){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Būtent dėl nekritiško požiūrio į savo kūną vyrai mano, kad bus jauni amžinai ir niekada nemirs. Prostata – tai ne bicepsai ar pilvas, jos nesimato, juo labiau vyrui nesinori apie šį organą galvoti. Be to, sfera delikati, apie ją nelabai norisi atvirai kalbėti. Impotencija vyrai skundžiasi tik labai artimiems žmonėms. Be to, apie tai dažniausiai vyrai kalba juokaudami. Jeigu kalba apie savo intymią sferą, jie juokauja. Net kai ateina pas gydytoją, jie vis tiek bando juokauti. Nueiti pas urologą dažnam vyrui yra žygdarbis. Juk vizitas pas gydytoją parodo, kad jis yra pažeidžiamas, nėra „kietas“, nėra pajėgus kažką padaryti pats.
Prostata, kaip ir kiti organai, mėgsta aktyvumą. Kai ji aktyvi, ji apsivalo ir būna geros būklės. Jeigu vyras gyvena lytinį gyvenimą, jo prostata apsivalo natūraliai. Priešingu atveju prostatoje atsiranda stazė. Tie, kurie tenkina save patys – masturbuojasi, daro paslaugą savo prostatai. Visai be reikalo kai kurie vyrai žiūri neigiamai į masturbaciją.
Prostatos sutrikimai gana dažni įvairaus amžiaus vyrams. Jaunesniems būna prostatitai, vyresniems – adenomos, kurios gali peraugti į vėžines ligas. Kai vyras sužino diagnozę, prasideda hipochondrijos priepuoliai, depresinė nuotaika, jis palūžta. Naktimis nemiega, galvoja, kad jam nedaug liko gyvent...
Vyrą labai išgąsdina tokie žodžiai kaip „auglys“, „vėžys“. Tada jie nusileidžia moterims, prašančioms nueiti pas gydytoją, daryti tyrimus, gerti vaistus. Moterys turėtų vyrams suteikti kuo daugiau tikslesnės informacijos apie tai, kas jo laukia. Blogiausia, kad vyrai išgirsta iš kažko vieną atvejį iš tūkstančio, kur viskas baigėsi blogai, ir ima jį perpasakoti kaip normą. Taip plačiai kuriamos ir stiprinamos įvairios fobijos. Todėl reikia gauti patikimos informacijos, nepasitikėti žmonių kalbomis.
Paskatinimai neturėtų remtis gąsdinimais. Tai jau ne skatinimas, o spaudimas. Gąsdinamas vyras retai kada paklūsta. Moteris turi rasti pozityvių pavyzdžių, pasakyti, kad yra šansai pagerinti potenciją.
Elementarus sveikatos patikrinimas – įsitikinimas, kad viskas gerai, yra svarbiausias veiksnys iš pagerinančių potenciją. 80 proc. lytinės funkcijos sutrikimų susiję su vyro nepasitikėjimu, o žinojimas, kad „viskas gerai“, sustiprina potenciją.
Nėra tokio vyro, kuris neturėtų potencijos sutrikimų, visi anksčiau ar vėliau patiria fiasko. Jie tai išgyvena labai tragiškai, netgi vienkartinius. Tad moters argumentas galėtų būti toks: „tu sužinosi, kad esi sveikas, ir gausi naudingų patarimų“. Kiekvienas urologas žino faktų, kurie įtikins ir suteiks vyrui pasitikėjimo savimi. Urologas turi būti ir puikus psichologas. Jis žino, kokie žodžiai vyrą palaikys ir suteiks jam tikėjimo savo jėgomis:
„Jeigu ir bus kas nors rasta, tai bus pagydyta, ir viskas vėl „veiks gerai.“ Tokie žodžiai visada nuteikia geriau negu gąsdinimas.
Taip, tiesa. Vyrai labiau pažeidžiami, jie labiau išgyvena. Ypač girdėdami žodžius „auglys, operacija“. Reikia vyrui suteikti daugiau informacijos, išsklaidyti jo abejones.
Todėl nieko tokio, jeigu moteris eis į kabinetą su vyru. Pirma, dėl to, kad moterys moka klausytis ir girdėti. O vyrai pusės dienos įvykius gali reziumuoti vienu sakiniu. Antra, ji mažiau nerimastinga, todėl tiksliau ir aiškiau girdi tai, ką sako gydytojas..
Be to, moterys dažniau pasitikslina, užduoda papildomų klausimų. Vyrai daug ką apibendrina, ištrina.
Jie išgyvena depresiją, hipochondriją. Jie fiksuojasi į visokius skausmelius, neatsargius artimųjų ar medikų žodžius. Kartais ima nepasitikėti gydytojais, eina vis pas kitą, tikslina diagnozę. Vargina save ir kitus. Svarbu, kad su jais būtų kalbama aiškiai ir renkant žodžius. Neturi būti jokių „dėl viso pikto dar pasitikrinkite onkologiniame“. Gydytojas nesuvokia, kad tokie žodžiai yra tarsi kulka į širdį.
Mano nuomone, reikia ne poliklinikų eilėse sėdėti, o ieškoti modernaus, išprususio gydytojo. Juk tai, ką pasakys gydytojas, bus adresuota į pačią jautriausią vietą. Todėl svarbu, kad moteris rastų gydytoją, kurio profesionalumas leistų jai jaustis užtikrintai, kad medikas nepasės jos vyro sieloje nereikalingų abejonių.
Prostata
Prostata yra graikinio riešuto dydžio vyrų liauka, esanti žemiau šlapimo pūslės ir apsupanti šlaplę. Priešinę liauką sudaro raumeninis ir liaukinis audinys. Prostatos liaukutės gamina sekretą, kuris kartu su sėklinių pūslelių sekretu sudaro spermą.
Prostatitas
Jauniems dažniausias prostatos uždegimas – prostatitas. Jam būdingas aštrus skausmas, perštėjimas šlapinantis, o jei uždegimas ūminis – pakyla temperatūra iki 38 laipsnių ir daugiau. Šlapime gali būti kraujo, pūlių priemaišų, bet akimi tai nematoma ir tik pažiūrėjus pro mikroskopą galima įvertinti.
Prostatos adenoma
Paprastai priešinė liauka pradeda didėti visiems vyrams, sulaukusiems keturiasdešimties metų. Daugiau nei 50 procentų šešiasdešimtmečių vyrų atlikus histologinį tyrimą nustatoma gerybinė prostatos hiperplazija (GPH). Net 80 proc. vyresnių nei 80 metų vyrų serga šia liga, o nuo 10 iki 30 proc. vyrų, sergančių GPH, serga ir nediagnozuotu prostatos vėžiu. „Gerybiniu“ prostatos padidėjimas vadinamas norint pabrėžti, jog liauka didėja ne dėl vėžio ar infekcijos.
Prostatos vėžys
Iš pradžių jokių simptomų nebūna ir neskauda. Pradinėse vėžio stadijose žmogus kreipiasi tik tuomet, jei pasirodo koks nors uždegimas ir jo simptomai. Apžiūrėjimo metu čiuopiant prostatą jaučiami jos sukietėjimai, mazgeliai, o aplinkui juos – minkštas, normalus prostatos audinys.
Vienas iš nesudėtingiausių prostatos tyrimų prostatos vėžiui diagnozuoti – vadinamasis PSA tyrimas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę