){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimais nustatyta, kad vaiko elgesys formuojasi jau motinos įsčiose, tad vaikų irzlumui gali turėti įtakos ir motinos būklė nėštumo metu. Labai svarbios yra nėštumo ir gimdymo patologijos, tokios kaip gresiantis persileidimas, pernešiojimas, priešlaikinis gimdymas. Taip pat turi reikšmės ir motinos ligos, alkoholio, kai kurių vaistų vartojimas, genetinės ligos.
Kita irzlumo priežastis – vaikų ligos. „Štai sergantieji lėtinėmis odos ligomis būna labai pikti, nemiega, draskosi, nes niežti visą odą. Labai irzlūs vaikai būna, kai suserga ausų uždegimu, kai atsiranda kirmėlių ar užkietėja viduriai,“ – vardija priežastis gydytoja.
Tiesa, vaikai į įvairius dirgiklius ir į skausmą reaguoja nevienodai, pavyzdžiui, vieniems vaikams dantukai dygsta be jokių problemų, o kiti kankinasi, nemiega, kartais net karščiuoja.
Anot gydytojos V. Lapėnienės, vaiko irzlumui didelę reikšmę turi ir sudėtingi santykiai šeimoje, netinkamas auklėjimas. „Turbūt mes visi pastebėjom, kaip kartais mamos nekantriai elgiasi su vaiku, bara, šaukia, kartais net niukteli, taip formuodamos bendravimo įgūdžius,“ – priduria gydytoja.
Gydytojos nuomone, dar viena problema, susijusi su irzlumu ir miego sutrikimais, – televizijos žiūrėjimas: „Žiūrint animacinius filmiukus, vaiką supa greitai judantis vaizdas, ryškios spalvos, fantastinė aplinka. Filmukui pasibaigus, vaikas staiga patenka į paprastą aplinką – aišku, jam būna nuobodu, liūdna, jis lyg kažko netenka, būna nepatenkintas.“
Miegas vaikams yra būtinas, miegant lėtėja medžiagų apykaita, sumažėja deguonies poreikis, pailsi nervų sistema, gerėja atmintis, išsiskiria augimo hormonas, todėl sakoma, kad vaikai auga miegodami.
Deja, ir mažiesiems būna sunku užmigti, ir juos kankina nemiga. Jei vaikas neišsimiega, darosi irzlus, piktas, nervingas, blogiau mokosi.
Gydytoja V. Lapėnienė primena, kad miego įgūdžiams formuotis turi reikšmės ir ritmiškumas, t.y. tuo pačiu laiku reikia eiti miegoti, keltis. Patalpa turi būti išvėdinta, tinkama aplinkos temperatūra, vaikui miegant, reikia vengti triukšmo, nedegti šviesos.
„Jeigu paprastos priemonės nepadeda, tenka pavartoti medikamentų. Raminamieji vaistai gana stipriai veikia nervų sistemą, ją slopina, lėtėja mąstymas, sutrinka koordinacija, vystosi pripratimas, todėl mes, medikai, dažnai siūlome augalinius preparatus, kurie puikiai pakeičia kitus raminamuosius, slopina nerimą, gerina miegą, mažina irzlumą,“ – sako gydytoja V. Lapėnienė.
Vienas tokių yra sirupas Junior relax. Tai natūralus augalinis preparatas be dažiklių ir alkoholio. Du pagrindiniai jo komponentai yra pasiflorų žiedai ir citrinmedžio žiedų ekstraktas.
„Pasiflora – labai gražus augalas, žinomas jau seniai. Actekai juo gydė nemigą, galvos ir kitus skausmus. Taigi šiuolaikinė medicina remiasi šimtmečiais išbandyta praktika,“ – pastebi gydytoja.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę