Naujas pavojus – streso sukeltos širdies ligos

Medicinos diagnostikos centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje, Vilniuje, gydytoja kardiologė turi 28 m. darbo patirtį. Yra Europos kardiologų asociacijos, Lietuvos širdies asociacijos ir Vilniaus m. kardiologų draugijos narė. Sukaupta patirtimi nuolat dalijasi įvairiuose kardiologų kongresuose ir konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Publikuoja straipsnius kardiologijos temomis populiariojoje ir specializuotoje spaudoje. Šiandien gydytoja atsako į svarbiausius klausimus apie tai, kokį pavojų širdžiai ir kraujagyslėms kelia stresas.
 

Gydytoja, kaip galima būtų apibrėžti stresą, kas tai?


Stresas – tai žmogaus psichologinės ir psichinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma. Šiandien jis tapo nuolatiniu mūsų palydovu. Streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio išvengti neįmanoma. Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad gyvename lėtinio streso sąlygomis: šiuolaikinis žmogus nuolatos arba labai dažnai patiria nervinę, psichinę ir emocinę įtampą.
 

Kokios streso priežastys, kas jį sukelia?


Stresą sukelia įvairūs aplinkos ir vidaus dirgikliai, vadinamieji stresoriai. Tai gali būti triukšmas, šaltis ar karštis, įtampa ir nesėkmės darbe, netikrumas dėl ateities, problemos šeimoje. Šiandien didžiulį stresą patiria žmonės, netekę darbo, turintys įsipareigojimų bankams.
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama psichosocialiniams aplinkos veiksniams. Įvairiais tyrimais jau įrodyta, kad psichosocialinė aplinka turi didelę įtaką streso, nuo kurio labai priklauso sveikata, vystymuisi.
 

Kaip stresas veikia žmogų?


Nepaisant sąlygų, kurios sukelia stresą, žmogaus kūnas reaguoja vienodai: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Minėta reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, sugrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai.
Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, t. y. atpalaiduoti energiją norimiems rezultatams pasiekti, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti.
Sveikatos problemų kyla todėl, kad žmogus neskiria teigiamai veikiančio streso nuo sukeliančio ligą. Pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina psichiką ir organizmo imuninę sistemą, tampa įvairių ligų priežastimi.


 

Ar visi žmonės, patiriantys stresą, vienodai į jį reaguoja?


Tikrai ne. Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai ir yra skirstomi į A ir B tipus.
Žmonės, kuriems būdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas, greitas pyktis, priskiriami A tipui. Streso metu šio tipo žmonėms streso hormonai katecholaminai išsiskiria intensyviau, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis.
B tipo žmonės – ramesni, santūresni, jų atsakas į stresą silpnesnis.
 

Kokios streso pasekmės sveikatai?


Neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas.
Ūmus stresas užklumpa netikėtai. Tuomet į kraują patenka daug streso hormonų, kurie dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumenyje, kraujo krešumą ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Ilgalaikis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Stresinėje situacijoje žmogaus mintys koncentruojamos į iškilusias problemas, o fiziologinės organizmo reakcijos lieka nepastebėtos.
Tipiškos streso sukeltos ligos – hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8–2,2 karto dažnesni.
 

Gydytoja, sakykite, kaip stresas veikia širdį ir kraujagysles?


Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerozinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi.
Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.
Statistika byloja, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5–6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.
 

Ar stresas gali sukelti miokardo infarktą tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki?


Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų, o stresas gali ją suaktyvinti. Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmus, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti.
Atliktos studijos įrodė, kad streso įtaka pirmajam miokardo infarktui išsivystyti yra daug didesnė nei kitų rizikos veiksnių.
Ypač blogai, kai spazmuoja širdies vainikinės kraujagyslės, kurios daugumos vidutinio amžiaus (nuo 40 metų) žmonių jau yra pažeistos. Dažniausiai ūmaus streso metu daug rūkome, geriame kavos, todėl rezultatas būna dar blogesnis.
Ypač kenkia rūkymas, nes nikotinas ir streso hormonai veikia panašiai – dar labiau stiprina kraujagyslių spazmus, keičia kraujo sudėtį, didina arterinį kraujospūdį.
 

Ką patartumėte tiems, kurie dažnai arba nuolat patiria stresą?


Labai svarbu visiems, kurie priklauso rizikos grupėms, t. y. turintiems antsvorio, padidėjusį arterinį kraujospūdį, A tipo žmonėms, gyvenantiems lėtinio streso sąlygomis, net ir nejaučiant jokių nerimą keliančių simptomų, kreiptis į gydytoją kardiologą ir atlikti būtiniausius tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, ramybės ir krūvio būsenos elektrokardiogramas, širdies echoskopiją.
Jau keleri metai Medicinos diagnostikos centre turime galimybę vainikinių širdies kraujagyslių būklę ištirti modernia aparatūra, atliekant kompiuterinės tomografijos diagnostiką. Diagnozuojame net ir tas aterosklerotines plokšteles vainikinėse arterijose, kurios nesukelia jokių simptomų. Specialia programa be kontrastinės medžiagos nustatome atsidėjusio kalcio kiekį vainikinėse arterijose ir įvertiname miokardo infarkto rizikos laipsnį.
Mano praktika rodo, kad daugumai pacientų nepakanka krūvio būsenos elektrokardiogramos testo, padedančio įvertinti širdies raumens būklę ir tikimybę susirgti miokardo infarktu. Šis testas gali ir neparodyti tikrosios būklės. Tik kompiuterine tomografija pavyko diagnozuoti toli pažengusią širdies kraujagyslių aterosklerozę. Keletą pacientų net teko nukreipti operaciniam gydymui.
 

Kaip atsispirti stresui?


Jau minėjau, kad streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio išvengti neįmanoma. Tačiau neigiamą poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla.
Visos minėtos priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas į aplinką. Taip įgyjame jėgų suvaldyti stresą, jį įveikti ir sumažinti žalojantį poveikį organizmui.
 

Ką gi daryti, jei patiriate ilgalaikį stresą:


1. Veikite, nelaukite, kol stresas praeis savaime.
2. Stiprinkite organizmą mankšta, lėtu bėgimu, įvairia fizine veikla.
3. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei jaučiate krūtinėje skausmus, ypač atsirandančius fizinio krūvio metu, įtardami padidėjusį arterinį kraujospūdį.
4. Kreipkitės į psichologą, jei jaučiatės beviltiškai, su niekuo nenorite bendrauti.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Aldona
2009-09-21 00:46
Yra puikus produktai sirdies ir kraujagysliu ligu profilaktikai bei gydymui , tai HRT ir EXO, ziur. www.agel.com arba www.aldonele.ateamcentral.info
Su pagarba Aldona

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai