilikimas yra daugiau minties būsena negu išorinės aplinkos – valdžios, kitų žmonių, darbdavių, šeimos ir t.t. – įtakos rezultatas. Kitaip tariant, jei nesiseka, kaltų neieškokime aplinkoje, o pirmiausia pažvelkime į save.
Kur sėkmės pradžia? Kas gali asmenybę įkvėpti ir kas – trukdyti?
Iš dalies galima atsakyti lotynišku posakiu, kad erelis musių negaudo. O Seneka teigė: „Naujų dalykų nesiimame ne dėl to, kad tai labai sunku, o todėl, kad naujovių nedrįstame norėti.“
Juk dažniau mąstome apie tai, kas mus riboja ar tik gali riboti, ir nesusitelkiame į tai, ką galime. Ieškome neveiklumo priežasčių ir pasiteisinimų, geriau nieko nedarome, užuot ėmęsi pokyčių tiek organizacijoje, tiek savyje. Talentingiausieji pasiteisinimų kūrėjai yra labai netalentingi numatyti sau tikslą ar rasti sprendimus! Ar įsivaizduojate verslininką, nuolat besiteisinantį, kodėl jam nesiseka? Sveikas ir perspektyvus mąstymas yra nuolatinis dialogas su savimi, o to dialogo svarbiausia tema „Ką galiu iš esmės pakeisti?“. Esu įsitikinęs: žmogaus vizijos turi būti ambicingos. Jei neturite ambicingo tikslo, jei nežinote, ką norite pasiekti, galiu lažintis: instrumentų, kurie jus vestų į sėkmę, nerasite. Arba negalėsite jų panaudoti.
Instrumentus dažniausiai suprantame kaip realius išteklius, pinigus, investicijas...
Bet svarbiausia yra mąstysena. Ji lemia, ar sėkmingai įgyvendinsite savo sumanymą. Ir rezultatas – ne tik pinigai. Socialinė asmenybės raiška arba pripažinimas ne mažiau svarbus, ypač – išsilavinusiam žmogui; jam pinigai gali būti tik detalė. Net verslininkui svarbiausia gali būti ne uždirbti pinigai, o pripažinimas ir kitų profesionalų įvertinimas, t.y. kaip jis jaučiasi savo aplinkoje ir visuomenėje. Pradžia yra mąstymas, požiūris.
Kaip apibūdintumėte, kas yra verslus žmogus?
Verslus žmogaus geba spręsti problemas, kai kurių net nevadindamas problemomis; jam tai iššūkiai, uždaviniai, situacijos. Jis randa sprendimus, ir problemų nebelieka. Tikras lyderis, nesvarbu, ar verslo, ar kitai sričiai atstovaujantis, nesakys „kodėl aš turėčiau spręsti problemą?“, „negaliu“, „neturiu resursų“. Jis tiesiog ims ir padarys.
Žmonės yra dviejų tipų: antelės ir ereliai. Vienos sukasi savo uždaram tvenkinėly, jei kas patraukia dėmesį, priplaukia. Ar tai blogai? Susirasti sau maisto, būti tarp tokių pat antelių yra gerai. O erelis sklando aukštai. Jis mato ir tą antelę, gal net susigundys ja kaip grobiu, o gal ir ne, nes gal nėra verta leistis žemyn. Erelio tipas – matyti visą paveikslą apačioje, ignoruoti smulkmenas ir rinktis strateginius prioritetus. Erelis žvelgia iš viršaus; jam smulkmenos neįdomios.
Bet ir dėl mažo akmens gali šalikelėn nuriedėti didelis vežimas...
Ir tai tiesa. Kartais tai, kas atrodo smulkmena, yra labai svarbu. Jei ignoruosi visas savo kasdieninės veiklos smulkmenas ir visą laiką ieškosi tik prioritetų, ko gero, ir pastarųjų imsi nepastebėti. Reikia derinti viena ir kita. Jeigu kaskart, gavę atlyginimą, į taupyklę dėjome po dešimtį litų, po kelerių metų nustembame: oho, kiek daug sutaupiau, tikras turtuolis! Nereikia pedantiškai paisyti smulkmenų, bet neturėtume ignoruoti mažų žingsnelių, kurie dera su pasirinktąja strategija: veiklos, karjeros, naujų sričių įsisavinimo. Būtent nedideli žingsneliai teisinga kryptimi, maži darbai ir atveda prie didžiulio rezultato.
Ir be kūrybiškumo šiais laikais lyderis nebūsi; jei nebūsi kitoks, o toks pat, kaip visi kiti, tai ir gausi kaip visi kiti, o gal dar ir mažiau. Keliausi per gyvenimą, bet tavo bilietas bus ekonominės klasės. Tu turi būti kitoks: gebantis inicijuoti netradicinius sprendimus, strategiškai mąstantis, valdantis pokyčius ir lyderio veiklos metodus, apginantis savo idėjas, bendraujantis su įvairių kultūrų, amžiaus, interesų žmonėmis. Jeigu komunikavimo kompetencija silpna, vadovas (o neretai ir eilinis darbuotojas) yra neįgalus.
Dar įdomus man pačiam pastebėjimas: jeigu ką nors atlikęs jau dairysiesi, klausdamas „kaip aš atrodau?“, „ar pastebėjote?“, arba piktinsies, kad niekas nepamato, nesupranta, nepripažįsta, – tai ir nepripažins. Ir visai kita situacija, jeigu dirbi ir negalvoji apie įvertinimą. Tada atlygis tikrai ateis.
Ar Jūsų pedagoginė ir mokslinė karjera gali būti iliustracija?
Daug metų dirbau tai, kas, manau, svarbu kitiems. O didžiausios sėkmės ir pripažinimo sulaukdavau, kai apie tai visiškai negalvojau. Be abejo, būtų sunku ką nors svarbaus nuveikti neturint bendraminčių komandos. Štai prieš dvejus metus Strateginio valdymo katedroje sukūrėme studijų programą „Lyderystė“. Pirmiausia sau pasakėme: būkime kitokie nei visi kiti Lietuvoje. Galėjome ir toliau rengti specialistus, verslo administratorius „uabams“, savivaldybėms ir t.t. Bet mes savęs klausėme: ar mūsų teikiamos žinios tikrai yra būtent tokios, kurios suteikia žmogui sėkmę (jos pagrindą) gyvenime? Iš tradicinę specialybę – verslo administravimą – baigusių specialistų dalis dirba pagal įgytą išsilavinimą, tačiau toli gražu ne visi.
Mes jau žinojome, ko reikia ugdant erelį. Nepaisydami vyravusio nesupratimo ir kliūčių, nusprendėme, kad imsimės, inicijuosime kitokią studijų programą, eisime prieš srovę ir vyraujančią poziciją specialistų poreikio klausimu, rengsime Lietuvai inteligentus: mąstymo, gyvenimo būdo ir elgsenos. Naujoji programa tapo populiari.
Būti kitokiam yra sėkmės prielaida ir vertybė. Šiandien žmogų sutinka pagal išvaizdą, pagal elgesį ir kalbą, o palydi pagal kompetenciją.
Ar iš tiesų galima tapti lyderiu? Ar tik – gimti?
Mokslininkai ir praktikai tebediskutuoja, ar galima išmokyti būti verslininku. Tai lyg ir naivokas klausimas. Kai kurių žmonių prigimtis – „Ne, nenoriu būti dėmesio centre, pasakykite, ką man konkrečiai padaryti...“ Tokiam žmogui tikrai nebus lengva tapti lyderiu, nors ir įmanoma – reikėtų labai norėti ir pasiryžti. Organizacijos vadovui toks darbuotojas gali pasirodyti naudingas, tačiau mažai perspektyvus gaunant kažką nauja, novatoriška. Atlygis už darbą nebus didelis, nes jį labai lengva pakeisti kitu, sutinkančiu dirbti už dar mažesnį atlygį. Tačiau kai kalbame apie lyderį, nebūtinai turime jį tapatinti su formaliu vadovu. Vadovas yra skiriamas, o lyderis atsiranda. Jis taiko tuos pačius metodus, kaip ir bet kuris vadovas, net jei vadovo antpečių neturi. Lyderis – tas, kurio visi klauso ir pripažįsta, kurio kompetenciją vertina, kuris veda paskui save kitus žmones, sugeba įtikinti, jog verta imtis būtent jo pasiūlytos idėjos. Pagalvokime: ar ne tokių žmonių visose gyvenimo srityse labiausiai ir pasigendame? Pažangą kuria lyderiai.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę