Žmogus nebus sveikas, jei jo galvoje mintys pešis

Taip mėgsta sakyti žinomas gydytojas psichoterapeutas Algimantas Kačergius, kone pusšimtį metų padedantis žmonėms susigaudyti savyje, tobulinti asmenybę, atsisakyti blogų įpročių ir minčių, susitvarkyti režimą ir galop pasveikti. Įgijęs gydytojo ginekologo diplomą, dirbęs fizioterapijos gydyklų vyr. Gydytoju, Algimantas suvokė, kad daugiausiai įtakos mūsų sveikatai turi ne kas kita, o mūsų pačių mintys, mąstymo būdas ir gyvenimo ritmas, tad dešimtmečius propaguoja psichofizinę treniruotę – vieną iš alternatyviųjų gydymo būdų. Kas ta psichofizinė treniruotė ir kaip ji gydo?
 

Prie kabineto durų
Ir po 20 metų atsimenu tą vidinį džiugesį, kurį patyriau po pirmų treniruočių. Tada, po vaikų gimimo, netikėtai pajutus širdies ydos požymius ir kitaip suprastėjus sveikatai, psichofizinės treniruotės padėjo man aprimti ir pažaboti pasirodžiusias ligas. A.Kačergiaus Druskininkuose vedamas psichofizines treniruotes teko lankyti kelis kartus. Tarp lankytojų buvo įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonių.
Neturiu jėgų, per greitai įsikarščiuoju, negaliu sukaupti dėmesio, blogai miegu, dažnai skauda galvą, spaudžia širdį... Tyrimai nieko blogo nerodo... Maždaug taip savo ryžtą mokytis psichofizinės treniruotės nusakė nemažai užsiėmimų lankytojų. Kiti vardino konkretesnes priežastis: skrandžio opas, pakilusį kraujo spaudimą, neurozes ir dar – gyvenimo įtampą, pervargimą
A. Kačergiaus paskaitos ramiu įtaigiu balsu ir jutimai per ir po psichofizinės treniruotės ragina patikėti, kad ligą žmogus sukuria pats savo mąstymu ir elgesiu. Kad paslėpta nuoskauda, pyktis, savęs ir kitų kritikavimas kelia stresą ir žaloja, o atsipalaidavimas gydo visas ligas. Nebe pirmą kartą atvykusiųjų į treniruotes pasakojimai apie įspūdingą sveikatos pagerėjimą stiprino įspūdį.
Kas ta psichofizinė treniruotė?
„Jos paskirtis – savarankiškas asmenybės lavinimas: meditacijos pratimais ir judesiu mokomės valdyti savas mintis, laikytis gyvybės laikrodžio – paros bioritmų, gerinti raumenų tonusą, stiprinti vaizduotės ryšių su gamta, mintimis sukelti malonaus raumenų darbo ir atpalaidavimo, kūno ir odos vientisumo bei saugumo jutimus. Sistemingai tai darydamas, žmogus geriau įvertina tikrovę, koreguoja elgesį, reakcijas, sustiprina valią, ugdo pozityvumą, psichinių ir somatinių pradų suderinamumą, kas padeda geriau prisitaikyti gyvenime. Metodas netinka sergantiems tinginyste, didybės manija ir turintiems sunkių asmenybės sutrikimų“, – sako A.Kačergius.
Autogeninę treniruotę, kuri yra psichofizinės pamatas, XX a. pradžioje sukūrė J.H.Šulcas, remdamasis hipnozės tyrimų stebėjimais. Jie rodė, kad žmonės sugeba patys įsiteigti rimties būvį – sukelti autohipnozę. J.H.Šulco vadinamu „koncentruotu atsipalaidavimu“ asmuo gali veikti save. Teigiama, kad autogeninė treniruotė yra viena iš vakariečiams priimtinų savęs tobulino formų. Šiandienos žmogų, kuris nuolat rūpinasi rytdiena ir negali atitrūkti nuo vakarykštės dienos, autogeninė treniruotė moko sustoti ir nurimti. Esant rimties būsenos žmogus ilsisi, sugeba pajusti save, suvokti savo nervingumo, dėmesio sumažėjimo, nervinio išsekimo, nemigos bei konfliktinių situacijų priežastis.


Gyvybės laikrodis, mintys ir Vydūnas
Prieš kiekvieną psichofizinės treniruotės užsiėmimą A.Kačergius apie 40 min. skiria paskaitai-pokalbiui.
Pirmas pokalbis prasideda klausimu, ar mintys gali susargdinti žmogų. Be abejo, taip. Juk psichika veikia kūną. Antra tema – minčių valdymas jutimais, trečioji – gyvybės laikrodis: kodėl žmogus privalo laikytis paros bioritmų. Ketvirtoji tema – miegas.
Ką gydytojas pataria žmogui, norinčiam būti sveikam? Laikytis gyvybės laikrodžio, sąmoningai valdyti savo mintis ir vyti nerimą, pyktį. Domėtis Vydūnu, kuris savo gyvenimu parodė neginčijamą dvasinio tobulėjimo, tvirtumo, vidinių galių įtaką žmogaus sveikatai.

Reguliariai daro mažuma
Per 33 darbo metus A.Kačergius su psichofizine treniruote susipažindino per 130 000 žmonių. Beveik 88 proc. nurodė, kad smarkiai pagerėjo sveikata, ypač miegas, širdies darbas ir savijauta. Psichoterapeutas teigia, kad po aštuonių užsiėmimų daugiau nei 80 proc. lankytojų gerai įvaldo techniką. Bėda – valios stygius kasdien jas atlikti 3–4 kartus.
2005 m. apklausta 540 žmonių, su metodu susipažinusių daugiau kaip prieš 10 metų. Reguliariai darančių pirmus metus buvo beveik 38 proc., nereguliariai – daugiau kaip 62 proc., antrus – atitinkamai 13 ir beveik 44 proc. Praėjus 10 metų, nuolat praktikuojančių teliko kiek daugiau kaip 3 proc. ir apie 12 proc. – kartkartėmis. Rezultatai nedžiugina.
Kodėl žmonės nustoja daryti psichofizinę treniruotę? „Daug metų taikydami įvairius psichoterapijos metodus, pastebėjome, kad, nepaisant gerų rezultatų, jie mažai populiarūs. Kai pagerėja savijauta, žmonės mano jau pasveikę, o profilaktiniam sveikatos stiprinimui neskiria laiko. Vyrauja nuostata: „Dabar aš sveikas, kai susirgsiu, tada gydysiuos“, – apgailestavo 80-metis gydytojas.
Treniruotė namuose
Pirmąkart psichofizinę treniruotę patariama atlikti lovoje vos prabudus. Antrąkart – neskubant papietavus apie 12–14 val. Dar kartą ją būtina atlikti tarp 16–19 val. ir pasiruošus miegoti ji padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Psichofizinę treniruotę sudaro 3 dalys.
I dalis – raumenų atpalaidavimas
• Atsisėdame patogiai, nusiraminame. Metame žvilgsnį į tolį, žiūrime ir nieko nematome. Įkvepiame ir užsimerkiame.
• Visas dėmesys į kaktą. Pajudiname, pajaučiame kaktos odą, raumenis ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į kairę akį. Pajudiname, pajaučiame kairį voką, obuolį, lengvai primerkiame kairę akį ir atpalaiduojame. Dabar dėmesys į dešinę akį. Pajudiname, pajaučiame dešinės akies voką, obuolį ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į veidą, veido odą ir raumenis. Pajudiname, pajaučiame veido raumenis ir odą. Nusišypsome, pajaučiame šypseną ir atpalaiduojame veido raumenis, įsivaizduojame ramų miegantį savo veidą.
• Taip pamažu atpalaiduojam žandikaulį, pakaušį, sprandą, pečius, rankas, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, sėdynę, kojas.
• Kvėpuoti lengva, įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą, vidinę ramybę. Jokių minčių, jokių rūpesčių, problemų. Su kiekvienu iškvėpimu vis giliau grimztame į atsipalaidavimą, vidinę ramybę lengvumą, viso kūno vientisumą. Įsivaizduojame, kad mūsų sąmonė tarytum iš šono žvelgia į kūną, tikrina, ar nėra raumenų sukaustymo, skausmo, netirpsta rankos ir kojos. Pajutę tai, šiuos raumenis iš naujo pajudiname ir atpalaiduojame.
II dalis – vaizduotės lavinimas
• Išmokstame atitolti nuo išorinio pasaulio ir pašalinių garsų. Pajuntame, kaip lengva kvėpuoti, kaip įkvepiamas oras sklinda po visą kūną, neša lengvumą, vidinę ramybę, malonų poilsio jausmą.
• Įsivaizduojame žalius lapus, gražiai apšviestus saulės. Pajaučiame, kaip nuo jų plinta ramybė.
• Įsivaizduojame žalią pievutę su minkšta, sodria žolyte. Atsigulame, žolytė liečia mūsų odą, kūnas vientisas, kvėpuoti lengva, vidinė ramybė. Išmokstame pajusti, kaip su įkvepiamu oru lengvomis srovėmis per visą kūną praeina galinga gamtos energija, sukaupta per milijonus metų ir atstato kiekvieną ląstelę.
Įsivaizduojame, kaip aplink mus ramiai stovi medžiai milžinai, nuo jų kamienų ramybė nematomomis gijomis skverbiasi į mūsų kūną, užpildo kiekvieną ląstelę ramybe ir pasitikėjimu. Išmokstame pajusti, kaip susiliejame su milžiniškų medžių kamienais, pajuntame ištvermę, kantrybę, vidinę ramybę. Matome mėlyną dangų su baltais debesėliais, kurie lėtai slenka per mėlyną dangų ir mus ramina. Ilsimės ir mokomės pajusti malonų poilsio, ramybės ir saugumo jausmą.

III dalis – mokomės mintimis pajusti malonius raumenų judesius, kūno lengvumą, susigrąžiname jėgas
Kvėpuoti lengva, pajaučiame, kaip įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą. Bundame, išeiname iš ramybės būsenos. Kūnas lengvas, įsivaizduojame, kaip lengvai, grakščiai, keliamės nuo žalios žolės ir einame lengvais žingsniais, tarytum plaukiame per žalią pievą. Mokomės pajusti judesio lengvumą, malonų raumenų darbą judant. Kojos, rankos lengvos, pačios kyla į viršų. Lengvumas iš jų plinta po visą kūną. Pamažu išskečiame rankų pirštus ir sugniaužiame į kumščius, stengiamės pajusti jėgą ir pasitikėjimą.
Pajudiname kojų pirštus, pajaučiame pėdas, padus, čiurnos sąnarius, pajaučiame blauzdų raumenis, šlaunų, sėdynės, pilvo, juosmens, nugaros ir pečių raumenis. Iš lėto pasukiojame galvą ir stengiamės pajusti lengvą, malonų kaklo judesį. Įkvepiame giliai, pajuntame krūtinės raumenų jėgą ir atsimerkiame. Suneriame rankų pirštus ir užsimerkę pakeliame rankas virš galvos, tempiame stuburą ir įsivaizduojame, kad stuburas tiesus, lankstus, ištįsta iki dviejų metrų.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Rita
2014-09-07 10:50
Apie A.Kacergiu teko girdeti jau daugiau nei pries 20 metu.Aciu D.Cervokienei uz straipsni.Labai noriu isbandyti ir pritaikyti jo metodikas savo gyvenime.Janina gal is jusu galeciau suzinoti daugiau temu,nes jus rasote ju buvo net 8.Nes mano mintys mane visiskai uzvalde ir tapo nesuvaldomos.Tuos daugiau nei du desimtmecius gelbejuos antidepresentais.Nuosirdziai dekoju.
tipo uzsienietis
2013-12-29 02:33
Super !!!
janina
2013-12-08 07:10
ACIU Daivai Cervokienei ,kad parenge toki straipsni ,taip daug tiesos tik kai kas nukasta ,temos budavo 8 ,pas daktareli A.KACERGIU o KAS NORI BUTI SVEIKESNI IE GYVENTI RAMIAU TAI DARO ,asmeniskai tai darau regureliai antra desimtmeti ir dziaugiuosi ,anot daktarlio ,,,JUS TIK DARYKIT O REZULTATUS MATYSIT VELIAU ,KODEL kalbu butuoju laiku ,todel kad vakar graziai artimieji,pazistami ,buve kolegos ,draugai ir mes dvi jo mokines ) meldemes baznycioje,degeme zvakeles ant kuklaus ,jo kapelio ir daug graziu zodziu issakeme bei dekojome JAM, TOKIAI SVIESIAI ASMENYBEI minint jo mirties vieneriu metu sukakti

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai