){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prie kabineto durų
Ir po 20 metų atsimenu tą vidinį džiugesį, kurį patyriau po pirmų treniruočių. Tada, po vaikų gimimo, netikėtai pajutus širdies ydos požymius ir kitaip suprastėjus sveikatai, psichofizinės treniruotės padėjo man aprimti ir pažaboti pasirodžiusias ligas. A.Kačergiaus Druskininkuose vedamas psichofizines treniruotes teko lankyti kelis kartus. Tarp lankytojų buvo įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonių.
Neturiu jėgų, per greitai įsikarščiuoju, negaliu sukaupti dėmesio, blogai miegu, dažnai skauda galvą, spaudžia širdį... Tyrimai nieko blogo nerodo... Maždaug taip savo ryžtą mokytis psichofizinės treniruotės nusakė nemažai užsiėmimų lankytojų. Kiti vardino konkretesnes priežastis: skrandžio opas, pakilusį kraujo spaudimą, neurozes ir dar – gyvenimo įtampą, pervargimą
A. Kačergiaus paskaitos ramiu įtaigiu balsu ir jutimai per ir po psichofizinės treniruotės ragina patikėti, kad ligą žmogus sukuria pats savo mąstymu ir elgesiu. Kad paslėpta nuoskauda, pyktis, savęs ir kitų kritikavimas kelia stresą ir žaloja, o atsipalaidavimas gydo visas ligas. Nebe pirmą kartą atvykusiųjų į treniruotes pasakojimai apie įspūdingą sveikatos pagerėjimą stiprino įspūdį.
Kas ta psichofizinė treniruotė?
„Jos paskirtis – savarankiškas asmenybės lavinimas: meditacijos pratimais ir judesiu mokomės valdyti savas mintis, laikytis gyvybės laikrodžio – paros bioritmų, gerinti raumenų tonusą, stiprinti vaizduotės ryšių su gamta, mintimis sukelti malonaus raumenų darbo ir atpalaidavimo, kūno ir odos vientisumo bei saugumo jutimus. Sistemingai tai darydamas, žmogus geriau įvertina tikrovę, koreguoja elgesį, reakcijas, sustiprina valią, ugdo pozityvumą, psichinių ir somatinių pradų suderinamumą, kas padeda geriau prisitaikyti gyvenime. Metodas netinka sergantiems tinginyste, didybės manija ir turintiems sunkių asmenybės sutrikimų“, – sako A.Kačergius.
Autogeninę treniruotę, kuri yra psichofizinės pamatas, XX a. pradžioje sukūrė J.H.Šulcas, remdamasis hipnozės tyrimų stebėjimais. Jie rodė, kad žmonės sugeba patys įsiteigti rimties būvį – sukelti autohipnozę. J.H.Šulco vadinamu „koncentruotu atsipalaidavimu“ asmuo gali veikti save. Teigiama, kad autogeninė treniruotė yra viena iš vakariečiams priimtinų savęs tobulino formų. Šiandienos žmogų, kuris nuolat rūpinasi rytdiena ir negali atitrūkti nuo vakarykštės dienos, autogeninė treniruotė moko sustoti ir nurimti. Esant rimties būsenos žmogus ilsisi, sugeba pajusti save, suvokti savo nervingumo, dėmesio sumažėjimo, nervinio išsekimo, nemigos bei konfliktinių situacijų priežastis.
Gyvybės laikrodis, mintys ir Vydūnas
Prieš kiekvieną psichofizinės treniruotės užsiėmimą A.Kačergius apie 40 min. skiria paskaitai-pokalbiui.
Pirmas pokalbis prasideda klausimu, ar mintys gali susargdinti žmogų. Be abejo, taip. Juk psichika veikia kūną. Antra tema – minčių valdymas jutimais, trečioji – gyvybės laikrodis: kodėl žmogus privalo laikytis paros bioritmų. Ketvirtoji tema – miegas.
Ką gydytojas pataria žmogui, norinčiam būti sveikam? Laikytis gyvybės laikrodžio, sąmoningai valdyti savo mintis ir vyti nerimą, pyktį. Domėtis Vydūnu, kuris savo gyvenimu parodė neginčijamą dvasinio tobulėjimo, tvirtumo, vidinių galių įtaką žmogaus sveikatai.
Reguliariai daro mažuma
Per 33 darbo metus A.Kačergius su psichofizine treniruote susipažindino per 130 000 žmonių. Beveik 88 proc. nurodė, kad smarkiai pagerėjo sveikata, ypač miegas, širdies darbas ir savijauta. Psichoterapeutas teigia, kad po aštuonių užsiėmimų daugiau nei 80 proc. lankytojų gerai įvaldo techniką. Bėda – valios stygius kasdien jas atlikti 3–4 kartus.
2005 m. apklausta 540 žmonių, su metodu susipažinusių daugiau kaip prieš 10 metų. Reguliariai darančių pirmus metus buvo beveik 38 proc., nereguliariai – daugiau kaip 62 proc., antrus – atitinkamai 13 ir beveik 44 proc. Praėjus 10 metų, nuolat praktikuojančių teliko kiek daugiau kaip 3 proc. ir apie 12 proc. – kartkartėmis. Rezultatai nedžiugina.
Kodėl žmonės nustoja daryti psichofizinę treniruotę? „Daug metų taikydami įvairius psichoterapijos metodus, pastebėjome, kad, nepaisant gerų rezultatų, jie mažai populiarūs. Kai pagerėja savijauta, žmonės mano jau pasveikę, o profilaktiniam sveikatos stiprinimui neskiria laiko. Vyrauja nuostata: „Dabar aš sveikas, kai susirgsiu, tada gydysiuos“, – apgailestavo 80-metis gydytojas.
Treniruotė namuose
Pirmąkart psichofizinę treniruotę patariama atlikti lovoje vos prabudus. Antrąkart – neskubant papietavus apie 12–14 val. Dar kartą ją būtina atlikti tarp 16–19 val. ir pasiruošus miegoti ji padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Psichofizinę treniruotę sudaro 3 dalys.
I dalis – raumenų atpalaidavimas
• Atsisėdame patogiai, nusiraminame. Metame žvilgsnį į tolį, žiūrime ir nieko nematome. Įkvepiame ir užsimerkiame.
• Visas dėmesys į kaktą. Pajudiname, pajaučiame kaktos odą, raumenis ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į kairę akį. Pajudiname, pajaučiame kairį voką, obuolį, lengvai primerkiame kairę akį ir atpalaiduojame. Dabar dėmesys į dešinę akį. Pajudiname, pajaučiame dešinės akies voką, obuolį ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į veidą, veido odą ir raumenis. Pajudiname, pajaučiame veido raumenis ir odą. Nusišypsome, pajaučiame šypseną ir atpalaiduojame veido raumenis, įsivaizduojame ramų miegantį savo veidą.
• Taip pamažu atpalaiduojam žandikaulį, pakaušį, sprandą, pečius, rankas, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, sėdynę, kojas.
• Kvėpuoti lengva, įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą, vidinę ramybę. Jokių minčių, jokių rūpesčių, problemų. Su kiekvienu iškvėpimu vis giliau grimztame į atsipalaidavimą, vidinę ramybę lengvumą, viso kūno vientisumą. Įsivaizduojame, kad mūsų sąmonė tarytum iš šono žvelgia į kūną, tikrina, ar nėra raumenų sukaustymo, skausmo, netirpsta rankos ir kojos. Pajutę tai, šiuos raumenis iš naujo pajudiname ir atpalaiduojame.
II dalis – vaizduotės lavinimas
• Išmokstame atitolti nuo išorinio pasaulio ir pašalinių garsų. Pajuntame, kaip lengva kvėpuoti, kaip įkvepiamas oras sklinda po visą kūną, neša lengvumą, vidinę ramybę, malonų poilsio jausmą.
• Įsivaizduojame žalius lapus, gražiai apšviestus saulės. Pajaučiame, kaip nuo jų plinta ramybė.
• Įsivaizduojame žalią pievutę su minkšta, sodria žolyte. Atsigulame, žolytė liečia mūsų odą, kūnas vientisas, kvėpuoti lengva, vidinė ramybė. Išmokstame pajusti, kaip su įkvepiamu oru lengvomis srovėmis per visą kūną praeina galinga gamtos energija, sukaupta per milijonus metų ir atstato kiekvieną ląstelę.
Įsivaizduojame, kaip aplink mus ramiai stovi medžiai milžinai, nuo jų kamienų ramybė nematomomis gijomis skverbiasi į mūsų kūną, užpildo kiekvieną ląstelę ramybe ir pasitikėjimu. Išmokstame pajusti, kaip susiliejame su milžiniškų medžių kamienais, pajuntame ištvermę, kantrybę, vidinę ramybę. Matome mėlyną dangų su baltais debesėliais, kurie lėtai slenka per mėlyną dangų ir mus ramina. Ilsimės ir mokomės pajusti malonų poilsio, ramybės ir saugumo jausmą.
III dalis – mokomės mintimis pajusti malonius raumenų judesius, kūno lengvumą, susigrąžiname jėgas
Kvėpuoti lengva, pajaučiame, kaip įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą. Bundame, išeiname iš ramybės būsenos. Kūnas lengvas, įsivaizduojame, kaip lengvai, grakščiai, keliamės nuo žalios žolės ir einame lengvais žingsniais, tarytum plaukiame per žalią pievą. Mokomės pajusti judesio lengvumą, malonų raumenų darbą judant. Kojos, rankos lengvos, pačios kyla į viršų. Lengvumas iš jų plinta po visą kūną. Pamažu išskečiame rankų pirštus ir sugniaužiame į kumščius, stengiamės pajusti jėgą ir pasitikėjimą.
Pajudiname kojų pirštus, pajaučiame pėdas, padus, čiurnos sąnarius, pajaučiame blauzdų raumenis, šlaunų, sėdynės, pilvo, juosmens, nugaros ir pečių raumenis. Iš lėto pasukiojame galvą ir stengiamės pajusti lengvą, malonų kaklo judesį. Įkvepiame giliai, pajuntame krūtinės raumenų jėgą ir atsimerkiame. Suneriame rankų pirštus ir užsimerkę pakeliame rankas virš galvos, tempiame stuburą ir įsivaizduojame, kad stuburas tiesus, lankstus, ištįsta iki dviejų metrų.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę