Graikiškas žodis psyche reiškia dvasią, o soma – kūną. Šis teorija akcentuoja psichikos ir kūno vienovę. Liga laikoma vientisa, nedaloma į fizinę bei psichogeninę. Kai kurie autoriai mano, kad psichosomatinės ligos sudaro apie 60 procentų visų ligų. Kiti teigia, kad teoriškai visos ligos yra psichosomatinės. Juk logiška, kad įvairūs psichologiniai veiksniai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles.
Tarkim, norint išravėti piktžoles, reikia išrauti jas su visomis šaknimis, kitaip jos vėl greitai atgis. Taip ir su liga. Reikia gydyti simptomus, tačiau nepamiršti ieškoti ir priežasties, kodėl jie atsirado. Simptomai tarsi jums adresuotas vokas, o priežastis tai, kas yra jo viduje. Jį išmetus nieko nepakeisi, kadangi tas laiškas skirtas jums, todėl jį turite perskaityti.
Visi mes patiriame stresą, tai yra normalu. Stresas – tai organizmo reakcija į aplinkos pasikeitimą. Kiekvienas žmogus į tokį pasikeitimą reaguoja skirtingai. Mokslininkai turi įrodymų, kad nervų sistema yra susijusi su imunitetu. Jeigu tie pokyčiai vyksta labai greitai, žmogus nespėja prie jų prisitaikyti, įvyksta „perkrovimas“, stresas pradeda „valgyti imunitetą“, o tai sukelia pavojų susirgti. Bet koks psichologinis vidinis konfliktas, įtampa per nervų sistemą veikia imunitetą ir sukelia problemų visam organizmui.
Stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo sutrikimus, alergijas, raumenų įsitempimą, kuris pasireiškia galvos, sprando, nugaros skausmu. Kovoje su stresu dalyvauja skydliaukė ir antinksčiai, todėl, esant stresinėms situacijoms, gali sutrikti jų funkcionavimas, t. y. hormonų gamyba.
Į mūsų emocinius išgyvenimus ypač stipriai reaguoja širdis. Jeigu kada nors skundėtės širdies skausmu, tikriausiai iš aplinkinių teko išgirsti esą viskas nuo nervų. Juk ne be reikalo prirašyta tiek daug eilių apie meilę ir išsiskyrimą, kuriose sakoma „tu sužeidei man širdį“. Širdį galima labai greitai sužaloti.
· Tarkim, nerimastingas žmogus, kuriam pasaulis – tai iššūkis, nuolatinė kova, kuris nori kažkam įrodyti, kad viską gali, tai jam gali kainuoti širdies aritmiją.
· Arba žmogus, kuris nemoka savęs realizuoti vienas, jis nuolat įsikibęs į kitą asmenį, be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kas atsitinka, kai jį palieka tas, į kurį jis buvo atsirėmęs? Širdis sureaguoja, ir tai parodo per ligą. Jeigu žmogus neperskaito šios žinutės, neišmoksta pamokos, ir toliau kartoja klaidas, širdis ir toliau reaguos, tik kitą kartą galbūt dar stipriau.
· Manoma, kad problemos, susijusios su kaulais, sąnariais, kyla dėl nemokėjimo, negalėjimo įsitvirtinti gyvenime.
· Nugaros negalavimai gali būti susiję su kokia nors našta: galbūt finansinėmis skolomis ar paslapties laikymu.
· Regėjimo sutrikimai gali kilti dėl nenoro kažką pamatyti.
· Pastaruoju metu tyrinėjant vėžines ligas, bandoma įrodyti, kad jų išsivystymui turi įtakos neišreikšti jausmai, pyktis, liūdesys. Jeigu žmogus nuolat kaupia viską savyje, tai niekur nedingsta, kūnas kada nors pavargsta ir suserga.
Taip gydant turėtų dalyvauti įvairūs specialistai: somatinės krypties gydytojas, psichoterapeutas, fizioterapeutas (atsakingas už įvairias fizioterapijos procedūras – masažus, vonias). Reiktų pabrėžti, kad psichoterapija bus naudinga tik tuo atveju, jeigu pacientas pats priims ir suvoks psichologinę ligos pusę, ir norės ieškoti priežasčių. Jeigu liga yra sukelta psichologinių veiksnių, juos pašalinus, ji pasitraukia, o žmogus turi mokytis nekartoti tų pačių klaidų, kad liga nesugrįžtų.
Jeigu mūsų kūną taip veikia neigiami išgyvenimai ir patyrimai, vadinasi, jį veikia ir pozityvi patirtis. Kūnas su pasitenkinimu reaguoja į mūsų teigiamas mintis, emocijas, nuotaikas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia vengti neigiamų jausmų, svarbiausia yra jų nenuslopinti, išreikšti. Būkite sąžiningas sau ir kitiems, nemeluokite. Pasistenkite daryti gyvenime tai, kas jums tikrai patinka.
Būtina išmokti kontroliuoti stresą. Tai padaryti galima mokantis skirti svarbius dirgiklius nuo nesvarbių. Tai pat svarbu atskirti savo vertybes, nuo kitų žmonių primestų įsitikinimų. Turite suprasti, kad jūs patys renkatės, jūs nusprendžiate, ar tai, ką kiti žmonės galvoja, yra svarbu, ar visiškai neverta dėmesio.
Humoras yra vienas iš galingiausių ginklų kovai su ligomis. Jis padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir praskaidrina negatyvias mintis, o tai stiprina imuninę sistemą, padeda lengviau išgyventi stresą. Vienas žmogus sirgęs vėžiu ir pasveikęs pasakė: „jokiu būdu nebūčiau išgyvenęs, jeigu nemokėčiau iš visko pasijuokti".
Tinkamas poilsis. Darboholizmas yra šiuolaikinės visuomenės rykštė. Tai yra priklausomybė, kuri kenkia jūsų sveikatai, tiek pat, kaip ir visos kitos priklausomybės. Darbas gali būti tik priedas prie gyvenimo, bet ne pats gyvenimas. Mokykitės ilsėtis, leiskite sau kartais „nieko neveikti", mėgaukitės tuo. Pasaulis tikrai nesugrius be jūsų darbo. Pagalvokite ar galite išjungti darbo mobilų jūsų atostogų metu? Jeigu ne, laikas susimąstyti. O gal neprisimenate, kada atostogavote? Visų pirma, tai kvepia nemokėjimu organizuoti savo poilsio, antra, sveikatos sutrikimais. Pagalvokite ar verta?
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę