„Kiekvienas vizitas prasideda nuo gydytojo klausimo „kuo skundžiatės?“ Į šį klausimą reikėtų išsamiai atsakyti. Papasakoti, kas jaudina, kada prasidėjo sveikatos sutrikimas. Į šį klausimą reikia atsakyti sąžiningai ir jokiu būdu nepykti, kad daktaras daug klausinėja,“ – pabrėžė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Birutė ALEKNIENĖ.
· Taip pat gydytojui reikia pasakyti, kas jums sukelia alergiją (vaistai, maistas).
· Nepamirškite paminėti, kokius vaistus šiuo metu vartojate. Galite paminėti ir vartojamus maisto papildus.
· Moterys turi medikui pasakyti, kokias kontracepcijos priemones vartoja, bei prisiminti savo menstruacijų ciklo dieną.
„Reikėtų žinoti savo persirgtas ligas – plaučių uždegimai, gelta, tuberkuliozė, infarktas, insultas ir kt. Taip pat svarbu paminėti lėtines ligas (pavyzdžiui, diabetą, kepenų ligas). Pasakykite gydytojui, jei sergate onkologine liga. Kartais žmonės taip įpranta slėpti savo diagnozę, kad apie tai nesako net greitosios pagalbos gydytojui. O medikai atlieka daugybę tyrimų, bandydami nustatyti jau žinomą ligą,“ – sakė gydytoja Aleknienė.
Medikė patarė užsirašyti ant lapelio informaciją apie savo ligas. Būna, kad žmogus patenka į ligoninę, o medikai dar neturi jo ligos istorijos. Tad apie savo ligas tenka pasakoti pačiam. Ypač toks užsirašymas tampa svarbus vyresnio amžiaus žmogui. Jie ilgainiui pamiršta savo gyvenimo momentus, buvusias ligas.
Šeimos narių ligų istorija – dar vienas gydytoją dominantis klausimas. Nemažai ligų yra paveldimos, todėl būtų pravartu žinoti, kokiomis ligomis sirgo tėvai ar seneliai. „Deja, bet vadinamąją anamnezę pakankamai sunku sudaryti, nes žmonės retai žino, kokios ligos kamuoja jų artimus giminaičius. Moterys būtinai turėtų pasidomėti mamos apie moteriškas ligas, vyrams reiktų žinoti, ar šeimoje buvo infarktų, ar perduodama genetiškai padidėjusio kraujospūdžio liga,“ – sakė gydytoja.
Kalbant apie skundą, dėl kurio kreipiamasi į medicinos specialistą, taip pat reikėtų paminėti keletą svarbių dalykų:
· Prieš kiek laiko pasireiškė sveikatos sutrikimas?
· Ar jis turi tendenciją kartotis ar tai buvo vienkartinis epizodas?
· Ar panašių situacijų yra buvę prieš keletą metų?
· Ar kas nors pasikeitė per pastarąsias kelias savaites (mityba, režimas, fizinis aktyvumas, nauji medikamentai)?
· Ar pastaruoju metu jūsų gyvenime buvo didelių stresinių situacijų (artimųjų mirtis, skyrybos, gyvenamosios vietos keitimas)?
Pacientai pirmą kartą susidūrę su kokiu nors sveikatos sutrikimu, pateikia standartinius klausimus „kokia tai liga? kodėl man? ar tai išgydoma? kaip bus gydoma?“
Kai praeina išgąstis, žmonės dar paklausia, kokie būtų gyvenimo būdo patarimai – ką reikėtų valgyti? ko nevalgyti? ar galima sportuoti? ir t.t.
„Jei dėl tos pačios ligos pas gydytoją einate ne pirmą kartą, galite ant lapelio susirašyti jus dominančius klausimus. Juk būna, kad gydantis namie iškyla koks klausimas, kuris nėra gyvybiškai svarbus, tačiau žmogui rūpi sužinoti į jį atsakymą. Kad nepasimirštų atėjus į gydytojo kabinetą, užsirašykite. Tuomet vizitas pas mediką bus labai konstruktyvus ir informatyvus,“ – patarė Aleknienė.
Lietuvos įstatymai suteikia pacientams teisę žinoti viską apie savo sveikatos būklę. Todėl gydytojo drąsiai klauskite:
· kokiu būdu bus gydoma;
· kodėl tuo, o ne kitu;
· ar yra kitų gydymo alternatyvų;
· ar reikės už ką nors mokėti.
„Žmonės kartais išpučia akis išgirdę kokį netikėtą jiems klausimą, – šypsosi Aleknienė. – Tačiau visi pacientui pateikiami klausimai yra svarbūs ir reikalingi.“ Medikas būtinai paklaus, koks jūsų darbas, nes gana dažnai būtent darbo pobūdis nulemia kai kuriuos sveikatos sutrikimus ir rimtas ligas. Net jeigu jau esate pensijoje, jūsų buvęs užsiėmimas gali apie save priminti praėjus daugeliui metų.
Vyresnio amžiaus pacientų gydytojas klausia, su kuo jie gyvena. Jei žmogus yra vienišas, medikas turės susisiekti su socialiniais darbuotojais.
Įtardamas mažakraujystę, medikas klaus, ar esate vegetaras, ar valgote mėsą. Taip pat jūsų gydytoją gali dominti, kaip maitinatės, kiek kartų per dieną valgote, kiek maisto suvalgote, ką mėgstate valgyti.
Kartais sveikatos specialistas gali paklausti, kelintame aukšte jus gyvenate. „Jeigu močiutė skundžiasi kojų skausmais, būtinai paklausiu, ar jos name yra liftas ir kelintame aukšte ji gyvena,“ – sako gydytoja.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę