Bėgu bėgu vis, privalau suspėt...

Laiko trūkumą galima būtų pavadinti viena iš šiuolaikinių lėtinių ligų. Vien nuo minčių, kiek laukia nebaigtų darbų, galva eina ratu. Jau apie vidurdienį daugelis mūsų esame įsitempę ir susinervinę, o laikrodis rodo, kad darbo diena eina į pabaigą. Toks nuolatinis stresas skatina nemigą, lėtinį nuovargį, nerviškumą ir susierzinimą. Ir viso to rezultatas – ligos, tiek somatinės, tiek psichinės.

Neturiu laisvos nė minutės – labai dažnai girdimas pasakymas, ir dažnai tai ne tik pasakymas, bet tikra tiesa. Ką daryti, kad iš mūsų leksikono ši frazė išnyktų?
Iš tikrųjų, kaip tikina psichologai, bėda – ne laiko trūkumas, o netinkamas jo pajautimas. Kadangi laikas – labai abstraktus, jo pajautimas kelia sunkumų. Svarbiausia suvokti, kad laikas turi ribas, ir išmokti jį tvarkyti. Nemokėjimą tvarkyti savo laiko būtų galima palyginti su spinta, kurioje chaosas trukdo susirasti reikiamą daiktą. Taigi betvarkė laike mus verčia begalę laiko praleisti veltui. Kita vertus, viskas turi savo ribas: per dvi valandas galima nuveikti tam tikrą skaičių darbų ir ne daugiau. Todėl mokėjimas sudėlioti prioritetus, nusibrėžti aiškius tikslus ir įvykdyti numatytą planą iš tikrųjų gali pakeisti gyvenimą.
Betvarkė galvoje
Jūsų darbų būklė, taip pat kaip ir tvarka ant darbo stalo, – jūsų pasąmonės atspindys. Žmogaus aplinka atspindi ne tik jo materialines galimybes, bet ir emocinę būklę. Nuolatinis laiko trūkumas, net ir susijęs su objektyviomis priežastimis, visada sako apie energijos ir jėgų trūkumą. Laikas ima bėgti, nyksta, ir štai mes jau vos suspėjame padaryti tai, ko iš mūsų laukia viršininkas ar namiškiai. Taigi apie laiką sau nėra ko nė galvoti.
Taip užsidaro ratas, kuris ilgainiui nuveda prie blogesnio savęs vertinimo. Iš vienos pusės, kaupiasi darbai – nuo neįvykdytos užduoties darbe iki neišskalbtų drabužių krūvos (ar nesutaisytos durų rankenos) namie. Kita vertus, ant šaldytuvo prikabintas lapelis su vis didėjančiu darbų sąrašu verčia jaustis nevisavertiškai ir atima jėgas. Suvokimas savęs kaip nevykėlio(-ės) priklauso ne tik nuo karjeros pasiekimų, bet ir nuo nuolatinės šiukšlių krūvos balkone stebėjimo. Tokia nuolatinė betvarkė taip pat gimdo susierzinimą.
Vis labiau plintantis pasakymas „sėkmingas“ žmogus (teatleidžia mums kalbininkai) – tai visų pirma viską spėjantis, savimi pasitikintis. Pasiekti rezultatų be nuolatinio laiko planavimo galima, bet tam reikės įdėti daug daugiau pastangų – tiek buityje, tiek darbe. O mokėjimas susitarti su laiku padės šias pastangas sumažinti.
Svarbu ne tik versle
Laiko valdymas (angl. time management), užgimęs šeštajame dešimtmetyje Vakaruose, gana greitai iš verslo interesų sferos persikėlė ir į kasdieninį gyvenimą. Kuo geriau žmogus moka tvarkyti savo laiką, tuo daugiau jis suspėja nuveikti ir tuo didesni šansai neprarasti gyvenimo džiaugsmo ir kokybės. Juk panavimas – tai toks gyvenimo modelio sudarymas, kokio jūs norite.
Kiekvienam žmogui, be abejo, tinka kitokia technika – juk pedanto požiūris į laiko planavimą bus visiškai kitoks nei kokios kūrybinės asmenybės. Anksčiau savarankiškai išmokti planuoti laiką buvo sunkiau. Tačiau dabar galima atrasti įvairiausių metodikų – tiek internete, tiek specialiuose mokymo kursuose, tik reikia mokėti pasirinkti. Be abejo, pasirenkant metodikas savarankiškai, reikėtų pasitarti su pažįstamais, susirasti žinių atsiliepimų apie kursų vadovą. Tačiau svarbiausia – reikia susiformuluokite atsakymą į savo klausimą, kodėl to imatės ir ko iš tokių mokymo norite.
Esminiai laiko valdymo punktai
Daugelis iš mūsų žinome, kad galėtume efektyviau valdyti savo laiką, tačiau darome klaidų, kurios trukdo tai pasiekti. Taigi ką reikia žinoti?
Pirmiausia reikia susidaryti darbų sąrašą – taip jūs niekada nemiršite nė vieno planuoto darbo. Kitas svarbus dalykas – asmeninių tikslų nustatymas. Kai žinote, kur norite eiti, galite valdyti savo prioritetus, laiką ir išteklius. Prioritetus nusistatyti būtina. Kartais tai padaryti sunku, ypač kai daugelis užduočių atrodo labai svarbios, tačiau būtent prioritetų nustatymas padės surikiuoti darbų tvarką.
Dažnai pasitaikanti klaida yra vilkinimas. Kai vilkiname, jaučiamės kalti, kad darbas dar nėra pradėtas, vėliau imate skubėti ir galiausiai laiku užbaigti darbo taip ir nepavyksta. Yra keletas priežasčių, kodėl atidėliojame darbus, net turėdami pakankamai laiko. Viena jų – darbas per daug sudėtingas, apimtis didelė, o rezultatas – nežinomas. Tokiais atvejais padėtų užduoties suskirstymas į mažesnes dalis. Taip darbas neatrodys toks neįveikiamas. Antra priežastis, kodėl atidėliojame, – užduotis nemaloni, todėl nenorime jos atlikti, nors ir būtina. Pavyzdžiui, vizitas pas dantistą, sąskaitų apmokėjimas, pokalbis su viršininku. Kuo mažiau laiko užima tokia užduotis, tuo lengviau atidėliojame. Tačiau imtis veikti būtina. Tą padaryti galėtų padėti blogiausių pasekmių, kurias sukels darbo neįvykdymas, įsivaizdavimas. Jeigu nuspręsime, kad nieko baisaus neatsitiks, galėsime darbą atidėti – galbūt problema išsispręs savaime. Tačiau, jei pamatysime, kad dėl neįvykdyto darbo nukentėsime ne tik patys, bet ir bendradarbiai ar kiti asmenys, jo vis dėlto teks imtis.
Nemažai nukenčia tie, kuriems sunku pasakyti "ne". Jie prisiima per daug įsipareigojimų ir viskas baigiasi nuolatiniu lėkimu ir galiausiai nesėkme.
Prasti rezultatai gaunasi ir tada, kai, norėdami sutaupyti (nors paprastai taip nebūna) laiko, stengiamės atlikti kelis darbus vienu metu, tačiau galiausiai viskas baigiasi tuo, kad reikia perdaryti ir laiko vėl neišlošėme. Norint sutaupyti laiko ir pasiekti aukštesnę darbo kokybę, vienu metu reikia sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. Ir stengtis pašalinti visus trukdžius, kurie galėtų pertraukti darbą ir taip be reikalo gaišti brangų laiką. Beje, negalima pamiršti ir pertraukų, nes pailsėjus daug lengviau sutelkti dėmesį, o tai irgi daro įtaką darbo kokybei.
Beje, labai vertinga būtų vakare padaryti darbų analizę – ką pavyko padaryti, ką be reikalo įrašėme į dienos darbų. Kas ir kodėl nepavyko ar įvyko būtent taip. Kai kam ypač naudinga šias išvadas parašyti raštu – taip susidaro aiškesnis vaizdas.
Naudingi patarimai šeimininkėms
Ypač dažnai laiko pritrūksta veiklioms moterims, kurios niekaip nesugeba įvesti namuose tvarkos. Štai tokioms užimtoms energingoms amerikietėms, norinčioms neapsikrauti betvarke, yra sukurta metodika Fly Lady, kurios esmė – ne tik palaikyti namie tvarką, bet ir pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Beje, ši metodika smarkiai populiarėja ir kitose šalyse.
Tam reikia apie mėnesio ir tam tikrų taisyklių laikymosi. Viena jų – išlaikyti idealios šeimininkės įvaizdį. O tai reiškia – jokių chalatų ir sunešiotų šliurių. Įsigykite patogų naminį apdarą ir tinkamas šlepetes. Taip atrodysite ne nualinta namų ruošos moteris, o tikra namų ūkvedė. Antra – atsisakykite perfekcionizmo – visko padaryti idealiai neįmanoma. Nereikia siekti begalinės tvarkos visiško nuovargio kaina.
Būna ir taip, kad apima tingumas ir nėra jėgų pradėti tvarkytis Dažnai tingime atlikti monotonišką, nuobodų darbą. Ypač namų ruošos darbus – valymą, skalbimą, remontą. Vienas iš sprendimo būdų – nelaukti, kol susikaups skalbinių krūva, o skalbti iškarto sutepus drabužį arba kas keletą dienų po nedidelį pluoštą. Apie tai – trečioji – reguliarumo taisyklė. 15 minučių apsitvarkymo kasdien duos daugiau naudos nei generalinis tvarkymasis šeštadieniais. Taigi šiandien – kriauklė, rytoj, betvarkė ant stalo poryt – krėslai ir sofa. Kasdien po truputį ir šeštadienį pasirodys, kad tvarkyti ir nėra ko.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau